Ištrinti galima daug ką: pieštuku ne vietoje nubrėžtą liniją, seną gėdingą įrašą iš feisbuko sienos, nereikalingus failus ar net istoriją. Tik kyla klausimas, ar šis veiksmas iš tikrųjų reiškia pabaigą ir užmarštį. Paliekama tuštuma, tačiau prisiminimai taip pat lieka, kartais šmėkščiodami ir vis primindami, kad glūdi kažkur atminties saugyklose. O trauminiai atsiminimai išlieka itin ilgai ir persiduoda kitoms kartoms. Ar įmanoma ištrinti arba falsifikuoti istoriją, kad nebeliktų nė vieno priminimo apie nepatogius praeities įvykius?
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
