7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Pagrindinis klausimas – tikėjimas

Paolo Sorrentino apie „Jaunojo popiežiaus“ tęsinį

Nr. 6 (1327), 2020-02-14
Kinas
Kadras iš filmo „Naujasis popiežius“
Kadras iš filmo „Naujasis popiežius“

Vasario 17 d. 23 val. LRT pradeda rodyti filmais „Didis grožis“, „Jaunystė“ išgarsėjusio italų režisieriaus Paolo Sorrentino serialo „Jaunasis popiežius“ (2016) tęsinį „Naujasis popiežius“. Pirmoje serialo dalyje Pijus XIII (Jude Law) šokiravo ne vieną žiūrovą. Antrojoje jį pakeis Jonas Paulius III (John Malkovich), kuris visiškai kitaip įsivaizduoja, kaip reikia valdyti Vatikaną. Tačiau ne mažiau radikaliai ir kontroversiškai, nei tai darė ankstesnis popiežius. Pateikiame šio HBO serialo pasirodymo išvakarėse šių metų sausį režisieriaus gausiai duotų interviu fragmentus.

 

Ar po „Naujojo popiežiaus“ atlikote išpažintį?

O kodėl turėčiau?

 

Jūsų seriale popiežius geria, rūko, užsiima oraliniu seksu ir rengia sąmokslą prieš vyskupus.

Tai žmogiškos silpnybės, kurioms pasiduodame visi, nepaisant rango. Tarp dvasininkų yra daug mano serialo gerbėjų. Jie mano, kad parodžiau Bažnyčią be išankstinių nuostatų. Šiuolaikinių filmų ir serialų, kuriuose kalbama apie dvasingumą ir tikėjimą, veiksmas toli nuo dvasinių sferų. Mano seriale pagrindinis klausimas yra tikėjimas, jo evoliucija ir reikšmė pasaulyje, kuriame visuotinai esame susikoncentravę į racionalizmą. Pastaraisiais metais kleras neturi gero vardo tarp kinematografininkų. Dvasininkai dažnai rodomi arba iš jų šaipantis, arba hagiografiškai. „Jaunasis popiežius“ ir jo tęsinys šiame kontekste atrodo probažnytiškai, juose kalbama apie tai, kas teoriškai dvasininkams turėtų būti svarbiausia, – apie tikėjimą.

 

Jums taip pat būdingos panašios su tikėjimu susijusios abejonės?

Esu netikintis, bet ar būdamas italas turiu tokią teisę? Ar įmanoma užaugti tokiose šalyse kaip Italija ar Lenkija ir likti nepersunktam katalikiškos minties? Kai kalbuosi su kolegomis iš JAV, Prancūzijos ar Švedijos, nematau, kad jiems būtų būdingas tas kaltės jausmas, kurį mes, italai, nešiojamės savyje. Taip pat ir nuodėmės – mūsų kultūroje nuo jo nepavyks pabėgti. Jei elgiamės prieš Biblijos įstatymus, iškart įsijungia raudona lemputė. Tai gali būti net juokinga, bet tik faktas, kad apie tai pagalvojame, yra geriausias įrodymas, jog esame persunkti katalikybės.

 

Jums įsijungia tokia raudona lemputė?

Žinoma, katalikybė man turi didesnę įtaką, nei norėčiau pripažinti. Ir tai pasireiškia tada, kai to tikiesi mažiausiai, pavyzdžiui, kai, užuot šventęs, dirbu sekmadieniais. Tada pagalvoju, kad praradu šansą patekti į rojų. Biblijoje mažai kas traukia, bet mintis apie gyvenimą po mirties – pasakišką ir spalvingą – mane ramina. Tikiuosi, kad bent šiuo klausimu katalikai neklysta.

Po dviejų serialo sezonų mano santykiai su religija tokie pat kaip filmavimo pradžioje. Esu smalsus, bet nesugebu būti tikintysis. Tarsi būčiau pagonis, bet nepaisant to galvoje vis skamba klausimas: ar privalau tikėti, ar ne? Ir to užtenka, kad Bažnyčia ir su tikėjimu susijusios temos man būtų įdomios.

 

Ar iškart žinojote, kad kursite serialo tęsinį?

Ne, apie tai pagalvojau tik tada, kai popiežių Pijų XIII įvedžiau į komos būseną. Montuodamas susimąsčiau, kas būtų, jei medikai jo komą pripažintų tokia, iš kurios negalima atsibusti, o jis, prieštaraudamas jų žinioms ir patirčiai, atgautų sąmonę. Man buvo įdomu, kaip reaguotų jo aplinkos žmonės, ar pripažintų jį šventuoju, ar antikristu, o gal paprastu žmogumi. Refleksijos apie tai, kaip katalikai aiškintų tai, kas nepaaiškinama, rezultatas ir yra antrasis serialo sezonas. Kitaip nei pirmasis, jis koncentruojasi į Bibliją primenančią istoriją ir herojus. Pijus XIII yra kaip Lozorius, kuris prisikėlė iš mirusiųjų.

 

Prieš kelis mėnesius pasirodė serialo anonsas: Jude’as Law vaikšto po paplūdimį vilkėdamas aptemptas baltas glaudes, o visos scenos atmosfera – tarsi iš vizijos ar sapno. Anonse buvo viskas, ko reikia žiūrovo apetitui sužadinti: kontroversija, seksualumas, vaizduotė.

Žinoma, šis epizodas – tai žaidimas Jude’o, kurį žmonės suvokia kaip sekso simbolį, įvaizdžiu. Buvo sunku jį įkalbėti, bet pavyko. Sceną paplūdimyje filmavome žiemą ir visa filmavimo grupė, išskyrus aktorius, vilkėjo pūkines striukes. Šią sceną kiekvienas gali interpretuoti, kaip nori. Gal tai vizija?

 

Beveik nuogas popiežius, ir dar tarp menkai apsirengusių moterų?

Suprantu, kad pastaraisais metais, po to, kas įvyko visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, visi bijo nuogybių. Bet kai dirbi, stengiesi būti kuo toliau nuo prietarų. Man atrodo, kad kai kuriose scenose seksas tiesiog būtinas. Nežinau, kodėl turėtume jo vengti. Gyvenime turime dvi galimybes: drabužiai arba nuogybė. Taip pat ir filmuose. Parenku savo herojams kostiumus, tai kodėl neturėčiau jų nurengti? Nuogas popiežius – ne provokacija. Tai realybės meilė. Būnu ekstravagantiškas, groteskiškas, bet taip pat stengiuosi būti realistiškas. Ir žinau, kad popiežiaus, kaip ir visų kitų gyvenime, yra akimirkų, kai jis būna nuogas. Nuogumas – gyvenimo dalis. O mano tikslas – filmuose rodyti gyvenimą.

 

Didžioji serialo tęsinio dalis vyksta ne Vatikane.

Nes šioje dalyje svarbiausi yra Vatikano santykiai su išoriniu pasauliu. Pirmoje dalyje sąmoningai pasirinkau pasakoti apie Vatikaną iš jo vidaus, kūriau jį kaip atskirą tarp mūrų uždarytą pasaulį. Taip elgiausi dar ir todėl, kad Pijus XIII buvo labai konservatyvus personažas – jis įsivaizdavo Vatikaną kaip bastioną. Naujasis popiežius jį įsivaizduoja kitaip.

 

Kita tema – ekstremizmas. Apie tai pasakojate drąsiai ir įdomiai.

Antroje serialo dalyje daug kalbama apie grėsmes, kurias kelia fanatizmas. Ne tik tas dabar labiausiai aptariamas, kai teroristai rengia atakas. Man fanatizmo pagrindas yra ir tai, kad sakau „Gana!“ ir nebenoriu diskututuoti, visa kita man nerūpi. Čia viskas ir prasideda. Pastaraisiais metais panašią tendenciją stebiu daugelyje sričių, kad ir kalbant apie maistą ar požiūrį į gyvūnus... Įdomu stebėti, kaip su tuo dorojasi Bažnyčia. Manau, kad Bažnyčiai potenciali grėsmė yra kiekviena fanatizmo forma, ne tik religinis fanatizmas. 

 

Kai Pijus XIII atsibunda, soste sėdi kitas popiežius – Jonas Paulius III, kuris nesirengia atsisakyti valdžios.

Popiežių pasaulyje nuostabu tai, kad asmenys, kurie tampa popiežiais, neturi supratimo, kokia didelė yra Bažnyčios valdžia. Kai pirmoje serialo dalyje Pijus XIII pradėjo atrasti jos neribotas galias, jis pastebėjo, kiek daug aplinkos žmonių kėsinasi į jo vietą. Manau, kad negalima pasirengti viskam, kas susiję su buvimu popiežiumi. Tai parodė kad ir pavargusio Ratzingerio pasitraukimas. Dirbdamas prie serialo suvokiau, kokia neįsivaizduojama yra Katalikų bažnyčios galia. Labai nuosekliai tyrinėjau Vatikaną. Perskaičiau tūkstančius dokumentų, kurie leido geriau susiorientuoti, kaip atrodo tikrovė už Vatikano mūrų. Tik stengiausi vengti filmų.

 

Kodėl?

Kiekvienas režisierius kuria vaizdą ir turi savo viziją. Jei būčiau pamatęs, kokia yra kitų vizija, kad ir pastaruoju metu garsaus filmo „Du popiežiai“ režisieriaus, tada būčiau primetęs sau tam tikrus apribojimus. Žinojau, kad negaliu pasinaudoti kai kuriais sprendimais, nes jie jau panaudoti kituose filmuose. Neišmaniau apie kitų kūrėjų koncepcijas, tad tikiu, kad viskas, ką sugalvojau, yra mano. Tai svarbu dėl mano sąžinės ir ramybės.

 

Kokia buvo Jūsų vaizdo koncepcija?

Mane įkvėpė vokiečių ekspresionizmas ir krikščioniškieji tapytojai. Didelės įtakos turėjo Otto Dixas, Lucianas Freudas, Caravaggio, Edvardas Munchas ir 3-iojo dešimtmečio vokiečių režisieriai – juos visus stebina šviesa, ji žavi arba kelia baimę. Šie menininkai sugebėjo parodyti individą, visiškai prislėgtą arba pakerėtą tikrovės. Norėčiau, kad į tokią pat situaciją patektų ir mano herojai.

 

Apie tokius įkvėpimo šaltinius dažniausiai išgirsti iš kino, o ne iš serialų kūrėjų.

Turime kartą ir visam laikui baigti tokį dalijimą. Daugelis režisierių snobiškai tiki, kad kinas yra mediumas, per kurį kolektyviškai patiriame meną. Tai senamadiškas mąstymas. Nepavyks apginti kino kaip vietos, kur dideliame ekrane ir emocijos yra didelės. Jei filmą žiūrime nešiojamajame kompiuteryje, nosimi prilipę prie ekrano, perspektyva ir emocijos – tokios pat. Yra tik distancija, kuri mus skiria nuo vaizdo šaltinio. Tik tiek.

 

Nejaučiate sentimentų kinui?

Dar nesulaukiau penkiasdešimties, tad esu per jaunas, kad jausčiau nostalgiją filmų žiūrėjimui kino teatre. Būčiau persimetęs prie serialų kūrimo daug anksčiau, bet kai pradėjau 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, televizija nesiūlė nei tokių biudžetų, nei tokios kokybės kaip dabar. Užsinorėjau tapti režisieriumi prisižiūrėjęs Sergio Leone’s spagečių vesternų. Ar tai filmai, kuriuos galima įvertinti tik pasižiūrėjus didžiajame ekrane? Ne, juos ramiai galima žiūrėti ir televizoriuje. Panašiai manau ir apie Federico Fellini, kuris suformavo mano vizualinį jautrumą. Žinoma, dideliame ekrane galima pastebėti daugiau detalių, bet aš jį vertinu už humorą ir ironiją. O tai galima rasti ir kino teatre, ir kompiuterio monitoriuje. Todėl kartoju: laikas baigti su kino, kaip šventovės, mitu ir sėstis priešais kompiuterį.

 

Ar bus kitas „Naujojo popiežiaus“ sezonas?

Turiu sumanymą, bet iniciatyva – HBO pusėje. Dabar esu užsiėmęs filmu apie Niujorko mafiją. Pagrindinį vaidmenį kuria Jennifer Lawrence, o dvasinis filmo globėjas yra Sergio Leone.

 

Jūsų filmų centre dažniausiai būna vyrai. Norėjote, kad pagaliau pagrindinė veikėja būtų moteris?

Taip. Tai Jennifer Lawrence man paskambino ir pasakė: „Darling, padirbėkime kartu!“ Negalėjau atsakyti, juolab kad patiko jos sumanymas. Dabar rašome scenarijų, tad negaliu kalbėti apie detales. Istorija, kurią rašome kartu su Jennifer, bus man lūžis ne tik todėl, kad jos centre – moteris. Berlusconi, popiežiai... jau truputį pavargau pasakoti apie lyderius. O Arlyne Brickman, kurios gyvenimas – mūsų herojės istorijos pagrindas, buvo paprasta moteris, tik jos biografija neįtikėtina. 

 

Gėrio ir blogio kovos motyvas sugrįš?

Turi sugrįžti, nes žmonių tarpusavio santykių niuansai, kova dėl pusiausvyros, dėl valdžios mane domina labiausiai. Šįkart dėmesio centre bus moteris, žydė, augusi kartu su mafijos šeimomis, sužavėta mafijos, turinti su mafiozais daug verslo ir asmeninių santykių. Laikui bėgant ji patiria evoliuciją ir tampa FTB informatore.

 

Parengė K. R.

Kadras iš filmo „Naujasis popiežius“
Kadras iš filmo „Naujasis popiežius“
Kadras iš filmo „Naujasis popiežius“
Kadras iš filmo „Naujasis popiežius“
Kadras iš filmo „Naujasis popiežius“
Kadras iš filmo „Naujasis popiežius“