7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Tomas Ivanauskas

Tarsi kartojimas

Lietuvos fotografų paroda Maskvoje

Šių metų vasario 4 d. brolių Liumjerų centre Maskvoje atidaryta didžiulė fotografijos paroda „Vietos genijus. Lietuviškos fotografijos klasika“. Čia rodomi lygiai 212 penkiolikos žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių fotografų darbų – Romualdo Augūno, Mariaus Baranausko, Vitalijaus Butyrino, Rimanto Dichavičiaus, Audriaus Zavadskio, Jono Kalvelio, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Aleksandro Macijausko, Antano Miežansko, Romualdo Požerskio, Romualdo Rakausko, Vaclovo Strauko, Antano Sutkaus, Virgilijaus Šontos. Ši paroda neoficialiai pažymėjo 45-erių metų sukaktį nuo 1969 m. Maskvoje įvykusios parodos „9 Lietuvos fotografai“ bei „Lietuvos fotografijos mokyklos“ įvardinimo atsiradimo.

Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Ivanovo nuotr.
Valerijus Arutiunovas. T. Ivanovo nuotr.
Valerijus Arutiunovas. T. Ivanovo nuotr.
Levas Aninskis. T. Ivanovo nuotr.
Levas Aninskis. T. Ivanovo nuotr.
Levas Aninskis. T. Ivanovo nuotr.
Levas Aninskis. T. Ivanovo nuotr.
Jonas Ūbis

Filmai gimsta iš sapnų

Krėsle prie televizoriaus

Šiuolaikiniams režisieriams vis dažniau filme užtenka vienos minties. Ji gerai sukramtoma, neskubant virškinama per visą filmą, nesukelia nepatogumų ir yra visiems aiški. Tiems, kurie nesupranta, išmintingasis Holivudas mintį dar pakartoja, įdėjęs į kurio nors personažo lūpas. Žinoma, filmas filmui nelygu. Kuris nors režisierius tą mintį pateiks grakščiai, antras sukurs atrakcioną, trečias dar sugebės įtikinti žiūrovą, kad jis ir yra pats tikriausias estetas, sugebantis suvokti didįjį grožį, o ketvirtas ir pats patikės esąs talentingas kūrėjas.

„Šventieji motorai“
„Šventieji motorai“
Rita Mikučionytė

Kūrybinė laboratorija Rygoje

Pokalbis su Andriu Vītoliņiu apie „Kultūros kanoną“ Latvijos dailės akademijoje

 Ne vienas „Ryga – Europos kultūros sostinė 2014“ renginys pirmiausia skirtas įprasminti išskirtinius Latvijos meno kūrinius. Šiuo požiūriu ypač aktuali pasirodė nedidelė paroda Latvijos dailės akademijoje, žadanti atskleisti šių dienų kūrėjų požiūrį į „Kultūros kanoną“. Dar 2007 metais inicijuotas projektas „Latvijos kultūros kanonas“ (http://kulturaskanons.lv/en/1/) šiandien tapo internete prieinamu 99 kultūros vertybių sąrašu, kuriame pristatomi iškiliausi, pasididžiavimo verti latvių liaudies kūrybos, vizualiojo meno, scenos meno, muzikos, literatūros, architektūros ir dizaino, kino darbai. Apie „Kultūros kanoną“ ir kūrybinę laboratoriją, surengtą Latvijos dailės akademijoje, kalbamės su tapytoju, Tapybos katedros vedėju docentu Andriu Vītoliņiu.

Parodos „Kultūros kanonas“ ekspozicijos fragmentas. A. Vītoliņš nuotr.
Parodos „Kultūros kanonas“ ekspozicijos fragmentas. A. Vītoliņš nuotr.
LDA rektorius Aleksejis Naumovas tapo Rygos parke. 2014 m. J. Gailitis nuotr.
LDA rektorius Aleksejis Naumovas tapo Rygos parke. 2014 m. J. Gailitis nuotr.
Niklāvs Strunke, skaitmeninė paveikslo „Žmogus įeina į kambarį“ kopija. 1927 m. A. Vītoliņš nuotr.
Niklāvs Strunke, skaitmeninė paveikslo „Žmogus įeina į kambarį“ kopija. 1927 m. A. Vītoliņš nuotr.
Andris Vītoliņš, „Stalas išeina iš kambario“. 2013 m. A. Vītoliņš nuotr.
Andris Vītoliņš, „Stalas išeina iš kambario“. 2013 m. A. Vītoliņš nuotr.
Kristiānas Brekte, „Mano tėvas žmogžudys“ (Kārlio Padego kūrybos interpretacija). 2014 m. Nuotrauka iš LDA archyvo
Kristiānas Brekte, „Mano tėvas žmogžudys“ (Kārlio Padego kūrybos interpretacija). 2014 m. Nuotrauka iš LDA archyvo
Kristaps Zariņš. Instaliacija „Pabėgėliai“ (Jēkabo Kazāko paveikslo „Pabėgėliai“ (1917) interpretacija). 2013 m. Nuotrauka iš LDA archyvo
Kristaps Zariņš. Instaliacija „Pabėgėliai“ (Jēkabo Kazāko paveikslo „Pabėgėliai“ (1917) interpretacija). 2013 m. Nuotrauka iš LDA archyvo
Jonas Ūbis

Filmai keičiasi kartu

Krėsle prie televizoriaus

Aleksejaus Balabanovo „Brolis“ (TV1, vasario 3 d. 21 val.) – iš tų retų filmų, kurie įamžina laiko kaitą. Iš tų, kurie tikrai nusipelnė būti vadinami kultiniais. 1997-aisiais pasirodęs ekranuose, „Brolis“ sukėlė didžiules diskusijas, buvo kaltintas rusišku šovinizmu, bet pelnė nuoširdžią žiūrovų meilę.

„Brolis“
„Brolis“
„Puikybė ir prietarai“
„Puikybė ir prietarai“
„Pastorius su kulkosvaidžiu“
„Pastorius su kulkosvaidžiu“

Ar Donelaitis yra atėjęs į lietuvių kultūrą?

Pokalbis su lietuvių literatūros istoriku Sigitu Narbutu

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Kristijono Donelaičio gyvenimui, kūrybai ir rašytinio palikimo sklaidai. Švenčiant lietuvių grožinės literatūros pradininko 300 metų jubiliejų, 2014-ieji valstybiniu mastu paskelbti šios iškilios asmenybės metais. Pagarbą Donelaičiui žymi ne tik parodos, renginiai Lietuvoje, bet ir UNESCO – jubiliejinės gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Šio jubiliejaus ir parodos proga kalbamės su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi, lietuvių literatūros istoriku, bibliografu, vertėju, humanitarinių mokslų daktaru Sigitu Narbutu.

 

Knyga „Gromata vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų perdalijimo naudą“. Iš vokiečių kalbos vertė Kristijonas Donelaitis. LMAVB
Knyga „Gromata vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų perdalijimo naudą“. Iš vokiečių kalbos vertė Kristijonas Donelaitis. LMAVB
Laukstyčių (Lochstedt) pilies griuvėsiai tuoj po mūšių (1945). Čia rastas Kristijono Donelaičio „Metų“ rankraštis, keli profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos rankraščiai ir nemažai senovinių spaudinių lietuvių kalba. LMAVB
Laukstyčių (Lochstedt) pilies griuvėsiai tuoj po mūšių (1945). Čia rastas Kristijono Donelaičio „Metų“ rankraštis, keli profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos rankraščiai ir nemažai senovinių spaudinių lietuvių kalba. LMAVB
„ Duonelaičio raštai“, mokykloms parinko ir paaiškino M. Biržiška, 2-oji laida, Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ b-vė, 1921. Lietuvių mokslo draugijos leidinys. LMAVB
„ Duonelaičio raštai“, mokykloms parinko ir paaiškino M. Biržiška, 2-oji laida, Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ b-vė, 1921. Lietuvių mokslo draugijos leidinys. LMAVB
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Nuo 1977 m. Kanų festivalio programos direktoriumi , o nuo 2001-ųjų – festivalio prezidentu rinktą kino kritiką 83-ejų Gilles’į Jacobą pakeis sausio 14 d. Tarptautinių kino festivalių Prancūzijos asociacijos administracijos tarybos (ją sudaro 28 nariai, atstovaujantys vyriausybei, kultūros, užsienio reikalų ministerijoms, Senatui, prodiuserių, platintojų, įvairioms autorių asociacijos, profsąjungoms) paskirtas 68-erių Pierre’as Lescure’as. Jacobą taryba paskyrė Kanų kino festivalio garbės prezidentu.

„Geografas gaublį pragėrė“
„Geografas gaublį pragėrė“
„Televizijos vedėjas 2: legenda tęsiasi“
„Televizijos vedėjas 2: legenda tęsiasi“
Jonas Ūbis

Teksasas ir jo apylinkės

Krėsle prie televizoriaus

...Teksaso dykumoje rastas nušauto darbininko iš Meksikos Melkiadeso Estrados lavonas. Pirmąkart jį užkasė skubėdami, antrąkart perlaidojo miestelio kapinėse. Tačiau Estrados draugas fermeris Pitas (Tommy Lee Jones) pagrobia jauną pasienietį Maiką ir priverčia jį iškasti numirėlį. Pitas nori išpildyti Estradai duotą pažadą ir palaidoti jį gimtojoje Meksikoje. Dar jis nori nubausti žudiką. Tai ir yra Maikas. Su įkaitu ir prie mulo pririštu negyvėlio kūnu Pitas leidžiasi į kelionę. Maikui tai bus kelias į atpirkimą.

„Renuaras“
„Renuaras“
Dovilė Daveluy

Fotografavęs gražias moteris

Mados fotografo Erwino Blumenfeldo retrospektyva Paryžiuje, „Jeu du Paume“ muziejuje

Šiuolaikinis mados pasaulis neatsiejamas nuo vizualinių jos reprezentacijų. Mados fotografija fiksuoja besikeičiančias tendencijas ir stilių, įamžina aukštosios mados dizainerių kūriniais vilkinčias Holivudo garsenybes, panardina į fantazijų pasaulį, akina ir vilioja. Fotografija padarė madą neatsiejama šiuolaikinės populiariosios kultūros dalimi, masiniu fenomenu, pravėrusiu ekskliuzyvinio mados pasaulio duris visiems, kurie to pageidauja.

Erwin Blumenfeld, Lisa Fonssagrives ant Eifelio bokšto, 1939 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, Lisa Fonssagrives ant Eifelio bokšto, 1939 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, „Paremkite Raudonąjį Kryžių“, publikuota ant „Vogue“ viršelio, 1945 m. kovo 15 d. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, „Paremkite Raudonąjį Kryžių“, publikuota ant „Vogue“ viršelio, 1945 m. kovo 15 d. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, „Trys profiliai“, 1952 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, „Trys profiliai“, 1952 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, Audrey Hepburn, 1950 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, Audrey Hepburn, 1950 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, „Minotauras arba diktatorius“, 1937 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, „Minotauras arba diktatorius“, 1937 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, „Pikaso mergina“, 1941–1942 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Erwin Blumenfeld, „Pikaso mergina“, 1941–1942 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
Kora Ročkienė

Užstalės pjesė

Majakovskio teatre – spektaklio „Kantas“ premjera

 

Gruodžio pabaigoje Maskvos Vladimiro Majakovskio teatre įvyko spektaklio pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“ premjera. Režisierius Mindaugas Karbauskis savo žiūrovus pavertė filosofo užstalės dalyviais. Naują pastatymą recenzavo ne vienas rusų leidinys, dauguma atsiliepimų buvo teigiami ar net liaupsinantys. Skaitytojų dėmesiui pateikiame šiek tiek su jais disonuojančią jauno kritiko Glebo Sitkovskio nuomonę, išspausdintą dienraštyje „Vedomosti“.

 

Scena iš spektaklio „Kantas“
Scena iš spektaklio „Kantas“
Scena iš spektaklio „Kantas“
Scena iš spektaklio „Kantas“
Jonas Ūbis

Atpažinimo ženklai

Krėsle prie televizoriaus

Sausio 13-ąją televizijų laidų vedėjai pasipuošė neužmirštuolėmis, kurios simbolizuoja Lietuvos kovotojų už laisvę atmintį. Neužmirštuolių idėją gyrė „Panoramos“ kalbinti žmonės ir politikai. Idėja graži ir man iškart priminė pernykštį Varšuvos geto sukilimo paminėjimą, kai varšuviečiai segėjo geltonų narcizų žiedus. Kodėl narcizų?

„Už kalvų“
„Už kalvų“
„Informatoriaus“
„Informatoriaus“
„Lobių sala“
„Lobių sala“
  < PUSLAPIS IŠ 140  >>> Archyvas