7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Ridley Scottas jau ne vieną dešimtmetį žada kurti savo garsiojo filmo „Likvidatorius“ (būtent tokiu pavadinimu „Blade Runner“ buvo rodytas Lietuvoje) tęsinį. Kol kas žinoma, kad jame vėl pasirodys pagrindinį vaidmenį 1982-aisiais sukūręs Harrisonas Fordas, sklando gandai, esą pagrindinį vaidmenį kurs Ryanas Goslingas.
Pagal Philipo K. Dicko novelę „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“ sukurtas „Likvidatorius“ pasakojo apie niūrią ateitį 2019-ųjų Los Andžele. Pagrindinis filmo herojus policininkas, kurį vaidino Fordas, turi sugauti keturis robotus, pabėgusius nuo žmonių kontrolės.

 

Naujasis filmas prasidės praėjus dešimtmečiams po pirmojo veiksmo. Filmavimo pradžia – 2016 m., operatorius bus iš brolių Coenų filmų pažįstamas Rogeris Deakinsas. Filmo režisierius – Denis Villeneuve’as, 2014 m. užkariavęs „Kino pavasario“ žiūrovų širdis filmu „Moteris, kuri dainuoja“. Naujausią Ridley Scotto filmą „Marsietis“ nuo penktadienio galima pamatyti ir Lietuvos ekranuose.

Ryan Gosling
Ryan Gosling
„Žmogus, kuris nusove Libertu Valansa“
„Žmogus, kuris nusove Libertu Valansa“
„Keiptauno uoste“ filmavimo momentas
„Keiptauno uoste“ filmavimo momentas
Ellaras Coltrane’as filme „Vaikystė“
Ellaras Coltrane’as filme „Vaikystė“
Vladimiro Liubarovo paveikslas „Depardieu Premilovo kaime“
Vladimiro Liubarovo paveikslas „Depardieu Premilovo kaime“
Mantė Valiūnaitė

Kino dangoraižiai

 Toronto tarptautiniam kino festivaliui pasibaigus

Dauguma kino festivalių turi savo veidą: vienų akcentas – konkretūs regionai, kitų – naujų kūrėjų darbai, kartais filmus jungianti kino kryptis. Toronto tarptautinis kino festivalis, šį rugsėjį vykęs jau 40-ą kartą, regis, kaip ir pats Torontas, yra tvarkingas, puikiai organizuotas kino renginys, tačiau jo veidą dėl didelio filmų skaičiaus ir įvairovės sunku įžvelgti. Daugiau nei 400 filmų programa aprėpia viską – ir būsimus didelio biudžeto filmus, ir novatoriškus eksperimentinius. Tad festivalis – išties puiki vieta pamatyti naujausius kino kūrinius, skirtus įvairių skonių žiūrovams.
 
Vaizdžiai tariant, festivalio filmai, kaip ir Toronto statiniai, skiriasi aukščiu, o jį galima matuoti įvairiai. Dangoraižiais gali būti pavadinti didelio biudžeto „Gala“ ar Specialioji programos, o maži kinų ar Kensingtono kvartalų namai atitiktų mažo biudžeto filmus. Tačiau norėčiau dangoraižiais pavadinti labiausiai įsiminusius filmus, nes atmintyje jie ilgainiui vis išsistiebia, o dauguma šabloniškai sumeistrautų filmų pasiklysta atminties užkaboriuose. 

„Eva nemiega“
„Eva nemiega“
„Didingumo kapinės“
„Didingumo kapinės“
„Eva Nova“
„Eva Nova“
„Kalnas“
„Kalnas“
Jonas Ūbis

Jaunystės kančios

Krėsle prie televizoriaus

 Sofia Coppola filmų herojais dažniausiai renkasi jaunus žmones. Tik 2013 m. filmo „Elitinis jaunimas“(TV3, šįvakar, spalio 2 d. 00.10) herojų portretai ne tokie subtilūs, kokių galima tikėtis iš režisierės, bet užtat negailestingi ir tikslūs.

 
Paremtas tikra istorija, apie kurią režisierė perskaitė žurnale „Vanity Fair“, „Elitinis jaunimas“ pasakoja apie grupelę Kalifornijos paauglių, kurie vogė iš Holivudo žvaigždžių namų. Tarp gaujos aukų buvo Paris Hilton, Lindsay Lohan, Megan Fox, Orlando Bloomas. Pasinaudoję internetu, paaugliai sužinodavo, kada namuose nieko nebus, ir įsilauždavo. Beje, jų grobis įvertintas 3 milijonais dolerių, vagys buvo nuteisti kalėti net 3 metus, bet, regis, visi paleisti neatlikę nė pusės bausmės.

„Elitinis jaunimas“
„Elitinis jaunimas“
„Vyrai, moterys ir vaikai“
„Vyrai, moterys ir vaikai“
Živilė Pipinytė

Graži katastrofa

Nauji filmai – „Jaunystė“

 Iki šiol nesuprantu, kuo visus pakerėjo Paolo Sorrentino „Didis grožis“. Ar patiko manieringas kino pasakojimas – ilgi kadrai, hipnuotizuojantis kameros judesys, kino, dailės, literatūros ženklai, apeliuojantys į žiūrovo atmintį, kadro dviprasmiškumą pabrėžianti muzika, veikėjų pasąmonę atspindintys saldoki peizažai? Ar apmąstymai apie visagalį laiką ir satyriškai rodomi ekscentriški menininkai bei intelektualai, nesugebantys pasipriešinti laiko tėkmei? O gal kaip rafinuota išmintis režisieriaus pateikta paprasta, sakyčiau, net banali ir visiems suprantama filmo ištarmė? Visa tai bei narciziškas Sorrentino įsitikinimas, kad jis kuria „didį kiną“, persikėlė į naujausią jo filmą „Jaunystė“ („La Giovinezza“, Italija, Prancūzija, Šveicarija, D. Britanija, 2015).

„Jaunystė“
„Jaunystė“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 Donato Ulvydo filme „Emilija“ pagrindinį vaidmenį kurianti Ieva Andrejevaitė kol kas geriau žinoma užsienio žiūrovams. Ji nusifilmavo Oweno Harriso filme „Užmušk savo draugus“, Indaro Džendubajevo „Drakonuose“, rusų seriale „Farca“. Dabar ji filmuojasi Oksanos Karas komedijoje apie paauglio nuotykius „Geras berniukas“ („Chorošyj malčik“). Aktorė vaidina anglų kalbos mokytoją. Andrejevaitės partneriai – populiarūs rusų aktoriai Konstantinas Chabenskis, Michailas Jefremovas, Aleksandras Palis.

Ieva Andrejevaitė. A. Martinonytės nuotr.
Ieva Andrejevaitė. A. Martinonytės nuotr.
Kadras iš filmo „Mustangas“
Kadras iš filmo „Mustangas“
Magdalena Cielecka
Magdalena Cielecka
Adèle Exarchopoulos  Elie Wajimano filme „Anarchistai“
Adèle Exarchopoulos Elie Wajimano filme „Anarchistai“
Aksinija Gog filmuoja „Asmenukę“
Aksinija Gog filmuoja „Asmenukę“

Filmas turi sėti nerimą

Pokalbis su Harvey Keiteliu

 Nuo penktadienio Lietuvoje rodomas naujas Paolo Sorrentino filmas „Jaunystė“ („La Giovinezza“, Italija, Prancūzija, Šveicarija, D. Britanija, 2015). Šiemet Kanų konkursinėje programoje parodyta „Jaunystė“ iškart sulaukė prieštaringų vertinimų, nors „Didžio grožio“ autorius ir naujame filme „perdainuoja“ Federico Fellini bei svarsto apie gyvenimo prasmę.

Pagrindiniai „Jaunystės“ veikėjai – du prabangioje Alpių gydykloje besiilsintys ir jaunystės besiilgintys menininkai. Tai britas kompozitorius Fredas Balingeris (Michael Caine) ir jo draugas – amerikietis režisierius Maikas Boilas (Harvey Keitel), kuris rengiasi filmui, tapsiančiam jo testamentu.
Pateikiame Paweło T. Feliso interviu su Harvey Keiteliu, išspausdinto „Gazeta Wyborcza“, fragmentus.

„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
Jonas Ūbis

Personažai

Krėsle prie televizoriaus

 Džordžas Smailis – vienas mano mėgstamiausių literatūros personažų. Jis pasirodė 7-ojo dešimtmečio pradžioje Johno Le Carré knygoje „Skambutis numirėliui“ ir dviem dešimtmečiams tapo pagrindiniu dar beveik dešimties rašytojo knygų herojumi. Kontržvalgybininkas Smailis dirba Cirke (taip rašytojas vadina M16), jis primena valdininką, gali susilieti su minia, likti nematomas. Smailis – pilkas, aptukęs, vilki keistus drabužius, dažniausiai sėdi prie rašomojo stalo. Jis intelektualas – domisi XVII a. vokiečių literatūra, bet ir Cirke, ir tyrinėdamas literatūrą visada laikosi principo neperžengti faktų ribos. Paliktas žmonos, jis visiškai atsidavė darbui. Ko gero, tiki tik juo. Smailis – racionalus, analitinio proto, bet kartu idealistas, negalinti susitaikyti su išdavystėmis ir menkystomis, todėl dažnai primena keliaujantį riterį (ypač kai šnipo karjera nubloškia jį toli už Anglijos ribų), o vėliau ir gyvenimo išminties kupiną piligrimą.

 
Le Carré savo herojų apibūdino taip: „Apgautas meilės, neapykantos impotentas.“ Smailis – visiška Džeimso Bondo priešingybė – yra reflektuojantis vienišius. Jo amžinas priešas – rusų šnipas Karlas, bet pergalė prieš jį Smailiui tampa pralaimėjimu, nes jis veikė tokiais pat metodais, kaip ir priešas. Paskutinis Smailio ir Karlo susitikimas įvyks prie Berlyno sienos: „Jie apsikeitė vieninteliu žvilgsniu ir, ko gero, kiekvienas jų sekundei pamatė kitame save.“ Pergalė nieko nekeičia, nes pasaulis netampa geresnis

„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“
„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“
„Bogdanas Zinovijus Chmelnickis“
„Bogdanas Zinovijus Chmelnickis“
Živilė Pipinytė

Apie neramias sielas ir kenčiančius kūnus

40-ajam Gdynės kino festivaliui pasibaigus

Jubiliejinio Gdynės kino festivalio pabaiga buvo netikėtai tragiška: uždarymo išvakarėse, naktį, viešbutyje buvo rastas negyvas konkursinio filmo „Demonas“ režisierius Marcinas Wrona. Šeštadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje festivalio meno vadovas Michałas Oleszczykas perskaitė oficialų pranešimą, kuriame buvo pranešta, kad vakare iškilmingas uždarymas įvyks, tik bus sutrumpintas ir be raudono kilimo.
 
42-ejų metų režisieriaus mirtis sukėlė daug klausimų, juolab kad prieš kelias dienas, po „Demono“ peržiūros, sėdėdama spaudos konferencijoje pagalvojau, kad dar vieno jauno lenkų režisieriaus laukia graži tarptautinė karjera. Wrona buvo ką tik grįžęs iš Toronto kino festivalio ir neslėpė, kad sulaukė pasiūlymo kurti tarptautinį savo filmo perdirbinį. „Demonas“ – trečiasis pilnametražis Wronos filmas. Prieš tai buvo taip pat Gdynėje gerai sutikti ir įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose apdovanoti jo filmai „Mano kraujas“ bei „Krikštynos“, kuriuose Wrona analizavo šiuolaikinės šeimos, kraujo ryšių temas.
Nuo pat pirmųjų kadrų niūrus, nerimą žadinantis „Demonas“ („Demon“) pasakoja apie jauną žydą, kuris atvyksta į Lenkiją tuoktis su šviesiaplauke gražuole. Jis nusprendė įsikurti apleistuose sužadėtinės senelio namuose, juos atnaujinti ir net įrengti baseiną. Tačiau sode atkasęs kažkieno griaučius, vestuvių naktį vyras pradeda keistai elgtis: į jį įsikūnija Antrojo pasaulinio karo metais nužudytos gražuolės Hanos dvasia.

„Demonas“
„Demonas“
„Kūnas“
„Kūnas“
„11 minučių“
„11 minučių“
„Ekscentrikai, arba Saulėtoje gatvės pusėje“
„Ekscentrikai, arba Saulėtoje gatvės pusėje“
„Svetimkūnis“
„Svetimkūnis“
„Mano dukterys karvės“
„Mano dukterys karvės“
Vilniaus universiteto inf.

Naujas žvilgsnis į vaidybinį kiną sovietinėje Lietuvoje

 

Vaidybinis kinas sovietmečiu vis dar lieka iki galo neištirta „teritorija“, teikianti kino ir kultūros istorikams vertingos ir įdomios medžiagos, o kartu – ir kūrybinių impulsų. Esmine problema tampa iki šiol vyravusių pažiūrų šiuo klausimu revizija ir analizė. Lietuviškų filmų supratimą vis dar tebeveikia kadaise sovietinių kritikų išsakytos nuomonės, smarkiai trūksta taip pat visapusiškų lietuviško kino ištakų, istorijos, kultūrinių ir socialinių kontekstų tyrinėjimų. Vaidybinio kino raidos tendencijoms, filmų (su)kūrimo aplinkybėms, juos prižiūrinčių institucijų veiklai, režisierių asmenybėms ir buvo skirtas tyrimas, kurį atliko kinotyrininkai, dirbę Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

 
„Dar studijuodama Varšuvos universiteto doktorantūroje ir tyrinėdama Lietuvos vaidybinį kiną pastebėjau, kad dažnu atveju archyvuose atrasta medžiaga buvo gerokai įdomesnė negu pastatyti filmai. Taip gimė idėja pažvelgti į kino istoriją ne tik kaip į meninės formos, „estetikos objektą“ ar meninio teksto istoriją (nors tokių tyrimų irgi labai trūksta), o ištirti tai, kas vyksta (vyko) už filmo kaip meno kūrinio ribų, ir bandyti atsakyti į klausimą, kokios filmų kūrimo aplinkybės ir ideologinės sąlygos lėmė realizuotų filmų pobūdį?Kokių sumanymų turėjo filmo autorius ir kaip jo vizijas koregavo cenzūra? Kaip rutuliojosi filmo istorija, pradedant scenarijaus idėja ir baigiant premjeros diena?“ – sako projekto vadovė kinotyrininkė Anna Mikonis-Railienė.

Vytauto Žalakevičiaus neįgyvendinta vizija – fortepijonas Katedros aikštėje, „Vienos dienos kronika“, 1963, iškirptas kadras (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Vytauto Žalakevičiaus neįgyvendinta vizija – fortepijonas Katedros aikštėje, „Vienos dienos kronika“, 1963, iškirptas kadras (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Raimondo Vabalo filmo „Birželis, vasaros pradžia“ iškirpta tinklų metafora, 1969 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Raimondo Vabalo filmo „Birželis, vasaros pradžia“ iškirpta tinklų metafora, 1969 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Almanto Grikevičiaus filmo „Jausmai“ plakatas. Dailininkas Viktoras Siniukajevas, 1969 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Almanto Grikevičiaus filmo „Jausmai“ plakatas. Dailininkas Viktoras Siniukajevas, 1969 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Vytauto Žalakevičiaus filmo „Vienos dienos kronika“ plakatas. Dailininkas Antonio Fernández Reboiro, 1965 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Vytauto Žalakevičiaus filmo „Vienos dienos kronika“ plakatas. Dailininkas Antonio Fernández Reboiro, 1965 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Garsus japonų animatorius Hayao Miyazaki („Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių šalyje“, „Keliaujanti pilis“, „Princesė Mononokė“) kurs vaikų poilsio namus tolimoje Pietų Japonijos Kumedzimos saloje, į Vakarus nuo Okinavos salos. Pagrindinė projekto idėja – padėti vaikams pamilti gamtą, tiesiogiai su ja bendraujant. Poilsio namai bus pastatyti miške ir integruoti į natūralią aplinką. Dviejų aukštų name galės gyventi 30 vaikų. Statybos prasidės 2016-aisiais ir truks dvejus metus. Miyazaki tam skirs 2,5 milijono dolerių savo lėšų. Poilsio namai teigiamai paveiks salos ekonomiką, nes animatorius rengiasi bendradarbiauti su vietos statybos įmonėmis.

Japonų animatorius Hayao Miyzaki
Japonų animatorius Hayao Miyzaki
Kadras iš filmo „Volynė“
Kadras iš filmo „Volynė“
Kadras iš filmo „Creed“
Kadras iš filmo „Creed“
Aktorius Lievas Schreiberis
Aktorius Lievas Schreiberis
Kadras iš filmo „Where To Next Invade“
Kadras iš filmo „Where To Next Invade“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas