7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Roma Pauraitė

Matęs širdimi

Arūnas Žebriūnas (1930 – 2013)

Grupė talentingų kino menininkų – Vytautas Žalakevičius, Raimondas Vabalas, Marijonas Giedrys, Almantas Grikevičius ir, be abejonės, kino aristokratas ir savo išvaizda, ir kūryba Arūnas Žebriūnas – buvo tos iškilios asmenybės, kurios sudėtingiausiomis gyvenimo aplinkybėmis sugebėjo nesubanalėti, nepasiduoti kasdienybės rutinai ir politiniam spaudimui, išlaikyti savitą požiūrį į gyvenimo prasmę ir laiko nesunaikinamas vertybes. Iškeliaudamas Arūnas Žebriūnas tarsi užbaigė tą kino epochą, kurią Lietuvoje ženklino šie kino meistrai. Kai nūnai ekranus užtvindė vienadieniai filmai, mes su nuostaba žvelgiame į tų netolimos praeities „mohikanų“ paliktus darbus, jausdami skausmingą jų netektį.

Sakoma, nuo likimo nepabėgsi. O gal tai prigimtis mums brėžia tą lemtingą gyvenimo liniją, kuri kreipia iš kelio pasukti į takelį arba atvirkščiai – išeiti į kelią, neleidžiantį niekur nuklysti. Taip atsitiko ir Arūnui. Jis baigė Dailės institute architektūrą, gavo paskyrimą dirbti Lietuvos kino studijoje – ir čia nelauktai prasiveržė jo tikrieji polinkiai, nulėmę visą tolimesnį gyvenimą: tarp savo suprojektuotų dekoracijų stebėdamas filmuojamą epizodą, jis neiškentęs imdavo pats režisuoti, nes jį erzino situacijų ir jų sprendimų dirbtinumas. Jau pirmasis jo darbas kine – novelė „Paskutinis šūvis“ filme „Gyvieji didvyriai“ (1960), – apdovanotas pagrindiniu prizu tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, parodė, jog Arūnas mąsto kino kategorijomis ir net ieško savitos poetinės kino stilistikos, kurią toliau tobulino vėlesniuose savo filmuose – „Paskutinė atostogų diena“, „Mirtis ir vyšnios medis“, „Gražuolė“, „Naktibalda“. Būtent Arūnas pastūmėjo kino kritikus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų prabilti apie lietuvių poetinį kiną. Tačiau vienas iš paradoksų, kurių likimas Arūnui gyvenime nešykštėjo, buvo tas, kad jis nemėgo poezijos, neskaitė eilėraščių, nors turėjo artimų draugų tarp garsių poetų. Matyt, jo sieloje slypėjęs Mažojo princo matymas širdimi, o ne akimis, lėmė tą pakylėtą gyvenimo prasmės interpretaciją ekrane, kurią irgi gali pajusti tik širdimi. Beje, A. de Saint Exupéri „Mažojo princo“ ekranizaciją (1966) jis laikė savo klaida, nes neįvertino tų subtilių rašytojo literatūrinių poteksčių, kurių neįmanoma išversti į kino kalbą. Tačiau filmo dekoratyvumas, užgožęs literatūrinio kūrinio dvasią, neprislopino Arūno širdyje noro „prisijaukinti“ kino kalbą, kaip Mažasis princas prisijaukino lapę, kad galėtų ekrane atskleisti įvairiaspalvį žmogaus vidinį pasaulį, kuriame vienas šalia kito gyvena ir poezija, ir humoras, ir dramatiški niuansai, ir tragikomiški proveržiai.

 

Arūnas Žebriūnas
Arūnas Žebriūnas
Parengta pagal VDFF

Festivalis žada istorijas be pabaigos

 

Jubiliejinis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

 

Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) šiemet rengiamas dešimtą kartą. Renginys, rugsėjo 19–29 d. vyksiantis „Skalvijos“ kino centre ir „Pasakoje“, šiemet pasipuošė šūkiu „Tikros istorijos nesustoja“, kuris atspindi kino dokumentikos savybę „įrėminti“ tam tikrą filmu nesibaigiančio gyvenimo fragmentą.

 
Pagrindinė programa
Pagrindinė VDFF programa, kasmet apibendrinanti metų atradimus, šiemet siūlys pažvelgti į pasaulį aštuonių filmų herojų akimis. Kasparo Astrupo Schröderio filmo „Išsinuomok šeimą“ („Lej en Familie A/S“, Danija, 2012) herojus japonas Ruičis turi nedidukę įmonę „Pakelsiu tau ūpą“. Į ją kreipiasi žmonės, norintys nuslėpti tamsiąsias savo gyvenimo puses arba sudaryti įspūdį, kad jie... visiškai normalūs, o įmonėje galima užsisakyti šeimos narį, draugą ar bendradarbį. Šeimos problemų neišvengė ir pats Ruičis, tad filmas prabyla ir apie susvetimėjusią šiuolaikinių japonų šeimą.
Realybė dažnai pranoksta išgalvotas istorijas. Christiano Sønderby Jepseno tragikomiškas debiutinis filmas „Testamentas“ („Testamentet“, Danija, 2012) rodo tris brolius, paveldėjusius senelio turtą. Henrikas išsiskyręs ir gyvena virš grožio salono, jo brolis stengiasi heroiną pakeisti namuose išauginta žole, o jaunėlis mokosi vienais dešimtukais. Dar yra tėvas, kuris visuomet žino, kas geriausia, ir turto besigviešianti teta. Ar broliams pavyks laikytis išvien ir įveikti akistatas su priešininkais?
Angelos Christlieb filmo „Nuoga opera“ („Naked Opera“, Liuksemburgas, Vokietija, 2013) herojui Markui grumtynės už testamentą negresia, bet talentingas, išsilavinęs, iškalba apdovanotas turtuolis nuo vaikystės serga nepagydoma liga. Save jis laiko Don Žuanu iš Liuksemburgo ir nuolat ieško tobulo savo mėgstamiausios operos pastatymo. Režisierė, kuri Vilniuje pati pristatys filmą, lydėjo Marką į Veneciją. Ten jis įsimylėjo jauną pornografinių filmų aktorių.

 

„Išsinuomok šeimą“
„Išsinuomok šeimą“
„Testamentas“
„Testamentas“
„Nuoga opera“
„Nuoga opera“
„Klajoklių žiema“
„Klajoklių žiema“
„Tėvas ir sūnus“
„Tėvas ir sūnus“
„Bulvių respublika“
„Bulvių respublika“
Alyvų kalno žiedai“
Alyvų kalno žiedai“
„Ne mano žemė“
„Ne mano žemė“
Parengė Ž.P.

Kino naujienos trumpai

 Pagal užsienio žiniasklaidą 

 

Nauja „Ben Huro“ ekranizacija
Holivudo studija MGM rengiasi dar kartą ekranizuoti Lewiso Wallace’o romaną „Ben Huras“. Jis pasakoja apie turtingą ir kilmingą žydą Judą Ben-Hurą, kurį išduoda jo draugas romėnas. Iki „Vėjo nublokštų“ knyga buvo laikoma įtakingiausiu krikščionišku romanu JAV. Patyręs daugybę išbandymų ir dykumoje susitikęs su Kristumi, Ben Huras tampa tikru krikščioniu. Pirmoji šio romano ekranizacija buvo sukurta 1907 metais. Penkiolikos minučių trukmės filmą kūrė Sidney’us Olcottas ir Frankas Oakesas Rose’as.
 
1925 m. jau 143 minučių filmą sukūrė Fredas Niblo. Pagrindinį vaidmenį jis patikėjo vienai populiariausių nebyliojo kino žvaigždžių Ramonui Novarro. Į kino istoriją įėjo lenktynių scena, kurioje nusifilmavo svarbiausi 3-iojo dešimtmečio Holivudo prodiuseriai ir aktoriai Samuelis Goldwynas, Douglasas Fairbanksas, Lillian Gish, Mary Picford, Haroldas Lloydas, Joan Crawford, Johnas Barrymore’as, Johnas Gilbertas ir kiti.
 
Labiausiai žinoma 1959 m. ekranizacija, vainikavusi 6-ojo dešimtmečio istorinių kostiuminių filmų iškilimą. 11 „Oskarų“ apdovanotame Williamo Wylerio filme pagrindinį vaidmenį suvaidino Charltonas Hestonas.
 
Dabar MGM derasi su prodiuseriu ir režisieriumi Timuru Bekmambetovu, kuris neseniai JAV sukūrė filmą „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas“.

 

„Ben Huras“
„Ben Huras“
Natalie Portman
Natalie Portman
Sergejus Makoveckis
Sergejus Makoveckis
„Tykusis Donas“
„Tykusis Donas“
Jonas Ūbis

Šoklus naujasis elitas

Krėsle prie televizoriaus

 Marxas klydo: sportas yra opiumas liaudžiai. Tai gerai suprato sovietų vadai, tai supranta ir Lietuvos politikai. Sportu paremtas patriotizmas – totalitarinės valstybės bruožas, bet mūsiškiams tai, regis, nebesvarbu. Todėl ir vėl prie kažkokio krepšinio čempionato transliacijų per TV3 budės tauta, staugs ir šaudys naktimis, vems pakampėse. Todėl nesitikėkite gerų filmų: kai visi žiūri krepšinį, mes su jumis, mieli skaitytojai, nusipelnome tik

