7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Marius Armonas

Siūlai siūlai, susivykit

„Lewben Art Foundation“ paroda „Homo Absentia“ Vilniaus skveruose

Nelengva kalbėti apie pandemiją, kai informacija apie ją prasideda ir baigiasi daugelis dienų, žinių reportažų ir straipsnių antraščių. Jai prasidėjus su baime ir intriga buvo rašoma ir skaitoma daugybė postpandeminių prognozių, kurios pasakojo ne tik apie viruso gydymą, bet ir apie gamtos atsigavimą, žmonijos pokyčius ar tapsmą geresniems vieni kitiems.

N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
Agnė Narušytė

Ilgai ir laimingai

Vilma Samulionytė, 60 monumentų, Vilnius: Nerutina, 2020.

Keista naujus metus pradėti pasakojimu apie tai, kas vyko senų metų spalio 7 dieną, kai baiginėjosi laisvės intarpas tarp dviejų karantinų. Jau ilgam įklimpusi antrajame, susitaikiusi su nelaisve ir atsimėgavusi egoistiniais malonumais, mėginu prisiminti Vilmos Samulionytės knygos „60 monumentų“ (išleido „Nerutina“) pristatymą Vilniaus santuokų rūmuose. Mat tie „monumentai“ – tai civilinės metrikacijos salės, kurias menininkė fotografavo keletą metų. 

Vilma Samulionytė, Vilniaus santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Vilniaus santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, Mažeikių santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Mažeikių santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Rokiškio santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Rokiškio santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Pakruojo santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Pakruojo santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Gargždų santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Gargždų santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Jonavos santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Jonavos santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Agnė Narušytė

Šviesai spąstai yra

Beatričės Mockevičiūtės ir Gintauto Trimako paroda „Melsva“ projektų erdvėje „Swallow“

„Šviesai spąstai yra“, – sako Gintautas Trimakas, šiuo metu juos paspendęs mažiausiai trijose vietose Vilniuje ir Lentvaryje: galerijose „Lokomotif“, „Nulinis laipsnis“ ir „Swallow“. Galerijos dabar neveikia, bet nuo visatos pradžios nuotoliniu būdu dirbančiai šviesai tai netrukdo įkliūti. Lentvaryje nebuvau, prie „Nulinio laipsnio“ su Trimaku kalbėjomės, o jo parodą kartu su Beatriče Mockevičiūte „Melsva“ projektų erdvėje „Swallow“ apžiūrėjau

Beatričė Mockevičiūtė ir Gintautas Trimakas, „Melsva“, parodos vaizdas. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Beatričė Mockevičiūtė ir Gintautas Trimakas, „Melsva“, parodos vaizdas. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Beatričė Mockevičiūtė, „Blueish 8“, stiklas, šviesa. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Beatričė Mockevičiūtė, „Blueish 8“, stiklas, šviesa. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Gintauto Trimako ekspozicija parodoje „Melsva“. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Gintauto Trimako ekspozicija parodoje „Melsva“. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Gintauto Trimako <i>lumen printas</i> su Beatričės Mockevičiūtės kūrinio „Blueish“ atspindžiu. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Gintauto Trimako lumen printas su Beatričės Mockevičiūtės kūrinio „Blueish“ atspindžiu. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Gintautas Trimakas, tiesioginis pozityvas. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Gintautas Trimakas, tiesioginis pozityvas. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Beatričė Mockevičiūtė, „Blueish 22“, akvarelė. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Beatričė Mockevičiūtė, „Blueish 22“, akvarelė. 2020 m. L. Skeisgielos nuotr.
Donald Weber

Žmogus yra neperskeliamas atomas

Aleksandro Čekmeniovo parodos „Pamiršta žemė“ Klaipėdoje, KKKC parodų rūmuose, proga

Norėčiau grįžti atgal, papasakoti jums kelias istorijas. Jums gal įdomu – kodėl būtent aš rašau Sašos knygai šiuos žodžius? Kas aš toks? Tiesiog draugas, kolega fotografas, kuris pažįsta Sašą nuo pirmojo susitikimo, rodos, 2005-ųjų vasarą Kijeve. Ten ir pradėkime.

Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White". 1992-1997 m.
Valentyn Odnoviun

MOLPIK

Lietuvos fotografijos mėnuo Kijeve

Pastaraisiais metais Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyrius aktyviai plėtoja ryšius tarp Ukrainos ir Lietuvos fotografų. Vien per 2019 metus buvo suorganizuota Klaipėdos krašto fotografų paroda „Ekspozicijos. Klaipėdos fotografija XX amžiaus pabaigoje“ Jermilovo centre Charkove, rezidencija jauniems Ukrainos fotografams bei meno kuratoriams Klaipėdoje ir Ukrainos fotomenininkų paroda „Meilė, geismas ir įniršis“ KKKC Parodų rūmuose.

