7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Martyna Jurkevičiūtė

Už mūzos etiketės – ryški kūrėja

Doros Maar retrospektyva „Tate Modern“ galerijoje Londone

„Raudanti moteris juokiasi paskutinė“, – skelbia „The Guardian“ laikraščio antraštė. Tik šį kartą kalbama ne apie Picasso ir garsųjį paveikslą, o apie jo mūza, modeliu bei meiluže vadintą prancūzų kilmės dailininkę Dorą Maar (1907–1997, tikrasis vardas Henriette Theodora Markovitch). Praėjusiais metais viena įtakingiausių Paryžiaus meno erdvių – George’o Pompidou meno centras – visuomenei pristatė menininkės retrospektyvinę parodą, kuri šiuo metu perkelta į „Tate Modern“ galeriją Londone, o vėliau keliaus į Paulo Getty muziejų Los Andžele. Ilgai buvusi nustumta į paraštes, ne tik visuomenės atmintyje, bet ir meno kritikų darbuose, Dora Maar galiausiai iškilo iš už Picasso mūzos šešėlio. Ši paroda – trijų didžiųjų galerijų bendras darbas siekiant ne tik parodyti, kokia buvo Maar, bet ir nubraukti jai kabintas etiketes.

Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, be pavadinimo (mados fotografija). 1934 m. Collection Therond
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo (mados fotografija). 1934 m. Collection Therond
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1933 m. Harvard Art Museums/Fogg Museum, Richard and Ronay Menschel Fund for the Acquisition of Photographs
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1933 m. Harvard Art Museums/Fogg Museum, Richard and Ronay Menschel Fund for the Acquisition of Photographs © ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, "Pokalbis". 1937 m. Fundación Almine y Bernard Ruiz-Picasso para el Arte, Madrid  © FABA Photo : Marc Domage
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, "Pokalbis". 1937 m. Fundación Almine y Bernard Ruiz-Picasso para el Arte, Madrid  © FABA Photo : Marc Domage
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1934 m.
Dora Maar, be pavadinimo. 1934 m.
Dora Maar, be pavadinimo. 1980 m. The J. Paul Getty Museum, Los Angeles
Dora Maar, be pavadinimo. 1980 m. The J. Paul Getty Museum, Los Angeles
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, "29 namas d’Astorg gatvėje". 1936 m.
Collection Centre Pompidou, Paris. Musée national d’art moderne Centre de création industrielle
Photo © Centre Pompidou, MNAM-CCI / P. Migeat / Dist. RMN-GP
Dora Maar, "29 namas d’Astorg gatvėje". 1936 m. Collection Centre Pompidou, Paris. Musée national d’art moderne Centre de création industrielle Photo © Centre Pompidou, MNAM-CCI / P. Migeat / Dist. RMN-GP
Agnė Narušytė

Vaizdo detektyvai – ironiškai

Mikko Waltari paroda „Dokumentinis spektaklis“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Jei ne paveikslinis dydis, daugelis Mikko Waltari kadrų būtų gana kasdieniški. Sujauktų peizažų, nejaukių komercinių pastatų, apleistų statybų dokumentai. Nieko dramatiško nematyti. Išskyrus kelis kartus pradėto ir nebaigto, galbūt vėl pradėsimo nacionalinio stadiono griaučius. Tačiau dydis ir vaizdo kokybė įtraukia į detektyvą. Renki detales kaip įkalčius (iš kur Vilniuje prie to gelžbetoninio „koliziejaus“ atsirado lama?). Pamažu iššifruoji ne tik tos konkrečios vietos, bet ir šiuolaikybės „nusikaltimą“.

Mikko Waltari, „Chekpoint Charlie kontrolės punktas“. Berlynas, Vokietija. 2014 m.
Mikko Waltari, „Chekpoint Charlie kontrolės punktas“. Berlynas, Vokietija. 2014 m.
Mikko Waltari, „Po pikniko“. Turku, Suomija. 2014 m.
Mikko Waltari, „Po pikniko“. Turku, Suomija. 2014 m.
Mikko Waltari, „Surežisuotas peizažas“. Vilnius, Lietuva. 2017 m.
Mikko Waltari, „Surežisuotas peizažas“. Vilnius, Lietuva. 2017 m.
Mikko Waltari, „Nacionalinis stadionas“. Vilnius, Lietuva. 2016 m.
Mikko Waltari, „Nacionalinis stadionas“. Vilnius, Lietuva. 2016 m.
Mikko Waltari, „Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika“. Kaunas, Lietuva. 2016 m.
Mikko Waltari, „Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika“. Kaunas, Lietuva. 2016 m.
Mikko Waltari, „Spaudos namai“. Ryga, Latvija. 2017 m.
Mikko Waltari, „Spaudos namai“. Ryga, Latvija. 2017 m.
Mikko Waltari, „Porsche centras“. Vilniuje, Lietuvoje. 2017 m.
Mikko Waltari, „Porsche centras“. Vilniuje, Lietuvoje. 2017 m.
Mikko Waltari, „Exarcheia“. Atėnai, Graikija. 2018 m.
Mikko Waltari, „Exarcheia“. Atėnai, Graikija. 2018 m.
Agnė Narušytė

Wilna-Dessau-Paris-Cfat

Paroda „Moišė Ravivas-Vorobeičikas. Modernybės montažai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Tai buvo ryškiausias prisiminimas iš kadaise mano aplankyto festivalio Arlyje „Fotografijos susitikimai“. Buvo karšta, nors pūtė mistralis. Po penkių dienų vaikščiojimo po visą miestą, ieškant galerijų, garažų, muziejų, kiemų su parodomis, niekur nebesinorėjo eiti. Vis dėlto su drauge užsukome į Arlio ligoninę ieškoti van Gogho pėdsakų. Vidiniame kiemelyje, kuris atrodė tarsi perkeltas iš jo paveikslo ir taip užkonservuotas, buvo per karšta gėrėtis sodu, tad palindome po arkomis. Ten prekiavo keletas bukinistų. Tingiai per viršelius slenkančias akis sustabdė pavadinimas: „Ein Ghetto im Osten – Wilna“. Autorius – Moišė Vorobeičikas, kurio iki tol nebuvau girdėjusi. Knyga kainavo gal 800 eurų – man neįmanoma suma net dabar.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Valentyn Odnoviun

Ukrainiečių įniršis Klaipėdoje

Ukrainos fotografija KKKC parodų rūmuose, arba Fotografijos šventės II dalis

Sovietmečiu Ukrainos ir Lietuvos fotomenininkų sąveika buvo labai produktyvi. Dažniausiai iniciatyvą rodydavo ukrainiečiai. Fotografai – Charkovo grupės „Vremia“ („Laikas“) nariai Borisas Michailovas, Jurijus Rupinas, Olegas Malevany ir Jevgenijus Pavlovas – važiuodavo pas lietuvių fotografus į Nidą ir Vilnių, domėjosi Aleksandro Macijausko, Vito Luckaus ir Rimanto Dichavičiaus kūryba. XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje Jurijus Rupinas persikėlė į Vilnų ir čia gyveno daugiau nei 30 metų iki mirties 2008-aisiais. Fotografų grupė iš Černivcių (miestas Ukrainoje) taip pat atvažiuodavo į Lietuvą. Čia, Lietuvoje, jie net sukūrė keturių fotografų grupę, kurią pavadino lietuvišku žodžiu „Keturi“, ir 1973 m. surengė savo pirmąją parodą Šiaulių fotografijos muziejuje.

Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Melničenko nuotr.
Laima Franc

Poetocentrinė fotografija

Algimanto Kunčiaus paroda „Susitikimai praėjusiame šimtmetyje“

Žinomas fotografas Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo visą savo paveiksluotų kultūros žmonių portretų archyvą: 80 000 negatyvų ir apie 2600 originalių atspaudų. 1963–2000 m. Lietuvos kultūros metraštis eksponuojamas gruodžio 4 d. atidarytoje parodoje.

Algimantas Kunčius, „Rašytojas Juozas Aputis“. Vilnius, 1986 m.
Algimantas Kunčius, „Rašytojas Juozas Aputis“. Vilnius, 1986 m.
Algimantas Kunčius, „Rašytojas Romualdas Lankauskas“. Niūronys, Anykščių raj., 1985 m.
Algimantas Kunčius, „Rašytojas Romualdas Lankauskas“. Niūronys, Anykščių raj., 1985 m.
Algimantas Kunčius, „Dailininkas Algimantas Švėgžda“. Berlynas, 1991 m.
Algimantas Kunčius, „Dailininkas Algimantas Švėgžda“. Berlynas, 1991 m.
Algimantas Kunčius, „Pianistė Mūza Rubackytė Meno darbuotojų rūmuose“. Vilnius, 1977 m.
Algimantas Kunčius, „Pianistė Mūza Rubackytė Meno darbuotojų rūmuose“. Vilnius, 1977 m.
Danguolė Ruškienė

Apie jūrą: faktams susidūrus su kūryba

Gintauto Trimako, Agnės Jonkutės, Petro Saulėno ir Donato Bielkausko paroda „Mus jungia jūra!“ Lietuvos jūrų muziejuje

Daugiau nei pusę metų Lietuvos jūrų muziejuje veikianti paroda „Mus jungia jūra!“ skirta muziejaus 40-mečiui, atšvęstam dar vasarą. Parodos autoriai – fotomenininkai Gintautas Trimakas ir Petras Saulėnas, dailininkė Agnė Jonkutė, instrumentalistas, garso menininkas Donatas Bielkauskas – sau įprastomis priemonėmis ieškojo santykio su didžiausiu šalyje vandens telkiniu ir jo suformuotu kraštovaizdžiu.

Gintauto Trimako kūrinys ir fotografijos iš muziejaus archyvo. Ekspozicijos fragmentas. P. Saulėno nuotr.
Gintauto Trimako kūrinys ir fotografijos iš muziejaus archyvo. Ekspozicijos fragmentas. P. Saulėno nuotr.
Gintauto Trimako ir Petro Saulėno fotografijos. Ekspozicijos fragmentas. P. Saulėno nuotr.
Gintauto Trimako ir Petro Saulėno fotografijos. Ekspozicijos fragmentas. P. Saulėno nuotr.
Gintautas Trimakas, fotografija iš ciklo „Išėjimai“, 2012–2013 m. P. Saulėno nuotr.
Gintautas Trimakas, fotografija iš ciklo „Išėjimai“, 2012–2013 m. P. Saulėno nuotr.
Agnė Jonkutė, „Nesumeluota Žemė“. Balt Salt sidabro fotogramos, termopopierius. 2018–2019 m. P. Saulėno nuotr.
Agnė Jonkutė, „Nesumeluota Žemė“. Balt Salt sidabro fotogramos, termopopierius. 2018–2019 m. P. Saulėno nuotr.
Agnės Jonkutės ir Petro Saulėno kūriniai. Ekspozicijos fragmentas. P. Saulėno nuotr.
Agnės Jonkutės ir Petro Saulėno kūriniai. Ekspozicijos fragmentas. P. Saulėno nuotr.
Parodos ekspozicija. P. Saulėno nuotr.
Parodos ekspozicija. P. Saulėno nuotr.
Petras Saulėnas, fotografijos iš serijos „Horizontas“. 2015 m. P. Saulėno nuotr.
Petras Saulėnas, fotografijos iš serijos „Horizontas“. 2015 m. P. Saulėno nuotr.
Fotografijos iš Lietuvos jūrų muziejaus archyvo. P. Saulėno nuotr.
Fotografijos iš Lietuvos jūrų muziejaus archyvo. P. Saulėno nuotr.
Ugnė Marija Makauskaitė

Dekonstruojant ryšius

Ugnė Marija Makauskaitė kalbina Gytį Skudžinską parodos „Dienoraščiai, eskizai, pastabos, citatos ir kitos kasdienybės arba GyS CHAOS“ proga

Parodos anotacijoje mini „nereikalingus vaizdinius“. Ar tai, ką matome, yra kažkuria prasme nereikalinga?

Greičiau tai reiškia, kad viskas, ką regime, yra sąlygiška. Šioje parodoje eksponuojami kūriniai, kurie iš pradžių gali atrodyti nereikalingi, net nebūtinai traktuojami kaip meno kūriniai, nors ir atsidūrė galerinėje erdvėje. Būtent tai neįpareigoja žiūrovo traktuoti rodomo objekto kaip pranašiško ir gilų turinį turinčio meno kūrinio. Kitaip tariant, tai nėra Mona Liza. Parodoje palieku interpretacijų laisvę.

Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Laikų žvalgyba

Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Pakraščiais. Peizažo likučiai“

Kam reikėjo solidaus autoriaus vardą įtvirtinusiam Gediminui Pranckūnui rengti parodą, beje, jau antrąkart, tokioje studentiškoje, „ne formato“ galerijoje kaip „Krematoriumas / Meno krosnys“ (Vilniaus dailės akademijos kieme, suodžiais aprūkytame rūsyje), kuri tuo ir gera, kad čia gali reikštis ne iki blizgesio sušukuoti reiškiniai?

Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Agnė Narušytė

Neišmestos istorijos (iš galvos)

Rūtos Spelskytės paroda „Elniaragio ūsas“ VDA parodų salėje „Titanikas“

„Apskrita bala. Graži, taisyklinga forma vidury miško. Suku ratus apie ją ir versijas. Galvoju, reikėtų įbristi. Atrodo, geriau nereikia. Pavasarį, žiemą, rudenį, rudenį, vasarą.
Prisiruošiu. Įmerksiu kamerą. Bus matyt.
O. Bala išdžiūvus. Dabar ne tokia ir gili.
Jos dugne – jokios mistikos, juoda žemė ir tiek.“

Rašant apie Rūtos Spelskytės parodą sunku nepacituoti jos anotacijos teksto, bent jo pradžios. Nes Rūtos rasti, pagaminti, nufotografuoti objektai iškrito iš ilgojo teksto, o gal atvirkščiai – įsibrovė į jį ir ten gyvena kiek kitaip negu čia, galerijoje. Tas tekstas – tai jos meno daktaro disertacija, apginta aną penktadienį: „Kaip išmesti iš galvos. Istorija apie meilę, karą ir debesis“. Buvau to išmetimo proceso viena iš vadovių, tad viską susidėjau į savo galvą. Dabar einant nuo vieno objekto prie kito, trumpi pasakojimai, raudona lipnia juostele priklijuoti ant sienos, išnyra kaip tos didžiosios kelionės nuotrupos – į aukščiausius kalnus, į bokštus, į mūšių vietas, į praeitį, į svetimus sodus. Tad esu beveik tikra, kad man ši paroda reiškia ką kita, nei to ilgojo teksto neskaičiusiems.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Fotoobjektyvumas

Fotografijos šventė Klaipėdoje

Aktorius Jamesas Deanas mirė prieš 64 metus, bet kitąmet galėsite jį išvysti skaitmeninėmis technologijomis atgaivintą naujame filme apie Vietnamo karą. Po šios naujienos kino bendruomenė pradėjo diskutuoti apie tokio elgesio etiškumą, tačiau teisiškai prie to negalima prikibti, nes velionio šeima sutiko leisti filmo kūrėjams naudoti jo atvaizdą. Panašu, kad greitai į mūsų duris pasibels prancūzų filosofo Jeano Baudrillard’o išpranašauta hiperrealybė. Nebeliks nieko tikrai autentiško. Pripažinkime – jau dabar įdomūs veidai viešojoje erdvėje po truputį nyksta – pradedame masiškai panašėti, stengdamiesi įtikti dirbtiniams grožio standartams, kiekvieną trūkumą užglaistydami šimtais filtrų ir efektų. Tampa svarbu įamžinti tai, kas tikra, kol dar turime šiek tiek laiko.

 Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Dirbame. Esame“
Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Dirbame. Esame“
 Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Dirbame. Esame“
Arūnas Baltėnas, iš ciklo „Dirbame. Esame“
 Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
 Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
 Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Edis Jurčys, iš parodos „Ieškojimai“
Edis Jurčys, iš parodos „Ieškojimai“
Edis Jurčys, iš parodos „Ieškojimai“
Edis Jurčys, iš parodos „Ieškojimai“
Edžio Jurčio fotografijų paroda „Ieškojimai“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
Edžio Jurčio fotografijų paroda „Ieškojimai“. I. Mockutės-Pocienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 17  >>> Archyvas