„Druska“
„Druska“
„Širdžių ėdikas“
„Širdžių ėdikas“
Živilė Pipinytė

Meilės ir neapykantos istorijos bei pamiršti filmai

Pirmadienį prasideda Gdynės kino festivalis

Rugsėjo 9 d. prasidės 38-asis Gdynės kino festivalis. Paskutiniais metais keitėsi jo pavadinimas, laikas, reglamentas, vadovai, bet festivalis išsaugojo savo esmę ir tikslą – įvertinti vaidybinio lenkų kino situaciją, pristatyti svarbiausius per metus sukurtus filmus. Šiemet konkurse dalyvaus 14 filmų. Pasak renginio meno vadovo Michało Chacińskio, tai turi būti vienas įdomiausių pastarojo dešimtmečio festivalių. Konkursinėje programoje atsidūrė ir keli Lietuvoje jau rodyti filmai – šiemet „Kino pavasario“ apdovanojimą pelnęs Sławomiro Fabickio „Myliu“, taip pat

„Vardan“
„Vardan“
„Noriu gyventi“
„Noriu gyventi“
„Ida“
„Ida“
Živilė Pipinytė

Rojaus užkariavimas

Nauji filmai – „Eliziejus“

 

Originalaus filmo „9 rajonas“ autorius Neillas Blomkampas Holivude gavo 90 milijonų dolerių ir sukūrė filmą „Eliziejus“ („Elysium“, JAV, 2013). Abu filmai – politinės alegorijos, kuriamos pasitelkus mokslinės fantastikos žanro ir pirmiausia antiutopijos kanonus. Tik „Eliziejus“, atrodo, skirtas kitai auditorijai. Tai, kuriai reikia viską sukramtyti ir įdėti į burną. Todėl filmas nuspėjamas nuo pirmų kadrų, kuriuose paaiškinama, kad Žemę ištiko ekologinė ir kitokios katastrofos, tada turtingieji ją paliko ir įkūrė kosminę stotį „Eliziejus“, kur žmonės mėgaujasi sveiko ir ekologiško gyvenimo malonumais, nes turi stebuklingas kapsules, išgydančias nuo visų ligų.

„Eliziejus“
„Eliziejus“
„Eliziejus“
„Eliziejus“
„Eliziejus“
„Eliziejus“
Živilė Pipinytė

Apie tai, kas jaudina

Prasideda XIII lenkų kino savaitė

 

Ketvirtadienį prasidėsiančios XIII lenkų kino savaitės programa žada daug gerų filmų, kurie sužadins ir diskusijas apie tai, kas aktualu šių dienų kinui, ir prisiminimų apie Lenkų kino mokyklos „aukso amžių“.
Šių dienų lenkų režisieriai (ypač jaunieji) nori suprasti, kaip pastarųjų dešimtmečių politinės ir socialinės permainos paveikė lenkų mentalitetą, vertybes ir gyvenimo būdą. Juos domina ir istorija. Vis daugiau filmų prabyla ne tik apie tradiciškai lenkų kine svarbias Antrojo pasaulinio karo, Holokausto, pokario temas, bet ir apie naujausią istoriją, jos kontroversijas. Tai, kaip šias temas rutulioja šiuolaikiniai režisieriai, dar kartą įrodo, kad lenkų kinas – gyvas reiškinys.

„Pelenai ir deimantas“
„Pelenai ir deimantas“
„Joana angelų motina“
„Joana angelų motina“
„Juma“
„Juma“
„Kelių policija“
„Kelių policija“
Jonas Ūbis

Pabudę jausmai

Krėsle prie televizoriaus

Tarp įsimenančių ir spalvingų kino reginių „Bevardis“ (2002), „Skraidančių durklų namai“(2004) ir „Auksinės gėlės prakeiksmas“ (2006) Zhang Yimou 2005-aisiais sukūrė kamerinį filmą „Tūkstančius mylių nukeliavau aš sau vienas“ (TV1, rugpjūčio 2 d., 22.50). Kinų režisieriaus gerbėjams šis filmas – reta galimybė prisiminti kitokį Zhang Yimou – autorinio kino ir mažųjų formų meistrą. Regis, „Tūkstančius mylių nukeliavau aš sau vienas“ gimė iš labai asmeniškų paskatų – noro sukurti filmą su vaikystės stabu – aktoriumi Kenu Takakura (g.1931), 7-ojo dešimtmečio japonų filmų apie gangsterius superžvaigžde. Takakura tada buvo lyginamas su Johnu Wayne’u ir Clintu Eastwoodu.
 

Zhang Yimou filmas pasakoja apie vienišo japonų žvejo Guiči Takatos kelionę. Takata gavo laišką iš marčios Rie. Ji rašo, kad žvejo sūnus Keničis sunkiai serga ir vienoje Tokijo ligoninėje laukia diagnozės. Vyrai nutraukė bet kokius ryšius prieš devynerius metus. Apie jų konfliktą nesužinosime nieko, tik viename epizode tėvas prisipažins, kad sužeidė sūnų ir šis jam to neatleido. Dabar Takata vyksta į Tokiją tikėdamasis, kad dramatiškos aplinkybės paskatins susitaikymą. Tačiau taip neatsitinka. Sūnus nenori matyti tėvo. Marti Takatai duoda vaizdajuostę. Keničis tyrinėjo Azijos liaudies meną. Iš vaizdajuostės tėvas sužino, kad Keničis negalėjo iki galo įgyvendinti savo sumanymo – užfiksuoti kinų operos dainininko, bet susitarė su juo susitikti kitais metais. Tėvas imasi neįprastos misijos: jis vyksta į Kinijos užkampį, kad nufilmuotų spektaklį. Takata nemoka kinų kalbos, jam sunku užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, todėl kelionėje jo laukia daug išbandymų ir kliūčių. Tėvas įsitikinęs, kad

„Mėnesienos karalystė“
„Mėnesienos karalystė“
Kora Ročkienė

Be laimingos pabaigos

Pokalbis su režisieriumi Darrenu Aronofsky

 

 

Darrenas Aronofsky (g. 1969) – vienas originaliausių JAV režisierių. Savo filmuose jis pasakoja apie svajonių, obsesijų apsėstus žmones, kurie neišvengia autodestrukcijos. Aronofsky filmuose įsimintinus vaidmenis sukūrė Mickey Rourke’as („Imtynininkas“ jam atnešė „Oskarą“), Natalie Portman už balerinos vaidmenį „Juodojoje gulbėje“ taip pat buvo apdovanota „Oskaru“. Dabar režisierius kuria pirmą didelio biudžeto filmą „Nojus“, kuris turėtų pasirodyti ateinančių metų pradžioje. Apie savo kelią į kiną ir požiūrį į režisūrą Aronofsky papasakojo interviu žurnalui „Polityka“. Pateikiame pokalbio fragmentus.
 
Jūsų pavardė skamba lenkiškai. Ar Jūsų protėviai kilę iš šios Europos dalies?
Mano senelė iš mamos pusės kilusi iš Vilniaus. Mano prosenelė turėjo tris vyrus, trečiojo pavardė buvo Aronofsky. Būdami žydai ortodoksai jie bijojo pogromų ir padarė viską, kad emigruotų į Ameriką.
 
Žydų tema diskretiškai persmelkia visą Jūsų kūrybą. Išimtis bus „Nojus“ su Russellu Crowe pagrindiniame vaidmenyje.
Filmo gamyba dar nebaigta. Dabar vyksta darbas su specialiaisiais efektais.

 

Darrenas Aronofsky filmuojant „Juodąją gulbę“
Darrenas Aronofsky filmuojant „Juodąją gulbę“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Nickas Cave’as ir Kylie Minogue filmuojasi kartu
„20 000 dienų Žemėje“ („20,000 Days on Earth“) – taip vadinasi filmas, kuriame australų dainininkė Kylie Minogue suvaidins save. Tai bus fiktyvus dokumentinis filmas apie 24 australų dainininko, poeto ir aktoriaus Nicko Cave’o gyvenimo valandas. Pavadinimu pasakyta, kad stebėsime dvidešimt tūkstantąją Cave’o gyvenimo dieną. Jau žinoma, kad kartu su sūnumi jis žiūrės Briano De Palmos filmą „Randas“, apsilankys pas psichoanalitiką ir važiuos automobiliu kartu su Kylie Minogue.
 
Filmo režisieriai Ianas Forsythas ir Jane Pollard 2008 m. sukūrė Cave’o dainos „Dig, Lazarus, Dig!!!“ videoklipą. Forsythas prisipažino dienraščiui „Guardian“, kad muzikiniai dokumentiniai filmai siekia rodyti tikrąjį herojaus veidą, kažką atrasti, ieškoti tiesos, demitologizuoti. Naujojo filmo kūrėjai elgsis atvirkščiai, nes jų tikslas – nesugriauti mito. Filmo premjera numatoma ateinančiais metais.

„20 000 dienų Žemėje“
„20 000 dienų Žemėje“
„Mano draugas Ivanas Lapšinas“
„Mano draugas Ivanas Lapšinas“
„Derlius“
„Derlius“
Ana Čipovskaja
Ana Čipovskaja
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas