7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Jonas Ūbis

Paprastos formulės

Krėsle prie televizoriaus

Doris Lessing „Auksiniuose užrašuose“ atkreipė dėmesį, kad „pasaulį keičia mūsų išgyvenami kataklizmai“, bet Lietuvai tai, regis, negalioja, nes jau bijau įsijungti televizorių ar kokį lietuvišką portalą, kur visi tik dainuoja, demonstruoja savo negabius vaikučius, gamina valgį ir, švelniai tariant, užsiima keista gimnastika ar sportu. Visi nori pasirodyti sąmojingi, nors lietuvių humoro jausmą gali įžiūrėti tik pro mikroskopą. Ir tai dar nieko, nes kai tos vadinamosios žvaigždės išsižioja...

„Ex machina“
„Ex machina“
„Arčiau“
„Arčiau“
„Įniršis“
„Įniršis“
Živilė Pipinytė

„Prokato“ užrašai

Kino archeologijos bandymai

„Lietuvos kine“ saugoma daug filmų, ir sovietinių, ir užsienio, kurių režisierės – moterys. Dauguma jų dabar pamirštos, filmai taip pat prisimenami retai. Sovietų Sąjungoje moterys režisierės dažniausiai kurdavo animacinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, kino kroniką. Dvi ilgai vienintelės Lietuvos kino studijoje dirbusios režisierės – Bitė Pajėdienė ir Laima Pangonytė – taip pat buvo dokumentininkės. „Lietuvos kine“ saugoma daug dokumentinių filmų, kuriuos sukūrė Uralo, Vakarų Sibiro, Pavolgio regionų kino kronikos ir dokumentinių filmų studijose dirbusios režisierės. Jos retai būdavo pastebėtos, priešingai nei trys šio teksto herojės, kurių pavardes prieš kelis dešimtmečius žinojo dauguma sekančiųjų dokumentinio kino naujienas. Jos dirbo Maskvoje, didžiausioje Centrinėje dokumentinių filmų studijoje, kuri sutrumpintai vadinta CSDF (Centralnaja studija dokumentalnych filmov) ir Centrinėje televizijoje. Bet jų požiūris į dokumentinį filmą, jų kūryba ir likimai – skirtingi.

Jekaterina Vermiševa filmuojant Angoloje
Jekaterina Vermiševa filmuojant Angoloje
„Solovkų valdžia“
„Solovkų valdžia“
Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė

Šių dienų antiutopija

Ateitis – tai dabartis kitaip

Šiuolaikinių antiutopinių veiksmo projektų – nors vežimu vežk. Žiūrovai „Bado žaidynių“ („The Hunger Games“), „Divergentės“ (2014), „Insurgentės“ (2015) ir pan. laukia kaip naujos „Žvaigždžių karų“ dalies.

 

Tik skirtumas tas, kad George’as Lucasas užsiaugino žiūrovą, pavargusį nuo negatyviai vaizduojamos realybės ar ateities. Anot režisieriaus, jau visa karta augo ne su pasakomis, o vykstančių maištų, riaušių ir karų kontekste. Tad jiems reikėjo sukurti fantastinę galaktiką, kurioje gėris visada nugalės blogį. O štai anksčiau išvardytos franšizės tokia pozityvia ateitimi nė nekvepia. Maža to, tokie filmai nesiūlo nei paguodos, nei išeities.

 „Metropolis“
„Metropolis“
 „Metropolis“
„Metropolis“
„Brazilija“
„Brazilija“
„Likvidatorius“
„Likvidatorius“
„Likvidatorius“
„Likvidatorius“
 „Matrica“
„Matrica“
 „Matrica“
„Matrica“
Jonas Ūbis

Vienintelis tikslas

Krėsle prie televizoriaus

Toks įspūdis, kad lietuviškos medijos diena po dienos skatina visus būti nepatenkintus ir nuolat skųstis. Visi nepatenkinti garsiai deklaruoja savo nepasitenkinimą, didžiam žurnalistų ir žurnalisčių džiaugsmui. Pirmiausia, žinoma, visi nepatenkinti sveikatos apsaugos ministru. Jis dirba savo darbą ir reguliariai informuoja apie pandeminę situaciją.

„Pašėlęs Maksas. Įtūžio kelias“
„Pašėlęs Maksas. Įtūžio kelias“
„Angelas“
„Angelas“
„Sieranevada“
„Sieranevada“

Gerų filmų niekad nebus per daug

„7md“ rekomendacijos

Nors psichologai ir pataria per karantiną daugiau skaityti, be ekrano šiuolaikinis žmogus juk negali. Tokiems atsiveria įvairūs portalai. Ir ne tik su naujais filmais ar serialais, nes karantinas – geras laikas pagilinti ir kino istorijos žinias. Šiose „7md“ rekomendacijose siūlome iš arčiau susipažinti su dokumentiniais filmais iš viso pasaulio.

„Laukiant Fidelio“
„Laukiant Fidelio“
„Lopšinė“
„Lopšinė“
Jonas Ūbis

Nebūkime idealūs

Krėsle prie televizoriaus

Priklausau ne tai daliai lietuvių, kurie, kaip teigia lietuviškos televizijos, vis labiau pasiduoda tamsioms nuotaikoms, jaučia nerimą ir kitaip yra nelaimingi. Karantinas – tik dar vienas gyvenimo tarpsnis, savaip neįprastas ir todėl gal net įdomus. Dar jo pradžioje supratau, kad nepulsiu ko nors mokytis internetu, žiūrėti nesibaigiančių serialų ar gaminti neįprastų patiekalų.

„Prisikėlimas“
„Prisikėlimas“
„Apdovanotoji“
„Apdovanotoji“
„Žalioji knyga“
„Žalioji knyga“

Egzistencinis karantinas

Kai filmų herojai uždaryti namuose

Prasidedant ketvirtai karantino savaitei, nori to ar ne, imi domėtis psichologų tekstais apie (savi)izoliaciją. Retas kuris politikas, ekonomistas ar influenceris kalba apie tai, kad išgyvename ir išgyvensime ne tik ekonominę, bet ir emocinę krizę. Nors jau nuo XX a. pradžios žmonių, gyvenančių po vieną, daugėja, psichologai pabrėžia, kad viengungiškas gyvenimas ir vienatvė – ne tas pats. Tad šiandienos karantino ir saviizoliacijos akivaizdoje, kai išeiti iš namų galima tik reikalui prispaudus (ir tai laikantis fizinio atstumo nuo kito žmogaus), dalis žmonių pradėjo jaustis vieniši. Nors su pasauliu galime bendrauti virtualiai, faktiškai viskuo apsirūpinti nė neiškeldami kojos iš namų, ne vienam trūksta gyvo pokalbio, akių kontakto, apsikabinimo. Kad ir trumpo.

„Bartonas Finkas“
„Bartonas Finkas“
„Didysis rijimas“
„Didysis rijimas“
„Langą į kiemą“
„Langą į kiemą“
„Panikos kambarys“
„Panikos kambarys“
Brigita Kulbytė

Vietos, laiko, veiksmo vienovės jausmas turi didžiulį poveikį

Bartoszas Kruhlikas apie „Supernovą“

Bartoszo Kruhliko filmas „Supernova“ buvo rodomas „Kino pavasario“ konkursinėje programoje. Pernai Gdynėje, Lenkų kino festivalyje, „Supernova“ pelnė geriausio debiutinio filmo apdovanojimą. Supernova – sprogstanti žvaigždė. Tai paskutinė žvaigždės gyvavimo stadija. Perėjus į supernovos stadiją, žvaigždės sukaupta energija staiga atpalaiduojama, materija plinta iki 30 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Apie filmo atsiradimo istoriją, kūrybos procesą ir kitus sprogimus režisierių kalbino Brigita Kulbytė.

