Kinas

Agnė Mackevičiūtė

Tarptautiniam Karlovi Varų kino festivaliui pasibaigus

Į 49-ąjį Karlovi Varų filmų festivalį atvykome diena ankščiau. Ramiai slampinėdami po tuščią, tik po paros žiūrovų minias sutrauksiantį kurortinį miestelį dar nesupratome, kad kvailokos mūsų pastabos apie stilingą festivalio logotipą, šiek tiek primenantį šunį, avį, bet labiausiai – Houmerio Simpsono kiaulę-vorą, velniškai tikslios: konkursinė festivalio programa buvo tokia prasta, kad koridoriuose vis dažniau aidint filmus pašiepiantiems juokeliams, o žiuri nariams gailiai dūsaujant, kad ir vėl pasielgė neprofesionaliai, t.y. nesugebėjo pažiūrėti apgailėtino filmo iki galo ir išėjo, neapleido jausmas – nagus bus prikišusi ji, kiaulė-voras. „Kiaulė-voras! Kiaulė-voras! Ką ji daro? Ar ji gali vaikščiot lubom? Ne, negali!“ – apie savo augintinį animaciniame filme kadaise dainavo Houmeris. 

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Iš „Twitter“ susirašinėjimo paaiškėjo, kad būsimo filmo apie detektyvą Kolombą scenaristas Gary Whitta kultinio personažo vaidmeniui siūlo Marką Ruffalo. Aktorius atsakė Whitta’i mielai sutiksiąs. Kol kas neaišku, ar „Universal“ planuoja filmą, ar serialą, tačiau Kolambo gerbėjai jau pradėjo atakuoti studiją, kad būtų kuriamas pilnametražis filmas. Kol nauji Kolambo tyrimai dar tik planuojami, TV1 penktadieniais (21 val.) siūlo prisiminti serialą, kuriame Peteris Falkas suvaidino savo garsiausią vaidmenį.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vasarą tik ir žiūrėti serialus, nes laikas lyg teka lėčiau, o mintys – tingesnės. Nors serialų gerbėjai, ypač tie, kurių netenkina šiuolaikinis kinas, mano kitaip. Tačiau jų mėgstamus HBO serialus pas mus rodo retai. Dominuoja kiti. Pagal tai, kokius serialus žiūri vienos ar kitos šalies žiūrovai, matyt, galima spręsti ir apie šalį. Lietuviški kanalai rodo daug pigių rusiškų serialų, nors jų su kaupu prigrūsti ir kabeliniai. Kodėl rusiški serialai tokie populiarūs, nežinau. Gal norime geriau pažinti iš naujo atrastus priešus? Galiu tik įtarti, kodėl padaugėjo turkiškų serialų – esame tokia pat patriarchališka ir konservatyvi tauta, juk net Prezidentės inauguraciją Seime pradėjo kunigas, lyg valstybė dar praėjusiame amžiuje nebūtų atskirta nuo Bažnyčios. Be to, mėgstame tai, ką masinė kultūra vadina „egzotika“.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Beždžionių planetos aušra“

Matto Reeveso „Beždžionių planetos aušra“ („Dawn of the Planet of the Apes“, JAV, 2014) – prieš kelerius metus pasirodžiusio „Beždžionių planetos sukilimo“ (rež. Rupert Wyatt) tęsinys. Nuo pirmame filme rodytų įvykių praėjo dešimt metų, žmonija patyrė katastrofą – nežinomas virusas išnaikino didžiąją populiacijos dalį. Išlikusieji vėl kuriasi įspūdingais medžiais ir krūmais apaugusiame San Franciske. Žmonėms reikia energijos, todėl Malkolmas (James Clarke) su grupele bendraminčių bei sūnumi išsirengia anapus Auksinių vartų tilto, kur kadaise stovėjo elektrinė, kad ją suremontuotų. Tačiau žmonėms iškyla netikėta kliūtis. Tai vešliuose miškuose įsikūrusi beždžionių bendruomenė. Jai vadovauja pirmame filme Jameso Franco herojaus įvaikinta talentinga kalbanti beždžionė Cezaris. Tai jis davė ypatingų vaistų mokslo eksperimentų aukoms – nelaimingoms beždžionėms ir jas išlaisvino. Dabar Cezaris – tikras alfa patinas. Jis išmintingas vadas ir rūpestingas tėvas. Jo vadovaujamos beždžionės prisijaukino ugnį, išmoko medžioti žvėris, įvaldė gestų kalbą (bet nepamiršo ir žmonių), jauniklius jos leidžia į mokyklą, kur ant sienos puikuojasi užrašas (tiesa, žmonių kalba: „Beždžionės nežudo beždžionių“). Beždžionių civilizacija, matyt, pasirengusi nueiti tą patį kelią, kaip ir žmogiškoji, jei ne susitikimas su tikrais žmonėmis, kurio beždžionės nesitikėjo.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

 Periodiškai mane apninka vienas įkyrus klausimas, į kurį niekaip nerandu atsakymo. Kodėl žmonės žiūri filmus su Tomu Cruise’u? Jis yra Holivudo žvaigždė, vadinasi, finansai visada bus svarbesni už aktorinius sugebėjimus. Kad pastarieji vidutiniai, man regis, savaime suprantama. Tada kaip su charizma? Man ji tokia pat abejotina, ypač kai prisimenu aktoriaus ūgį ir nelemtus ryšius su scientologais. Dar keistesnį įspūdį sukelia erotinės scenos, kuriose Cruise’as aiškiai jaučiasi ne savo kailyje. Tada pradedu ieškoti aktoriaus interviu – gal jis įdomus pašnekovas? Nieko panašaus. Interviu galima perskaityti tiek banalybių, kad iškart kyla įtarimas, ar tik aktoriaus viešųjų ryšių specialistai ne pro pirštus žiūri į savo pareigas. Kiek galima tais pačiais žodžiais kalbėti apie sunkų darbą, meilę artimiesiems ir profesionalumą? Regis, Cruise’as geriausiai jaučiasi vaidindamas dviprasmiškus personažus. Šią savaitę bus proga tuo įsitikinti: TV1 (15 d. 21 val.) parodys Michaelo Manno „Nakties įkaitą“ (2004), kuriame Cruise’as suvaidino samdomą žudiką. Jo Vincentas – mandagus, elegantiškas ponas, naktį įsėdęs į taksi. Tačiau netrukus taksistas Maksas (Jamie Foxx) pradeda suprasti, kad tapo įkaitu ir vežioja žudiką iš vienos nusikaltimo vietos į kitą.

Parengė Ž.P.

Neįgyvendinti kino klasikų projektai

 Kai vasarą kino teatruose nebelieka dėmesio vertų filmų, galima prisiminti ir pasvajoti apie tuos, kurie galėjo tapti šedevrais. Garsių režisierių ar net kino genijų filmai liko nesukurti dėl įvairių priežasčių. Dabar galima tik fantazuoti, kaip Luchino Visconti arba Josephas Losey būtų ekranizavę Marcelį Proustą, Andrejus Tarkovskis – Fiodoro Dostojevskio „Idiotą“ ar Robert’as Bressonas – Senojo testamento Pradžios knygą. Paskutiniais metais susidomėjimas nepasirodžiusiais filmais pastebimai auga. Gal netrukus sulauksime ir panašaus lietuviškų filmų sąrašo. Kol kas pateikiame tuos, kuriuos mini BBC, „Film Comment“ ir „Trendymen“ autoriai.

Viktorija Šiaulytė

Berlyno dokumentikos forumas

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

 Pernykštis Gdynės kino festivalio nugalėtojas – Paweło Pawlikowskio filmas „Ida“ – tapo geriausiai užsienyje žiūrimu lenkų filmu. JAV jis sulaukė net komercinės sėkmės, todėl užsimenama apie „Oskaro“ nominaciją. Iki šiol jis surinko per 60 apdovanojimų, tarp jų ir šiųmetinio „Kino pavasario“ prizą už geriausią režisūrą. „Ida“ sužavėjo režisierius Alexandrą Payne’ą („Nebraska“) ir Alfonso Cuaróną („Gravitacija“), scenaristą Paulą Schraderį („Taksistas“), rašytojus Nobelio premijos laureatus Mario Vargasą Llosą ir J.M. Coetzee. Profesionalams skirtas kino leidinys „Variety“ pripažino filmą vienu iš penkių geriausių 2014 m. rodytų JAV kino teatruose. Nuo 1989 m. panašaus pripažinimo sulaukė tik Krzysztofo Kieślowskio Prancūzijoje ir Agnieszkos Holland JAV kurti filmai.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Prieš porą dienų Sirijos televizijos kanalas „Syria TV“ paskelbė „karštą“ naujieną, kad nužudytas erchercogas Francas Ferdinandas. Tiesa, žinia buvo sušiuolaikinta: pranešta, kad „dvylika žmonių, du karininkai ir moteris sužeisti, kai šalia erchercogo kortežo Londone sprogo bomba“. Londonas juk aiškiau už Sarajevą. Tai ne anekdotas: 100 metų senumo įvykis gali tapti naujiena šių dienų pasaulyje. Ir ne tik todėl, kad Sirijoje ne pirmus metus vyksta pilietinis karas. Jei atvirai, nelabai nustebčiau tokią „naujieną“ pamatęs ir kurio nors mūsų kanalo žiniose. Lietuviškuose „History“ kanalo filmų vertimuose esu perskaitęs ir ne tokių „perlų“. Nesame ypatingi: istorijos žinias visame pasaulyje išstumia istorijos mitai ir legendos. Jie patogesni, patrauklesni masinei auditorijai, juolab kad legendomis pas mus dabar vadinamas viskas: alus, dar gyvas žmogus ar kelių dešimtmečių senumo įvykis. Kad istorija lietuvaičiams labiau asocijuojasi su karnavalu, manau, liudija ir masinis susižavėjimas tautiniais drabužiais. Šis savaitgalis, manau, bus proga tuo įsitikinti.