Ketvirtadienį bus atidarytas 70-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis. Vieną iš trijų svarbiausių ir didžiausių Europos kino festivalių šiemet rengė nauji vadovai – programos direktorius Carlo Chatrianas (vadovavęs Lokarno kino festivaliui) ir vykdomoji direktorė Mariette Rissenbeek, kuri anksčiau užsiėmė vokiečių kino sklaida. Ar jiems pavyks atnaujinti Berlinalę, matyt, paaiškės jau netrukus.
Paolo Sorrentino apie „Jaunojo popiežiaus“ tęsinį
Vasario 17 d. 23 val. LRT pradeda rodyti filmais „Didis grožis“, „Jaunystė“ išgarsėjusio italų režisieriaus Paolo Sorrentino serialo „Jaunasis popiežius“ (2016) tęsinį „Naujasis popiežius“. Pirmoje serialo dalyje Pijus XIII (Jude Law) šokiravo ne vieną žiūrovą. Antrojoje jį pakeis Jonas Paulius III (John Malkovich), kuris visiškai kitaip įsivaizduoja, kaip reikia valdyti Vatikaną. Tačiau ne mažiau radikaliai ir kontroversiškai, nei tai darė ankstesnis popiežius. Pateikiame šio HBO serialo pasirodymo išvakarėse šių metų sausį režisieriaus gausiai duotų interviu fragmentus.
Krėsle prie televizoriaus
Seniai laikas susitaikyti, bet kiekvienąkart stebiuosi, kai kuris praeities menininkas tampa, lietuvių intelektualų žodžiais tariant, populiariosios kultūros ikona. Nors suprantu, kad mases traukia ne Leonardo da Vinci, Vincento van Gogho ar bet kurio kito kūriniai – jų dauguma net nesupranta, – bet menininkų legendos ir milžiniški pinigai, kuriuos už paveikslus ar kitus meno kūrinius moka turtingi žmonės.
Aptariant laureatus
Pirmieji „Oskarų“ apdovanojimai surengti 1929 metais. Tada geriausio filmo apdovanojimą pasidalijo du filmai: „Sparnai“ („Wings“, rež. William A. Wellman, 1927) ir emigravusio į Holivudą garsiojo vokiečių ekspresionisto F.W. Murnau „Saulėtekis“ („Sunrise“, 1927). Pirmasis maudėsi techninių pasiekimų šlovės spinduliuose, antrasis buvo alegoriškesnis, intymesnis ir, aišku, subtilesnis.
Nauji filmai – „Plėšriosios paukštės ir fantastiškoji Harlė Kvin“
Kaprizingoji Harlė Kvin jau kuris laikas keliama į populiariosios kultūros aukštumas. Atrodo, kad gundantis veikėjos vėjavaikiškumas bei stiprybė imponuoja būriams gerbėjų visame pasaulyje. Ne veltui 2016 m. iki tol kine beveik nematytos veikėjos įvaizdis tapo populiariausiu Helovino kostiumu. Būtent šis susižavėjimas antrąja Džokerio puse ir lėmė Cathy Yan filmo „Plėšriosios paukštės ir fantastiškoji Harlė Kvin“ („Birds of Prey (and the Fantabulous Emancipation of One Harley Quinn)“, JAV, 2020) pasirodymą didžiuosiuose ekranuose. Stiprių, nepriklausomų ir kailį karšti gebančių moterų kine pasitaikydavo ir anksčiau. Vis dėlto pasakojimas apie iš komiksų pasaulio atėjusią engiamą, priklausomą ir problemišką psichopatę tapo vienu laukiamiausių šių metų filmų.
Krėsle prie televizoriaus
Dvylikametis Nadine Labaki filmo „Kafarnaumas“ (TV3, 8 d. 21 val.) herojus Zeinas gyvena skurdžiame Beiruto kvartale. Čia visko per daug – žmonių, daiktų, bet pirmiausia vaikų, kurie pasmerkti tapti socialinių, ekonominių, klasinių padalijimų aukomis. Zeinas turi daug brolių ir seserų (šias, vos sulaukusias dvylikos, tėvai mielai parduoda susirengusiems jas vesti).
Aptariant kandidatus
Pakalbėkime apie vyrus, konkrečiau, apie aktorius, nominuotus „Oskarui“ už pirmaplanį vaidmenį. Visi jie (maždaug) žavūs, bet statulėlę gaus tik vienas.
Kaip Federico Fellini kūrė „Satyrikoną“
Vasario 9, 16 ir 23 d. „Skalvijos“ kino klasikos vakaruose bus galima prisiminti Federico Fellini 1969 m. filmą „Satyrikonas“ („Fellini Satyricon“). Tai laisva Petronijaus Arbitro kūrinio ekranizacija. Pateikiame vienos įžvalgiausių režisieriaus kūrybos tyrinėtojų Marios Kornatowskos knygos „Fellini“ (1989) ištraukas apie tai, kaip Fellini rengėsi filmavimui.
Nauji filmai – „Džentelmenai“
Ramus ir kasdieniškas Mikio Pirsono (Matthew McConaughey) rytas prasideda iš pirmo žvilgsnio itin britiškai – nuo alaus ir marinuoto kiaušinio... Filme „Džentelmenai“ („The Gentelmen“, D. Britanija, JAV, 2019) Guy Ritchie pasakoja šio anglų marihuanos barono, nusprendusio išeiti į ankstyvą pensiją, istoriją. Deja, planuotą verslo sandorį apkartina nenumatytos aplinkybės, kurios ir įsuka filmo siužetą. Veiksmas keliasi į Londono gatves, kur įvairiausio plauko personažai susiklosčius tam tikrai situacijai atstovauja skirtingiems interesams.
Krėsle prie televizoriaus
Mano silpnybė – klausytis protingų žmonių. Jei žmogus kalba protingai, jo kalba turtinga, argumentai įtikina, o išsilavinimas nekelia jokių abejonių, galiu klausytis apie viską, net apie juodąsias visatos skyles, Jupiterio palydovus ar Rusijos konstitucijos pataisas. Svarbiausia – mintys ir jų dėstymas, o kai kalbantysis dar yra ir savo srities specialistas, sunku nepajusti intelekto skleidžiamo žavesio.