 

Kadras iš filmo „Supernova“
Kadras iš filmo „Supernova“
Kadras iš filmo „Supernova“
Kadras iš filmo „Supernova“
Kadras iš filmo „Supernova“
Kadras iš filmo „Supernova“
Kadras iš filmo „Supernova“
Kadras iš filmo „Supernova“
Živilė Pipinytė

„Prokato“ užrašai 2

Kino archeologijos bandymai

Įvairiose SSRS kino studijose ar užsienyje kurti filmai, kuriuose vaidino lietuvių aktoriai ar kuriuos kūrė lietuviai režisieriai, oficialiai nėra nacionalinio kino paveldo dalis, nors ne vienas iš šių filmų ir leido atsiskleisti aktorių talentui. Būtent juose Donatas Banionis, Juozas Budraitis, Gražina Baikštytė, Algis Matulionis, Algimantas Masiulis, Nijolė Oželytė, Eugenija Pleškytė, Valentinas Masalskis, Kostas Smoriginas, Tauras Čižas, Saulius Balandis ir dešimtys kitų lietuvių aktorių sukūrė įsimintinus pagrindinius vaidmenis. Lietuvos kino studija panašių galimybių dažnam jų taip ir nesuteikė. Nacionaliniu kino paveldu nelaikomi nei „Lenfilm“ kino studijoje kurti aktoriaus ir režisieriaus Augusto Baltrušaičio (1937–2015) filmai, nei sovietų bei kirgizų kino klasiku tapusio Algirdo Vidugirio (1936–2010) kūryba. Kita vertus, niekas turbūt nesirengia didžiausioje sovietų kino studijoje „Mosfilm“ kurtų Vytauto Žalakevičiaus filmų „Tas saldus žodis laisvė“ (1972), „Avarija“(1973), „Kentaurai“ (1979) „Nepažįstamo žmogaus pasakojimas“ (1980) išbraukti iš lietuvių kino istorijos.

 Regimantas Adomaitis ir Donatas Banionis filme „Kentaurai“
Regimantas Adomaitis ir Donatas Banionis filme „Kentaurai“
Kadras iš filmo „Kentaurai“
Kadras iš filmo „Kentaurai“
Kadras iš filmo „Ne sezono metas“
Kadras iš filmo „Ne sezono metas“
Kadras iš filmo „Ne sezono metas“
Kadras iš filmo „Ne sezono metas“
Kadras iš filmo „Ne sezono metas“
Kadras iš filmo „Ne sezono metas“
Kadras iš filmo „Solaris“
Kadras iš filmo „Solaris“
Kadras iš filmo „Solaris“
Kadras iš filmo „Solaris“
Jonas Ūbis

Repeticija tęsiasi

Krėsle prie televizoriaus

Sėdžiu namie, daug skaitau ir stebiuosi lietuviais, ypač jaunaisiais. Vos pajutę pirmuosius slogos požymius, jie pradeda šturmuoti ligonines ir pasijunta įžeisti, nesulaukę, jų manymu, reikiamo dėmesio. Tada puola skųstis žiniasklaidai, pradeda aprašinėti savo „kančių kelius“. Nežinau, kam tai įdomu, nebent tokiems pat susireikšminusiems lietuvių šou verslo atstovams, kurių, pasirodo, pas mus neįtikėtinai daug. Panašių vaikinų ir merginų karantino laikais padaugėjo ir mano televizoriuje, mat atsirado kažkokia „Delfi“ televizija, kurios lygis primena kaimo kultūros namų televizijos mėgėjų būrelį. Ši televizija kalbina, antropologiniu požiūriu, gal ir įdomią fauną, bet palikime tai analizuoti šviesesnių laikų medijų kritikams.

„Aukštuomenės klubas“
„Aukštuomenės klubas“
„Kino žvaigždės Liverpulyje nemiršta“
„Kino žvaigždės Liverpulyje nemiršta“
„Vyrai ir viščiukai“
„Vyrai ir viščiukai“
„Šaltas kraujas“
„Šaltas kraujas“
„Orkestro repeticija“
„Orkestro repeticija“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas