7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Agnė Narušytė

Nepakylėtai apie mirtį

Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Užėjus į bet kurią bažnyčią, vaikystėje mane visada pašiurpindavo katafalkas, laukiantis mirusiojo karsto, kartais forma į jį panašus. Dažniausiai jis stovėdavo priešais altorių, centre. Bent jau mano prisiminimuose. Žiūrinėdama Gedimino Pranckūno fotografijas matau, kad jie visur nukišti į pakampes, į priešnavį. Net Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios medinė dėžė, ant kurios paskutinį kartą mačiau savo močiutės karstą. Regis, ir tada ji buvo uždengta ta pačia austine lovatiese – juoda su pilkais, iš kvadratėlių sudarytais ornamentais. Ta fotografija mane ir paskatino rašyti šį tekstą. Paskutinio laiptelio į anapus tipologija negali likti objektyvi, ji visur kažkam asmeniška – visose Lietuvos bažnyčiose.

Gediminas Pranckūnas, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Katažyna Jankovska

Postfotografijos link

Apie Vilniaus fotografijos galerijoje vykstančią parodą „Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google’o iki algoritmo“

Vis daugėja kalbų apie technologijas, išstumiančias tradicinę fotografiją, parodų ir straipsnių skambiais pavadinimais „Ar fotografija mirė?“, menininkų, įtraukiančių naujas technologijas į kūrybinę praktiką ir priskiriančių savo veiklą postfotografijai. Kaip tik neseniai teko apsilankyti „Brandts“ galerijoje Odensėje (Danija), kurioje vyko paroda „Fotografija, užbaigianti visą fotografiją“ („Photography to End All Photography“). Parodos dalyviai pristatė įvairiomis programomis sukurtas manipuliacijas, skaitmeninius fotomontažus, kompiuteriais sugeneruotus vaizdus, virtualios realybės fotografijas ir t.t. „Ieškau naujo žodžio šiai naujai veiklai, kuri atrodo kaip fotografija, bet nebėra fotografija. Prašau pranešti man, jei sugalvosite tam tinkamą žodį“, – kartą pasakė režisierius Wimas Wendersas. Taip kalbėdamas jis turėjo omeny kasdien išmaniaisiais telefonais nesąmoningai gaminamų nuotraukų srautą, tačiau jo klausimą galima taikyti visiems vaizdams, kuriuos iki šiol vadiname fotografija.

 

Wenderso žodžius priminė Vilniaus fotografijos galerijoje vykstančios parodos pavadinimas „Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google’o iki algoritmo“ (kuratorius Paul Paper). Tie „nauji įrankiai“ nėra skirti vien fotografijai. Tiesiog juos pasitelkus sukurtas darbas atrodo kaip fotografija. Parodoje dalyvauja penki menininkai, kiekvienas iš jų naudoja skirtingas priemones ir kiekvienas darbas turi savo koncepciją. Galbūt prieš tai Nidos meno kolonijoje pristatyta paroda atrodė kiek kitaip, tačiau, kuratoriui akcentuojant „įrankius“, pasigedau sąsajų tarp kūrinių, o jų išdėstymas atrodo neišbaigtas.

James Bridle, „Sklandūs perėjimai“ („Seamless Transitions“). 2015 m.
James Bridle, „Sklandūs perėjimai“ („Seamless Transitions“). 2015 m.
Esther Hovers, „Klaidingi pozityvumai“ („False Positivities“). 2018 m.
Esther Hovers, „Klaidingi pozityvumai“ („False Positivities“). 2018 m.
Aaron Hegert, „Seklus mokymasis“ („Shallow Learning“). 2017 m.
Aaron Hegert, „Seklus mokymasis“ („Shallow Learning“). 2017 m.
Penelope Umbrico, „Bet kieno fotografijos bet kam leidus“ („Anyone’s Photos Any License“). 2015–2016 m.
Penelope Umbrico, „Bet kieno fotografijos bet kam leidus“ („Anyone’s Photos Any License“). 2015–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė

Klausimai apie brutalizmą

Gintauto Trimako parodoje „Atsakymas“ galerijoje „Vartai“

Suprantu, kad prieštarausite, bet šį kartą rašysiu sausai ir nuobodžiai, bent jau pradžioje. Gintauto Trimako paroda „Atsakymas“ tapo patogia proga pasitikrinti klausimą, kiek brutalizmo terminas taikytinas šiam menininkui ir apskritai kiek jis tinka Lietuvos fotografijai.

Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Pharrajimos ir Šoa

Nepatogi Richardo Schofieldo ir Andrew Mikšio fotografija

Šį tekstą išprovokavo dvi fotografijos parodos, kurių nėra. Viena turėjo būti atidaryta kitą savaitę, bet nebus, antra veikė tik vieną dieną pilnoje pastolių sinagogoje. Abiejų parodų autoriai gimę ne Lietuvoje, bet dabar čia gyvena. Abi jos – apie Holokaustą patyrusias etnines grupes: žydus ir romus.

Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 1 diena —— 09.35 —— Kaunas–Prienai: Į pietus nuo Garliavos stoviu pakelėje, iškeliu nykštį ir pradedu kelionę atgal laiku.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 1 diena —— 09.35 —— Kaunas–Prienai: Į pietus nuo Garliavos stoviu pakelėje, iškeliu nykštį ir pradedu kelionę atgal laiku.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 2 diena —— Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. —— 14.56 Kalvarijoje matau buvusią Talmud Torah mokyklą. Virš įėjimo – didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 2 diena —— Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. —— 14.56 Kalvarijoje matau buvusią Talmud Torah mokyklą. Virš įėjimo – didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.
Paulina Blažytė

Fotografijos universalumas

Keturios parodos Švedijoje

Rugpjūčio viduryje turėjau progą apsilankyti Stokholme įsikūrusiame fotografijos muziejuje „Fotografiska“. Nors Švedijos sostinė pasižymi menui, kultūrai ir istorijai dedikuotų institucijų gausa, o jų kolekcijas sudaro vertingi ir įdomūs vietiniai bei iš svetur atkeliavę pavyzdžiai, „Fotografiska“ – viena iš labiausiai reklamuojamų ir pasididžiavimą švedams keliančių vietų. Ir tikrai ne be reikalo.

Simen Johan, „Until the Kingdom Comes“
Simen Johan, „Until the Kingdom Comes“
Marie Hald, „A New Me“
Marie Hald, „A New Me“
Cathleen Naundorf, „Secret Times“
Cathleen Naundorf, „Secret Times“
Evelyn Bencicova, „Merror“
Evelyn Bencicova, „Merror“
Linda McCartney „Paul's feet“
Linda McCartney „Paul's feet“
Paul Nicklen, Cristin Mittermeier, „SeaLegacy/Turning the Tide“
Paul Nicklen, Cristin Mittermeier, „SeaLegacy/Turning the Tide“
Gytis Skudžinskas

Proto mankšta ir kūno malonumai

Tarptautinis fotografų seminaras Nidoje

Įžengus į rugsėjį kultūrinis gyvenimas ima intensyvėti visuose frontuose, o Lietuvos fotomenininkų sąjunga jau 41-ąjį kartą visus kvietė į tarptautinį fotografijos seminarą Nidoje. Vietos geografija ir visa infrastruktūra, o šiemet ir jūros bei oro temperatūra tiesiog liepiamąja nuosaka kvietė pratęsti vasaros malonumus.

J. Gudeikos nuotr.
J. Gudeikos nuotr.
Vilma Samulionytė. R. Šileikos nuotr.
Vilma Samulionytė. R. Šileikos nuotr.
Gintaras Česonis. R. Šileikos nuotr.
Gintaras Česonis. R. Šileikos nuotr.
J. Gudeikos nuotr.
J. Gudeikos nuotr.
Agnė Narušytė

