Julijos Skudutytės vieno savaitgalio paroda „Praeis daug dienų ir daug metų, / Nuvys ir jaunystės žiedai – / Tik aš niekada nepamiršiu, / Kaip tu mano širdį radai...“
Dailininkės Julijos Skudutytės bute Karoliniškėse pirmą kartą lankiausi šių metų rugpjūtį. Tuo metu jame keliems mėnesiams buvo apsistojęs mano kolega iš Prancūzijos, ieškojęs laikino kūrybinio prieglobsčio Lietuvoje. Gyvenimą nerenovuotame sovietiniame daugiabutyje su autentiškais skurdmečio baldais vakarų europietis man įvardijo kaip egzotiškiausią savo patirtį. Tolesnę svečio buities istoriją apžvalga nutyli, nors būtent brutaliai dekoratyvūs asmeniškumai kvietė apsilankyti vieną savaitgalį trukusioje Julijos Skudutytės parodoje tame pačiame bute.
Paroda „Kuždėjimai“ Utenos dvare
Kultūrą dažnai įsivaizduoju kaip makabrišką ir kreivą architektūrinį paminklą iš periferijoje surinktų vytelių, šiferio plokščių, kaitrinių lempučių, išaustų pasakojimų, raudono molio plytų ir suodžių, iškratytų iš židinių ir krosnių. Akį traukiančių keistenybių pavidalu, jau surinktą ir neišrenkamą, ją vėliau eksportuojame ten, kur ir susirinkome.
Deniso Kolomyckio „Pliažas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvusioje areštinėje
2019-ųjų rugsėjį Venecijos bienalėje buvo sėkmingai įvykdyta didelio masto vagystė. Du Lietuvos menininkai Denisas Kolomyckis ir Eglė Grėbliauskaitė neaiškių paskatų vedami pasisavino apie šimtą šešiasdešimt nemokamų „La Biennale Di Venezia“ plastikinių maišelių, skirtų šlapiems lietsargiams įvilkti.