Paroda „Kasdienybės žydėjimas“ Taraso Ševčenkos muziejuje. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Paroda „Kasdienybės žydėjimas“ Taraso Ševčenkos muziejuje. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Vito Luckaus paroda „Kelionės. Tbilisyje“ galerijoje „Ra“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Vito Luckaus paroda „Kelionės. Tbilisyje“ galerijoje „Ra“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Rimaldo Vikšraičio paroda „Pavargusio kaimo grimasos“ galerijoje „Tsekh“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Rimaldo Vikšraičio paroda „Pavargusio kaimo grimasos“ galerijoje „Tsekh“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Rimaldo Vikšraičio paroda „Pavargusio kaimo grimasos“ galerijoje „Tsekh“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Rimaldo Vikšraičio paroda „Pavargusio kaimo grimasos“ galerijoje „Tsekh“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Tomo Pabedinsko paskaita galerijoje „Ra“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Tomo Pabedinsko paskaita galerijoje „Ra“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Gintauto Trimako darbų ekspozicija galerijoje „Ya“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Gintauto Trimako darbų ekspozicija galerijoje „Ya“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Agnės Narušytės ir Gintaro Zinkevičiaus projektas „Plakatai“ galerijoje „Ya“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Agnės Narušytės ir Gintaro Zinkevičiaus projektas „Plakatai“ galerijoje „Ya“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Violetos Bubelytės paroda „Savas kūnas“ galerijoje „Ya“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Violetos Bubelytės paroda „Savas kūnas“ galerijoje „Ya“. 2020 m. Organizatorių nuotr.
Ignas Kazakevičius

Vila Manila ir dingęs Treigys

Iš ciklo „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“

Manila. Pavadinimas suintrigavo. Artėjo ruduo. Vakarų danguje vėso ir vis ryškiau staipėsi žvaigždės. Baroti galerijoje taikiai sugyveno asociatyvusis konstruktyvizmas ir konkrečioji romantika. Apsilankiau nepaisydamas to, kad kūrybiniame Remigijaus Treigio ir Dano Aleksos kūrinių duete vargiai ar galėjai tikėtis vanilinio cukraus, kamerinio jaukumo ir holivudinės rudų akių šilumos. „Manila is calling my name“ – puikus bendradarbiavimo estetikos kūrinys, konceptualiausia kada nors apskritai Baroti galerijoje surengta paroda.

Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Vėtrė Antanavičiūtė

In memoriam Vitalijui Butyrinui

(1947–2020)

Su Vitalijumi susipažinau 1994 metais, vos vienos kojos piršteliu įžengusi į fotomeno pasaulį. Iki tol buvau stebėtoja. Daug metų su tėvais rugsėjį atostogaudavau Nidoje, kai vykdavo fotomenininkų seminarai. Sėdėdavome pajūryje ir matydavome, kaip ateina Skirmantas Valiulis ar Vitalijus Butyrinas. Tada dar nebuvo nė minties, kad vieną dieną ir aš su jais bendrausiu. Bet kai tik tapau viena iš jų, Butyrinas pradėjo mane globoti. Negaliu pasakyti, kad jis buvo mokytojas. Jis buvo meistras, kurio žodžiai turėjo didelę reikšmę ir lydėjo mane visą gyvenimą. Man tuomet buvo 25-eri, jūra dar iki kelių, o prieš akis – tik visiškas nežinojimas. Ir Vitalijus – nesavanaudiškas vedlys. 

Romualdas Požerskis, Vitalijus Butyrinas. 1976 m.
Romualdas Požerskis, Vitalijus Butyrinas. 1976 m.
Vitalijus Butyrinas, „Oazė“. Iš ciklo „Civilizacijos“. 1983 m. MO muziejus
Vitalijus Butyrinas, „Oazė“. Iš ciklo „Civilizacijos“. 1983 m. MO muziejus
Vitalijus Butyrinas, „Jūros pasaka“. 1976 m.
Vitalijus Butyrinas, „Jūros pasaka“. 1976 m.
Vitalijus Butyrinas, „Homo sapiens“. 1970 m.
Vitalijus Butyrinas, „Homo sapiens“. 1970 m.
Vitalijus Butyrinas, „Terra incognita. Miražai“. 1976 m.
Vitalijus Butyrinas, „Terra incognita. Miražai“. 1976 m.
Paulina Blažytė

Gerai, kad primena

(Analoginės) fotografijos galimybės

Naršant instagramą (visi turime savo silpnybių) ima atrodyti, kad dažnas jo naudotojas, norėdamas įamžinti kasdienio gyvenimo akimirkas, savo artimą aplinką ar tiesiog akį patraukusius vaizdus, renkasi ne ką kitą, o analoginę fotografiją. Į „Google“ įvedus „analog photography“, pirmas paieškoje atsirandantis siūlymas būtent ir yra „analog photography hashtags“ (grotažymės). Ką tai reiškia? Kad sugrįžtame prie senesnių technologijų, norime ilgesniam laikui užkonservuoti vaizdą (kiek žmonių iš tiesų atspausdina išryškintas nuotraukas, o kiek jų taip ir pasilieka kietuosiuose diskuose, atmintukuose, tame pačiame instagrame?), kad nuolat tobulėjančių telefono kamerų mums nebegana ar kad analoginė fotografija paprasčiausiai tapo dar vienu madingu reiškiniu? Po tokio masine kultūra paremto „tyrimo“ užgimsta naivi ir labai ribota iliuzija, jog analoginė fotografija išgyvena dar vieną jaunystę. Čia reikėtų pridurt, kad iš meno lauko ji niekad ir nebuvo visiškai pasitraukusi, gal tik kiek atsitraukusi, užleisdama vietą spartesnei ir daugeliu atžvilgių patogesnei skaitmenai.

Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Parodos „Kontaktas“ meno komplekse „Sodas 2123“ ekspozicijos fragmentas. T. Malinausko nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Aurelijos Maknytės bendruomenė

Paroda „Gamtos kabinetai“ Vilniaus rotušėje

Ką tokį lietingą spalio sekmadienį galėčiau pasakyti apie Aurelijos Maknytės parodą „Gamtos kabinetai“ Vilniaus rotušėje (kuratorė Agnė Narušytė)? Vis nutrupa pokalbiuose, socialiniuose tinkluose mintys, kokia tai verta pamatyti paroda. Pritariu. Pamatyti būtina, bet sunku vertinti. Ji lyg ruduo, kurio mes nekvestionuojame. Jis man irgi patinka. Nesvarbu, kad parodoje yra sudygusi verba (pavasarinis kūrinys) ar tikra aitriai žalia (vėliau su nutryptais takeliais) žolė. Nors išauginta dirbtinai, be žiogų ir amarų, ji aktyviai bruka vasaros mintis. Vertiname tik vasaros ar kitų metų laikų atėjimo datą. O jei kuris netyčia neateina, išnyksta, kaip vienadienis sniegas pernai žiemą, atrodo, kad atėjo pasaulio pabaiga. Ir iš tiesų, ji pamažu artinasi. Tačiau ši paroda yra tarsi tie gamtos kabinetai, skirti išsaugoti, užkonservuoti nykstančias rūšis, parodyti žalią žolę ir dygstančius ridikėlius spalio mėnesį.

Aurelija Maknytė, Asmeninis entomologinis rinkinys. XX a. 9-asis deš. M. K. nuotr.
Aurelija Maknytė, Asmeninis entomologinis rinkinys. XX a. 9-asis deš. M. K. nuotr.
Aurelija Maknytė, Asmeninis entomologinis rinkinys. XX a. 9-asis deš. M. K. nuotr.
Aurelija Maknytė, Asmeninis entomologinis rinkinys. XX a. 9-asis deš. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Aurelijos Maknytės parodos „Gamtos kabinetai“ fragmentas. M. K. nuotr.
Natalija Arlauskaitė

Apžlibinti kosmonautai

Agnės Gintalaitės, Alfredos Gintalienės, Birutės Zokaitytės paroda „Sodas ir kosmosas“

Vizualumo teoretikas Jamesas Elkinsas yra parašęs kelias esė apie tai, kokio žiūrėjimo būdo reikalauja skirtingi objektai. Kaip žiūrėti į smėlį, senovės Kretos raštą, vadinamą „Linijiniu B“, membranas, paveikslų dažo sluoksnio įtrūkius ir kitus vizualius objektus, nebūtinai lengvai atpažįstamus kaip žvilgsniui ypatingus. Elkinso pagrindinė mintis jau nuspėjama – visi pasaulio reiškiniai, tampantys mūsų vizualaus santykio objektu, reikalauja specifinės žiūros, kitaip nebus pastebėti, deramai suvokti ar reikšmingi.

Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Sodas ir Kosmosas“. 2020 m.
  < PUSLAPIS IŠ 20  >>> Archyvas