Amerikiečių režisierius ir scenaristas Richardas Linklateris, kaip ir Quentinas Tarantino, yra savamokslis. Jis dažnai imasi idėjų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo keistos ar net nekinematografiškos. Pavyzdžiui, šiemet Berlyno kino festivalis parodė Linklaterio filmą „Vaikystė“, kurį jis filmavo keliolika metų: kūrė išgalvoto berniuko gyvenimą, bet kartu ir fiksavo, kaip keičiasi, bręsta jį vaidinantis vaikas. Lietuvoje daug gerbėjų turi ir režisieriaus trilogija, kurią pradėjo romantiška meilės istorija „Prieš saulėtekį“.
2011 m. Linklaterio sukurta juodoji komedija „Bernis“ (LNK, 23 d. 1 val.) – taip pat savotiškas eksperimentas. Filmo veiksmas perkels į mažą Teksaso miestelį, kuriame gyvena Bernis (Jack Black). Jis – pavyzdingas krikščionis, geras kaimynas ir pilietis. Bernis gamina karstus ir yra visų mylimas. Kai jis susidraugauja su ypač nemalonia aštuoniasdešimtmete turtuole Mardžore (Shirley MacLaine), niekas nesistebi: moteris neseniai tapo našle. Kartu jie leidžia kiekvieną laisvą minutę, kol Mardžorė staiga paslaptingomis aplinkybėmis dingsta.
„Bernio“ pagrindu tapo 1998 m. viename žurnale išspausdintas straipsnis apie keturiasdešimtmetį Bernie Tiede’ą – 81 metų milijonierės Marjorie Nugent kompanioną ir žudiką. Miesto, kuriame viskas įvyko, gyventojai pasirodo ir filme, o aktorius Jackas Blackas net susitiko su savo personažu kalėjime. Beje, su juo susirašinėjo ir MacLaine. Tai gal ir nestebina, bet autentiški Bernio pažįstami, Jus, mieli skaitytojai, tikrai nustebins.
Žinoma, išsiskirti su artimais žmonėmis galima įvairiai. Kai Peyton Reed filmo „Išsiskyrimas“ (TV3, 24 d. 21 val.) herojai Bruk (Jennifer Aniston) ir Geris (Vince Vaughn) nusprendė nutraukti santykius, viskas atrodė paprasta ir suprantama. Nesutapo charakteriai ir panašiai. Tačiau nė vienas iš jųdviejų neskuba palikti bendrų namų, matyt, jaučiasi vienas kitam reikalingi. Vis dėlto pauzė užsitęsė ir tada buvusiai porai nusprendžia padėti draugai. Taip prasideda karas viename erdviame Čikagos bute ....
Šeimų istorijos domina kino kūrėjus, juolab kad šeimos sąvoka nuolat keičiasi. Adamo McKay’aus filmo „Įbroliai“ (LNK, 24 d. 23.25) herojai – namisėda Brenanas (Will Ferrell) ir tinginys Deilas (John C. Reilly) netikėtai tampa giminaičiais po to, kai susituokia jų vieniši tėvai. Tačiau naujuose namuose yra tik vienas miegamasis „berniukams“. Iš pradžių jie nekenčia vienas kito, bet greit paaiškėja, kad įbroliai panašūs. Ir abiem teks gerokai paplušėti, kai tėvai nuspręs skirtis. Amerikietiškos komedijos, žinoma, specifiškas reginys ir ne kiekvienas jas sugeba ištverti, bet „Įbrolių“ tema tampa vis universalesnė. Turiu galvoje infantilus, kuriems jau kuriama ir Young adult literatūra, ir filmai.
Steveno Baigelmano „Jausmingoji Minesota“ (BTV, 25 d. 21.30) sukurta 1996-aisiais, kai apie tokią specifišką literatūrą dar niekas negirdėjo. Neabejoju, kad bus žiūrovų, kuriems šis filmas sužadins nostalgiškų prisiminimų, nors „Jausmingoji Minesota“ – apie tai, kad prisiminimai kartais gali viską sugriauti. Filmo herojus Džekas (Keanu Reeves) grįžta namo po 20 metų. Jis nori pasveikinti brolį (Vincent D’Onofrio) vestuvių proga, bet įsimyli jo žmoną Fredi (Cameron Diaz). Meilės trikampio atomazga bus žiauri, bet labai amerikietiška.
Patriotizmas ir vėl populiarus bei madingas, net „popsiniai“ atlikėjai retoriškai klausia, ar mylime Lietuvą. Praėjusią savaitę gavau spaudos pranešimą apie LRT „Panoramos“ vedėjų iniciatyvą puoštis tautiniais drabužiais darbo vietoje. Patriotizmo karnavalas artimiausiomis savaitėmis, žinoma, bus itin populiarus, bet aš siūlyčiau tiems vedėjams ne tik vilkėti tautiniais drabužiais (visą laiką), bet ir atsisakyti to, kas prie tokio apdaro „nelimpa“, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, automobilių ir kitokių kosmopolitiškų šiuolaikinio gyvenimo atributų, kad meilė tėvynei atrodytų kuo autentiškiau ir tikriau.
Be abejo, pasiekti patriotizmo aukštumų padės ir Rolando Emmericho filmas „Patriotas“ (LNK, 26 d. 22.10). Kai šaliai iškilo karo grėsmė, filmo herojus veteranas Bendžamenas (Mel Gibson) neliko nuošalyje, tačiau sūnaus nužudymas pavertė plantatorių pavojingo sukilėlių būrio vadu.
Nors filme daug įspūdingų batalinių scenų (su manekenais), jausmų, ašarų, gražių žodžių, mano galva, sumanytas kaip filmas apie karą su britais už Amerikos nepriklausomybę, „Patriotas“ pavirto dar viena holivudine keršto drama. Todėl siūlyčiau su patriotais, net ir su tais karnavaliniais, elgtis atsargiau.
