7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Kora Ročkienė

Siurrealistinė komedija ir nostalgiška pasaka

Tarptautinio Venecijos kino festivalio laureatai

Šeštadienį pasibaigusio 71-ojo Venecijos kino festivalio verdiktas buvo sutiktas aplodismentais, nors dauguma favoritų nepateko į apdovanotųjų sąrašą. „Auksiniu liūtu“ už geriausią festivalio filmą apdovanotas švedų režisieriaus Roy’aus Anderssono filmas „Balandis tupėjo ant šakos, mąstydamas apie egzistenciją“ („A Pigeon Sat on a Branch Reflecting on Existence“). Lietuvoje šis režisierius turi daug gerbėjų, Tarptautinis Kauno kino festivalis prieš kelerius metus surengė jo filmų retrospektyvą, Tomas Smulkis sukūrė apie jį dokumentinį filmą „Rojaus beieškant“.
 
71-erių siurrealistinių komedijų „Dainos iš antro aukšto“, „Tu gyvendamas džiaukis“ autorius ir šįkart filmą kūrė hiperrealistinėje miesto dekoracijoje, primenančioje tarpukariu populiarų Naujojo daiktiškumo stilių. „Gazeta Wyborcza“ kritikas Tadeuszas Sobolewskis filme įžvelgė „ypatingą, aštrų, tačiau nestokojantį užuojautos žmogų, kuris nesugeba prilygti realybei, jos pakelti, ir tai, kaip jis mato padėtį. Šiame filme drastiškai komiški yra visi būdai prisijaukinti gyvenimo siaubą. Komedija rodo, kokios neadekvačios yra mūsų reakcijos, kaip nesugebame suvokti tiesos. Kaip ir iš Jacques’o Tati filmų, ir iš Anderssono komedijų galima sukurpti filosofinį traktatą apie mūsų pažinimo galių paradoksus. Atskirus epizodus sujungia du prekiautojai „juokingais daiktais“ (kvatojantis žaisliukas, vampyro dantys, baisi kaukė). Šie du liūdni žmogeliai su žaislų lagaminėliu visada atsiranda ne laiku. Nėra nieko liūdnesnio už filme pasikartojantį abipusių paguodų refreną: „Esu laiminga, kad tau viskas gerai.“

„Balandis tupėjo ant šakos, mąstydamas apie egzistenciją“
„Balandis tupėjo ant šakos, mąstydamas apie egzistenciją“
„Baltosios laiškanešio naktys“
„Baltosios laiškanešio naktys“
Živilė Pipinytė

Donatas Banionis (1924–2014)

 

Donato Banionio mirtis privertė atsigręžti ne tik į jo kūrybą, bet ir į prieštaringą epochą, kurios dalis jis buvo. Tą laiką sunku suprasti ir sudėlioti į lentynėles, nes distancija tarp dabarties ir to, kas Banionio gyvenime ir filmuose jau virto naujausia istorija, neišsikristalizavo. Tačiau Lietuvos istorijos po 1940-ųjų tarpsnį, į kurį tilpo ilgas aktoriaus gyvenimas, prieš kelerius metus 76-toje „Istorinių kronikų“ serijoje pabandęs paaiškinti Nikolajus Svanidzė pasakojo pasitelkęs būtent Banionio likimą. Serija pavadinta „Donatas Banionis“.
Paskutiniais metais istorikai vis dažniau kreipiasi ne į liudininkų prisiminimus, bet į herojus, su kuriais susitapatindavo vienos ar kitos šalies kino žiūrovai. Filmai aiškina tautos mentalitetą, padeda suprasti slaptas problemas. Žmonės visada nori jaustis geresni ir protingesni, nei yra iš tikrųjų. Kino aktorius leidžia bent trumpam, kol žiūri filmą, pasijusti beveik idealiam.

Donatas Banionis. V. Inčiūtės nuotr.
Donatas Banionis. V. Inčiūtės nuotr.
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mažame Sokolovsko kaimelyje netoli Valbžycho Krzysztofas Kieślowskis praleido kelerius vaikystės metus, ten pirmąkart žiūrėjo filmus sename kino teatre. Nuo 2011 m. būtent Sokolovske vyksta režisieriaus vardo festivalis. Šiemet jis surengtas rugsėjo 5–7 dienomis. Tai tarpdisciplininis renginys: vyksta filmų peržiūros, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, spektakliai, parodos ir koncertai. Šiemet festivalio tema – „Sumontuotas pasaulis“, ašis, aplink kurią sukosi diskusijos, – filmas „Kino mėgėjas“. Šis 1979 m. sukurtas Kieślowskio filmas, jau tapęs Moralinio nerimo kino judėjimo kanono dalimi, neseniai buvo restauruotas. Specialiuoju festivalio svečiu tapo pagrindinį vaidmenį filme sukūręs Jerzy Stuhras. Festivalyje rodyti filmai buvo suskirstyti į teminius blokus: „Pretekstas: „Kino mėgėjas“, „Dokumentinis filmas: tikrovės fiksavimas ar kūryba“, „Kelionės dokumentai“, „Susitikimas su čekų dokumentiniu kinu“, „Kieślowskio dokumentiniai filmai“ ir kt.

Namas Sokolovske, kuriame gyveno Krzysztofas Kieslowskis
Namas Sokolovske, kuriame gyveno Krzysztofas Kieslowskis
Kadras iš filmo „Kino mėgėjas“
Kadras iš filmo „Kino mėgėjas“
Kadras iš filmo „Kuždesių sala“
Kadras iš filmo „Kuždesių sala“
Julia Roberts
Julia Roberts
Kadras iš filmo „Stokeriai“
Kadras iš filmo „Stokeriai“
Gerge Clooney
Gerge Clooney
Živilė Pipinytė

Kai blogis kovoja su blogiu

Nauji filmai – „Nuodėmių miestas 2“

Prasidėjus filmui, sutrikau visai kaip Mickey’io Rourke’o personažas Marvas: šis galingas, monstriškos išvaizdos vyriškis niekaip negali prisiminti, kas su juo atsitiko anksčiau. Tai visai nekeista, nes nuo pirmojo Roberto Rodriguezo ir Franko Millerio „Nuodėmių miesto“ praėjo jau devyneri metai. Mano atmintyje pirmiausia išliko naujumo jausmas, ekrane pamačius spindinčią ir tobulai kadrą užliejančią tamsą. Siužeto vingiai ir tada buvo ne tokie svarbūs kaip tamsa, gaubianti ne tik siaubingą miestą, bet ir persmelkianti net menkiausius jo gyventojų sielos kampelius.

 

„Nuodėmių miestas 2“
„Nuodėmių miestas 2“
Jonas Ūbis

Kas verta meilės

Krėsle prie televizoriaus

Paskutiniais metais lietuviai taip pamilo savo valstybę (būtent valstybę, t.y. struktūrą, o ne šalį ar tėvynę, su kuriomis žmogų visada sieja daug intymesnis ryšys), kad šios meilės deklaracijos jau ima dvelkti farsu. Todėl neabejoju, kad sekmadienį (7 d. 15.10) tautiečiai su malonumu pažiūrės pirmąją visame pasaulyje populiaraus serialo „Dauntono abatija“ seriją per TV3. Serialo veiksmas prasideda 1912-aisiais, kai „Titanike“ žūsta Dauntono dvaro Jorkšyre ir grafo titulo paveldėtojas. Vyrų paveldėtojų nebėra, tad visi tikisi, kad Kroulių šeimos turtai atiteks vyriausiai aristokrato dukteriai. Tačiau tėvas nusprendžia kitaip – titulas atiteks tolimam giminaičiui.

 

„Dauntono abatija“
„Dauntono abatija“
„Rizikos riba“
„Rizikos riba“
Kora Ročkienė

Nuosprendis už įžeistą moralę

Bernardo Bertolucci apie „Paskutinio tango Paryžiuje“ bylą

Šį sekmadienį „Skalvija“ pradeda rodyti Bernardo Bertolucci filmą „Paskutinis tango Paryžiuje“ („Ultimo tango a Parigi“, 1972). „Kino klasikos vakarų“ ciklą tęsiantį kūrinį rugsėjį pristatys kino kritikai Izolda Keidošiūtė (rugsėjo 7 d. 18 val.) ir Narius Kairys (rugsėjo 14 d. 18 val.). Su šiuo filmu susiję daug kontroversijų, iš pat pradžių jį lydėjo skandalo aura. Apie tai 2010 m. pasirodžiusioje autobiografinėje knygoje „Mano nuostabus apsėdimas. Prisiminimai, laiškai, pokalbiai. 1962–2010“ („La mia magnifica ossessione. Scritti, ricordi, interventi 1962–2010“) rašo ir Bertolucci. Pateikiame knygoje išspausdintą režisieriaus pasisakymą televizijos laidoje „Speciale“, kuri vyko 1999 m. balandžio15 dieną. Bertolucci šį tekstą pavadino „Paskutinio tango“ skandalas“.

„Paskutinis tango Paryžiuje“
„Paskutinis tango Paryžiuje“
„Paskutinis tango Paryžiuje“
„Paskutinis tango Paryžiuje“
„Paskutinis tango Paryžiuje“
„Paskutinis tango Paryžiuje“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Vienas garsiausių britų teatro režisierių Dominicas Cooke’as kuria televizijos filmą „Ričardas III“. Tai vienas iš trijų „BBC Two“ serijos, skirtos Rožių karui, filmų. Šią naują Williamo Shakespeare’o kūrinio ekranizaciją prodiusuoja Samas Mendesas, beje, besirengiantis grįžti prie Džeimso Bondo nuotykių. Ričardą III vaidins Benedictas Cumberbatchas, Jorko kunigaikštienę – Judi Dench.
 
Kiekvienąkart originaliais vizualiniais eksperimentais stebinantis lenkų režisierius Lechas Majewskis savo projektą „Dievų slėnis“ („Dolina bogów“) vadina šiuolaikine pasaka suaugusiems. Pasak jo, viskas prasidėjo nuo hetų legendos apie Ulikumimą, kurioje du kalnai pagimdė uolą – pusiau dievą, pusiau žmogų. Šios legendos parafrazių atsirado įvairiose kultūrose, taip pat ir indėnų navachų. Tačiau filme bus ir kita siužetinė linija – turtingiausio žemėje žmogaus istorija. Tam tikra prasme filmas bus šiuolaikinė „Piliečio Keino“ versija.

Benedict Cumberbatch
Benedict Cumberbatch
Lars von Trier
Lars von Trier
7md inf.

Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“

 Rugpjūčio 21–28 d. „Skalvijoje“

Rugpjūčio 21–28 d. „Skalvijoje“ vyks jau tradiciniu tampantis Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“. Šiemet jo programa žada ir naujausių šios tematikos filmų programą, ir iki šiol Lietuvoje nerodytų retenybių.

 

Festivalis pagerbs pernai rudenį mirusio didžiojo prancūzų teatro, operos ir kino režisieriaus, aktoriaus Patrice’o Chéreau (1944–2013) atminimą. Vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių prancūzų teatro kūrėjų į kiną atėjo palyginti vėlai. Pirmąjį filmą „Orchidėjos oda“ jis sukūrė 1975 metais. 1994 m. Chéreau nustebino ne tik Kanus „Karalienės Margo“ ekranizacija – Šv. Baltramiejaus nakties žudynės režisieriui tapo pretekstu prabilti apie šiuolaikinę Europą sukrėtusį karą buvusioje Jugoslavijoje. „Karalienė Margo“ – įspūdingas, operiškas, brangus reginys. Tačiau dauguma režisieriaus filmų – kameriški, gvildenantys sudėtingas temas, reikalaujantys susikaupimo.

„Bye Bye Blondie“
„Bye Bye Blondie“
Patriceo Chéreau
Patriceo Chéreau
„Dvi motinos“
„Dvi motinos“
„Persekiojimas“
„Persekiojimas“
„Susitikimai po vidurnakčio“
„Susitikimai po vidurnakčio“
„7md“ inf.

Rugpjūčio kino žemėlapis

Kur galima atsidurti, nuėjus į kino teatrą

 Rugpjūtį per vasarą apsnūdę kino teatrai vėl pradeda pamažu prisiminti, kad artėja ruduo ir žiūrovus domina ne tik kalbančios beždžionės ar transformeriai, kad kino teatras gali tapti tikra atostogų vieta. Čia galima atsidurti ne tik bet kuriame pasaulio taške, bet ir visatoje ar kieno nors smegenyse. Siūlome kelis tokių kelionių variantus, kurių, beje, nepasiūlys jokia kelionių agentūra (net ir nebankrutuojanti). Tačiau tikrų atradimų dar reiks palaukti.

„Šimto žingsnių kelionė“
„Šimto žingsnių kelionė“
„Liusi“
„Liusi“
„Apsimetėlis, sukčius ir dama“
„Apsimetėlis, sukčius ir dama“
„Gelbėk mus nuo pikto“
„Gelbėk mus nuo pikto“
Jonas Ūbis

Lietuvių televizijos utopija

Krėsle prie televizoriaus

Rusai bijo kiekvieno rugpjūčio, nes paprastai vis kas nors atsitinka – perversmas, defoltas, milžiniški gaisrai... Šiemet ir laukti nereikia – kelių šimtų Malaizijos oro linijų lėktuvo keleivių žūtis virš rusų remiamos apsišaukėlių „respublikos“ jau savaitę yra svarbiausia naujiena. Sukrečiantys aukų kadrai tik pabrėžia politikų neryžtingumą, jokiais veiksmais neparemtą jų demagogiją. To pakanka, kad „žmonės iš gatvės“ (taip politikai vadina savo rinkėjus) pagaliau suprastų, kad politika išsigimė, ypač kai girdi, kad ES savo vadovus renka ne pagal profesinius sugebėjimus, o pagal lytinius ir partinius požymius. Man patiko Lenkijos premjero replika, esą vienas iš kandidatų į ES užsienio politikos vadovus Radosławas Sikorskis turi du didelius trūkumus – yra ne moteris ir ne socialistas. Bet demagogija labai galinga, taigi, bijau, niekas nepasikeis, kad ir kaip viltųsi pikti, bet naivūs mūsiškiai politikos komentatoriai.

„Tai nutiko Jemene“
„Tai nutiko Jemene“
„Niekada nebūsiu tavo“
„Niekada nebūsiu tavo“
„Gyventoja“
„Gyventoja“
„Ypatingas būrys“
„Ypatingas būrys“
„Narvelis“
„Narvelis“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas