7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Živilė Pipinytė

Kaip atostogos Rivjeroje

Nauji filmai – „Meilės punšas“

Joelio Hopkinso „Meilės punšas“ („Love Punch“, D. Britanija, Prancūzija, 2013) skirtas ne tiems, kurie kine ieško atradimų ar atsakymų į svarbius klausimus. Bet ir ne tiems, kurie eina į kiną tik pažvengti. Režisierius neslepia, kad kuria neįpareigojančią pramogą, bet jis turi humoro jausmą ir gerai išmano kino istoriją. Šis derinys visada laimi, ypač jei dar filme vaidina žavūs, geri ir humoro taip pat nestokojantys aktoriai. 

 

Sąsajos su kino istorija iškyla iškart, nes pasakojimų apie žavius sukčius, rengiančius apiplėšimą ar kažką panašaus į rafinuotą kerštą, kine buvo daug. Tačiau laikas dažnai keičia panašių pasakojimų dėmenis. Keitė (Emma Thompson) ir Ričardas (Pierce Brosnan), regis, mėgaujasi pagaliau išsiskyrę ir nežada vėl susitaikyti, juolab kad Keitė pernelyg nepriklausoma ir nežada atleisti Ričardo neištikimybių. Vaikai mokosi, virš kiekvieno galvos visai padorus stogas, prieš akis – pensija.

„Meilės punšas“
„Meilės punšas“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Birželio 23 d. mirė lenkų aktorė Małgorzata Braunek. Aktorė ilgai kovojo su liga. 2012 m. viename interviu ji prisipažino: „Pasirengiau artėjančiai mirčiai.“
Aktorė gimė 1947 m., 1969 m. ji baigė aktorystės studijas Varšuvoje. Didžiajame ekrane Braunek debiutavo dar studijų metais. Netrukus į ją dėmesį atkreipė Andrzejus Wajda: Braunek suvaidino šiuolaikinę merginą filme „Musių medžioklė“ (1969) ir polonistikos studentę „Peizaže po mūšio“ (1970). Įsimintinus vaidmenis aktorė sukūrė savo tuometinio vyro Andrzejaus Żuławskio filmuose „Trečioji nakties dalis“ (1970) ir „Velnias“ (1971). 1970 m. ji suvaidino lietuvių bajoraitę Juliją Januszo Majewskio siaubo dramoje „Lokis. Profesoriaus Vitembacho rankraštis“ (pagal Prospero Merimée novelę). 8-ojo dešimtmečio pradžioje Braunek vaidino Varšuvos Nacionaliniame teatre.
Žinomiausias aktorės kino vaidmuo – Olenka Henryko Sienkiewicziaus „Tvano“ ekranizacijoje, kurią 1974 m. sukūrė Jerzy Hoffmanas. Braunek tapo ne tik lenkų, bet ir šalių, kur filmas buvo rodomas, numylėtine. Aktorė taip pat įkūnijo kitą lenkų literatūros klasikos heroję – Izabelą Lencką televizijos seriale „Lėlė“ pagal Boleslawo Pruso romaną.

Malgorzata Braunek filme „Lokis. Profesoriaus Vitembacho rankraštis“
Malgorzata Braunek filme „Lokis. Profesoriaus Vitembacho rankraštis“
Elis Wallachas filme „Geras piktas ir blogas“
Elis Wallachas filme „Geras piktas ir blogas“
Mathieu Amalric
Mathieu Amalric
Rooney Mara
Rooney Mara
Kevinas Spacey ir Robin Wright seriale „Kortų namelis“
Kevinas Spacey ir Robin Wright seriale „Kortų namelis“
Jonas Ūbis

Tegu kalba

Krėsle prie televizoriaus

Lenkijos politikų pasiklausymo skandalas atskleidė visai netikėtą politikų gyvenimo aspektą. Tai – leksika. Ne vieną komentatorių papiktino politikų leksika, lyg kalbėtų ne elito, o socialinio dugno žmonės. Į tai savo pareiškime atkreipė dėmesį ir Lenkijos Prezidentas, pareiškęs, kad nė vienas iš „Solidarumo“ politikų kartos niekad nebūtų pavartojęs žodžių, kurie, regis, įprasti skandalo dalyviams.
 