Optinis manevras

„3D vs 2D“ – ne visai fotografijos paroda Prospekto fotografijos galerijoje

Per savo jau netrumpą istoriją fotografija ne kartą įrodinėjo, kad ji nėra tiesiog tikrovės kopija, kad gamta „nenusipiešė savęs pati“. Vis tekdavo priminti, kad „čia ne pypkė“, ir pirmasis argumentas visada bus: tikrovė juk trimatė (net keturmatė), o čia – tik plokštuma. Tačiau kokia plokštuma! Gyčio Skudžinsko sumanytos parodos „3D vs 2D“ proga prisiminiau amerikiečio fotografo Stepheno Shore’o lygiai prieš du dešimtmečius išleistoje knygoje „Fotografijų prigimtis“ (The Nature of Photographs, John Hopkins University Press, 1998) rastą materialistinį nuotraukos apibūdinimą: „Fotografinis atspaudas dažniausiai yra popieriaus, plastiko ar metalo pagrindas, padengtas šviesai jautrių metalo druskų, sumaišytų su augaliniais ar metalo dažais, emulsija. Kai kuriuose atspauduose dažai, pigmentai ar anglis dengiami ar spausdinami tiesiai ant pagrindo. Fotografija yra plokščia, ji turi kraštus ir ji statiška; ji nejuda. Nors ji plokščia, ji nėra tikroji plokštuma. Atspaudas turi fizinę dimensiją.“ Nors dabar medžiagos kiek kitokios, vis tiek atspaudas yra trimatis, liečiamas – ne tik žiūrimas.

Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, „Don’t fall in love with the prop“. 2018 m.
Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, „Don’t fall in love with the prop“. 2018 m.
Gytis Skudžinskas, „Daugtaškis“. 2016 m.
Gytis Skudžinskas, „Daugtaškis“. 2016 m.
Arūnas Gudaitis, „Ribų išklotinė (1,94 kv. m). 2001 m.
Arūnas Gudaitis, „Ribų išklotinė (1,94 kv. m). 2001 m.
Tomas Martišauskis, „Malonioji g. 6, Vilnius 08122.54.692880, 25.257226“. 2014 m.
Tomas Martišauskis, „Malonioji g. 6, Vilnius 08122.54.692880, 25.257226“. 2014 m.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, „Savi / Svetimi : Kaustika II“. 2018 m.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, „Savi / Svetimi : Kaustika II“. 2018 m.
Parodos „3D vs 2D“ vaizdas. 2018 m.
Parodos „3D vs 2D“ vaizdas. 2018 m.
Jolita Liškevičienė

Kolekcionuojant įspūdžius

Lietuvių menininkų fotografijos paroda Tel Avive

 

Tel Avivo „Indie“ fotografijos galerijoje birželio 28 d. atidaryta Lietuvos fotografijos paroda „Kolekcijos“. Parodos kuratoriai Gytis Skudžinskas ir Vilma Samulionytė atrinko parodai aštuonių Lietuvos menininkų kūrinius ir sumanė parodyti Lietuvos fotografijos spektrą, kitaip tariant, kuo didesnę šiuolaikinės fotografijos įvairovę. Pramoniniame rajone įsikūrusioje galerijoje rodomas Izraelio ir kitų šalių fotografijos menas, Lietuvos fotografija joje buvo pristatyta pirmą kartą. Visi aštuoni parodos autoriai – Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Liškevičius, Alvydas Lukys, Aurelija Maknytė, Valdemaras Manomaitis, Vilma Samulionytė, Vytautas Stanionis ir Gintautas Trimakas – yra ryškūs savo kūrybinėmis biografijomis, nors dauguma jų nedirba vien fotografijos srityje, K. Grigaliūnas, D. Liškevičius ir A. Maknytė yra šiuolaikinio meno atstovai, o V. Manomaitis kuria daugiau muzikinius projektus.

 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. 2011 m. G. Skudžinsko nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. 2011 m. G. Skudžinsko nuotr.
 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Gintautas Trimakas, „Torsas – kūno dalis“. 1993 m. G. Skudžinsko nuotr.
Gintautas Trimakas, „Torsas – kūno dalis“. 1993 m. G. Skudžinsko nuotr.
Aurelija Maknytės, „Keptos skaidrės“, kuriamas nuo 2012 m.G. Skudžinsko nuotr.
Aurelija Maknytės, „Keptos skaidrės“, kuriamas nuo 2012 m.G. Skudžinsko nuotr.
Alvydas Lukys, „Krikštai“. 1988 / 1998 / 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Alvydas Lukys, „Krikštai“. 1988 / 1998 / 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Valdemaras Manomaitis. „Fotogramos“, 2006 m. G. Skudžinsko nuotr.
Valdemaras Manomaitis. „Fotogramos“, 2006 m. G. Skudžinsko nuotr.
 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Fotografijos kosmoso poligonas „Debiutas“

Tekstas iš parodos katalogo

Prisimenant ankstesnius „Debiuto“ konkursus dažnai tenka apgailestauti, kad nemaža dalis ten dalyvavusių gabių ir net laimėjusių pagrindinius prizus autorių vėliau dingo kitose gyvenimo veiklose, užmesdami fotografinius ieškojimus. Tačiau greta galima išvardyti ir fotografų, kadaise savo karjerą pradėjusių nuo „Debiuto“, kurie dabar gerai žinomi menininkai: Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis, Vytautas Balčytis, Raimondas Paknys, Violeta Bubelytė, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Vytautas Stanionis, Aleksandras Ostašenkovas, Alfonsas Budvytis, Vilma Samulionytė ir kiti. Septynios jaunųjų fotografų parodos buvo organizuotos 1975–1988 m., 2010 m. idėja buvo atnaujinta, o nuo praeitų metų konkursas tapo tarptautinis ir todėl žada daugiau šansų, kad sunkiai prasibrovusiems į finalą autoriams „Debiutas“ taps starto aikštele, o ne finaliniu punktu.

Artūras Jendovickis
Artūras Jendovickis
Luana Rigolli
Luana Rigolli
Matylda Awdziejczyk
Matylda Awdziejczyk
Sheng-Wen Lo
Sheng-Wen Lo
Tobias Asser
Tobias Asser
Albina Galeeva,
Albina Galeeva,
Gabrielė Vingraitė
Gabrielė Vingraitė
Claudia Corrent,
Claudia Corrent,
Kamilė Pirštelytė

Odė tėvui, arba pasakojimai apie mus

Paroda „Pasakojimai su Juo“ Kauno fotografijos galerijoje

Taip jau nutinka, kad viena universaliausių ir reikšmingiausių temų, svarbi kiekviename amžiaus tarpsnyje, paliekanti daugiausiai žaizdų ir suteikianti paguodos, neretai nustumiama į periferiją.

Lina Albrikienė, „Medis mano tėčiui“, 1983–2014 m. Paneriai, 2014 m.
Lina Albrikienė, „Medis mano tėčiui“, 1983–2014 m. Paneriai, 2014 m.
Marija Stanulytė, „Tėčio fotografija per laiko distanciją“, 2016 m. L. Albrikienės nuotr.
Marija Stanulytė, „Tėčio fotografija per laiko distanciją“, 2016 m. L. Albrikienės nuotr.
Marija Stanulytė, „Tėčio fotografija per laiko distanciją“, 2016 m. L. Albrikienės nuotr.
Marija Stanulytė, „Tėčio fotografija per laiko distanciją“, 2016 m. L. Albrikienės nuotr.
Jolanta Dolewska, „Rezervuaras“, 2013–2016 m.
Jolanta Dolewska, „Rezervuaras“, 2013–2016 m.
Marija Kapajeva, filmas Nr. 24, 4-tas kadras, iš projekto „Gali vadinti jį kitu vyru“, 2015 m. – projektas tęsiamas
Marija Kapajeva, filmas Nr. 24, 4-tas kadras, iš projekto „Gali vadinti jį kitu vyru“, 2015 m. – projektas tęsiamas
Marija Kapajeva, „Gali vadinti jį kitu vyru“, 2015 m. – projektas tęsiamas
Marija Kapajeva, „Gali vadinti jį kitu vyru“, 2015 m. – projektas tęsiamas
  < PUSLAPIS IŠ 13  >>> Archyvas