Nežinau, ar kas tyrinėja mūsų politikų leksiką. Būtų įdomu, nes kartais per „Panoramą“ išgirdęs vieno, kito ar trečio valstybės vadovų pareiškimą prisimenu rusiškais vertiniais kalbėjusią sovietų nomenklatūrą. Jaunimas (ypač jauni valdininkai), atvirkščiai, netiesiogiai demonstruoja anglų kalbos mokėjimą, bet už nuolat pasikartojančius piktybiškus „tiek, tiek“ jau pradėčiau imti baudą. Kartą per „Panoramą“ užfiksavau, kad kiekvienas, su kurio kalbėjosi žurnalistai, neapsiėjo be dviejų „tiek“, nors visai būtų užtekę vieno „ir“. Tačiau, regis, kalbos grynumu besirūpinantiems valdininkams labiau rūpi kova su originalia lenkiškų pavardžių rašyba, nors, mano galva, žmogaus teisė į taisyklingai parašytą jo pavardę – tokia pat gyvybiškai svarbi, kaip ir kitos laisvo žmogaus teisės. Kita vertus, pernai internete pagarsinti Užsienio reikalų ministerijos valdininkų pokalbiai taip pat buvo iškalbingi ir leksikos požiūriu: jei nežinočiau, kad kalbasi diplomatai, pamanyčiau, kad tai ne visai išsipagirioję mėšlavežiai. Leksika visada išduoda, ar žmogus iš tikrųjų išsilavinęs ir kultūringas, ar tokiu tik apsimeta. Nors „Pigmalioną“ parašęs anglų klasikas George’as Bernardas Shaw, ko gero, man nepritartų.

„Neliečiamieji“
„Neliečiamieji“
„Laimė nevaikšto viena“
„Laimė nevaikšto viena“
Agnė Mackevičiūtė

Mintis, kad viskas pasaulyje susiję, yra gera

Ivano Vyrypajevo filmas „Delės šokis“

Birželio 11–15 d. Vilniaus „Multikino“ vyko Rusų kino dienos. Parodyti šeši 2012–2013 m. sukurti filmai, kuriuos, anot juos parinkusios ir atvežusios kino kritikės Marijos Bezruk, labiausiai sieja empatijos ir atleidimo temos. Po kiekvieno seanso M. Bezruk žiūrovus įtraukdavo į trumpus, gyvus pokalbius apie ką tik matytus kūrinius, buvo galima užduoti klausimus filmų pristatyti atvykusiems režisieriams, prodiuseriams, aktoriams. Įdomus pašnekesys įvyko po Ivano Vyrypajevo filmo „Delės šokis“ peržiūros, kai prodiuseriui Konstantinui Panfilovui į žiūrovų klausimus atsakyti padėjo į salę visiems netikėtai užsukęs filmo montažo režisierius Marius Blinstrubas.

 

„Delės šokis“
„Delės šokis“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Meryl Streep vaidins vieną didžiųjų praėjusio šimtmečio operos primadonų Marią Callas filme „Meistriškumo pamoka“ („Master Class“), kurį kanalui HBO režisuos Mickas Nicholsas. Šio režisieriaus filmuose aktorė vaidina dažnai, vieną pirmųjų „Oskarų“ nominacijų Streep atnešė vaidmuo Nicholso filme „Silkvud“. Būsimo filmo pagrindu tapo amerikiečių dramaturgo Terrenece’o McNally pjesė, statyta ir Lietuvoje. Joje pasakojama apie paskutinį dainininkės gyvenimo periodą, kai 1971 m. ji dėstė Juilliardo mokykloje Niujorke.

Meryl Streep
Meryl Streep
„Neliečiamieji“
„Neliečiamieji“
Agnieszka Holland
Agnieszka Holland
Sergejus Puskepalis
Sergejus Puskepalis
Jonas Ūbis

Šeimų nutikimai

Krėsle prie televizoriaus

Amerikiečių režisierius ir scenaristas Richardas Linklateris, kaip ir Quentinas Tarantino, yra savamokslis. Jis dažnai imasi idėjų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo keistos ar net nekinematografiškos. Pavyzdžiui, šiemet Berlyno kino festivalis parodė Linklaterio filmą „Vaikystė“, kurį jis filmavo keliolika metų: kūrė išgalvoto berniuko gyvenimą, bet kartu ir fiksavo, kaip keičiasi, bręsta jį vaidinantis vaikas. Lietuvoje daug gerbėjų turi ir režisieriaus trilogija, kurią pradėjo romantiška meilės istorija „Prieš saulėtekį“.
 
2011 m. Linklaterio sukurta juodoji komedija „Bernis“ (LNK, 23 d. 1 val.) – taip pat savotiškas eksperimentas. Filmo veiksmas perkels į mažą Teksaso miestelį, kuriame gyvena Bernis (Jack Black). Jis – pavyzdingas krikščionis, geras kaimynas ir pilietis. Bernis gamina karstus ir yra visų mylimas. Kai jis susidraugauja su ypač nemalonia aštuoniasdešimtmete turtuole Mardžore (Shirley MacLaine), niekas nesistebi: moteris neseniai tapo našle. Kartu jie leidžia kiekvieną laisvą minutę, kol Mardžorė staiga paslaptingomis aplinkybėmis dingsta.

„Bernis“
„Bernis“
„Įbroliai“
„Įbroliai“
Kora Ročkienė

Moterys nori būti liečiamos

Vanessa Paradis apie filmą „Žigolo“ ir meilę

Šį savaitgalį Lietuvoje pradedamas rodyti amerikiečių aktoriaus ir režisieriaus Johno Turturro filmas „Žigolo“ („Fading Gigolo“, JAV, 2013). Tai pasakojimas apie du draugus – knygyno savininką (Woody Allen) ir floristą (John Turturro), kurie mėgina imtis seniausio pasaulio amato. Filmas sulaukė gana prieštaringų vertinimų, atkreipė dėmesį ne tik „pikantiška“ jo tema, bet ir garsių aktorių ansamblis – „Žigolo“ taip pat vaidina Sharon Stone, Lievas Schreiberis, Sofia Vergara, Tonya Pinkins, Jade Dixon. Su prancūzų aktore ir dainininke Vanessa Paradis, kuri filme sukūrė našlės Avigal vaidmenį, Niujorke kalbėjosi Pawełas T. Felisas. Pateikiame jų pokalbio fragmentus.

„Žigolo“
„Žigolo“
Jonas Ūbis

Į ką lygiuotis?

Naujo „Kino“ skaitymo malonumai

Naujų knygų krūva primena apie artėjančias atostogas. Nekantriai laukiu, kada galėsiu pasinerti į skaitymą, panašiai kaip vaikystėje, kai prieš atostogas parsinešdavau iš bibliotekos rašytojų rinktinius raštus. Su malonumu prisimenu vasarą, kurios vieną mėnesį skaičiau tik Vladimirą Majakovskį (regis, 10 storų tomų), ar kitas, kurių dalį praleidau su Anatole’iu France’u, Ilfu ir Petrovu (pamenu, sužavėjo pastarųjų užrašų knygelės, kupinos taiklių pastebėjimų). Panašiai jaučiuosi ir paėmęs į rankas naują „Kino“ numerį. Žurnalas – lyg užrašų knygelė ar dienoraštis (nebūtinai savo), kuriuos visai įdomu atsiversti ir po daugelio metų.

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Filmai apie vampyrus, regis, neturi visiškai nieko bendra su Spike’o Lee kūryba („Senis“, „Malkolmas X“). Tačiau neseniai paskelbtos pirmosios naujo režisieriaus filmo „Saldus Jėzaus kraujas“ („Da Sweet Blood Of Jesus“) nuotraukos liudija ką kita. Pats režisierius tvirtina, kad tai bus „juokingas, seksualus ir kruvinas“ filmas apie nuo kraujo priklausomus žmones ir kartu naujoviška meilės istorija. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Michaelas K. Williamsas, Felicia Pearson, Elvis Nolasco. Mažo biudžeto filmas nufilmuotas per 16 dienų, dabar vyksta baigiamieji darbai.

Kadras iš Jeano Vigo prizu apdovanoto filmo „Valgyk savo mirusiuosius“
Kadras iš Jeano Vigo prizu apdovanoto filmo „Valgyk savo mirusiuosius“
Viena pirmųjų naujojo Spike’o Lee filmo nuotraukų
Viena pirmųjų naujojo Spike’o Lee filmo nuotraukų
Filmo „Gentis“ kadras
Filmo „Gentis“ kadras
Robertas Carlyle’as
Robertas Carlyle’as
Emma Watson ir Ethanas Hawke’as Alejandro Amenabaro filme „Regresija“
Emma Watson ir Ethanas Hawke’as Alejandro Amenabaro filme „Regresija“
Edgaras Ramirezas Olivier Assayso filme „Karlosas Šakalas“
Edgaras Ramirezas Olivier Assayso filme „Karlosas Šakalas“
Živilė Pipinytė

Imigrantės dalia

Nauji filmai – „Kartą Niujorke“

Nors Jameso Gray’aus debiutas „Mažoji Odesa“ (1994) pristatytas Venecijoje, dabar jis iš tų režisierių, kurių kūrybą įdėmiai seka Kanai. Čia pernai konkurse buvo rodytas ir jo filmas „Kartą Niujorke“ („The Immigrant“, JAV, 2013). Pagrindinė filmo herojė – imigrantė iš Lenkijos Eva. Pirmąkart ją pamatome į 1921-ųjų rudenišką Niujorko uostą įplaukiančio laivo denyje. Kartu su seseria Magda jos tikisi Amerikoje ištekėti, gimdyti vaikus ir būti laimingos. Tačiau iliuzijos žlunga iškart. Įtartinai kosėjanti Magda patenka į karantiną, Evai iškyla deportavimo grėsmė, mat paaiškėja, kad merginų pasitikti neatėjo giminės ir šių adresas esą apskritai neegzistuoja. Kad Eva pateko į kruopščiai suregztas pinkles, suprasime daug vėliau, bet kol kas merginai apsiima padėti Brunas Vaisas. Jis vadina save teatro impresarijumi, bet iš tikrųjų jo trupė – scenoje apsinuoginančios merginos, kurias po pasirodymo galima ir nusipirkti. Brunas paaiškina Evai, kad gali padėti išpirkti seserį iš karantino, bet ji turės jam atidirbti. Kita vertus, Bruną akivaizdžiai pakeri Evos grožis. Kad Brunas ją myli, paaiškės, kai pasirodys jo pusbrolis Emilis – magas Orlandas, nuoširdžiai norintis padėti merginai.

„Kartą Niujorke“
„Kartą Niujorke“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas