Lietuvos fotografų paroda Maskvoje
Šių metų vasario 4 d. brolių Liumjerų centre Maskvoje atidaryta didžiulė fotografijos paroda „Vietos genijus. Lietuviškos fotografijos klasika“. Čia rodomi lygiai 212 penkiolikos žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių fotografų darbų – Romualdo Augūno, Mariaus Baranausko, Vitalijaus Butyrino, Rimanto Dichavičiaus, Audriaus Zavadskio, Jono Kalvelio, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Aleksandro Macijausko, Antano Miežansko, Romualdo Požerskio, Romualdo Rakausko, Vaclovo Strauko, Antano Sutkaus, Virgilijaus Šontos. Ši paroda neoficialiai pažymėjo 45-erių metų sukaktį nuo 1969 m. Maskvoje įvykusios parodos „9 Lietuvos fotografai“ bei „Lietuvos fotografijos mokyklos“ įvardinimo atsiradimo.
Šiuolaikiniams režisieriams vis dažniau filme užtenka vienos minties. Ji gerai sukramtoma, neskubant virškinama per visą filmą, nesukelia nepatogumų ir yra visiems aiški. Tiems, kurie nesupranta, išmintingasis Holivudas mintį dar pakartoja, įdėjęs į kurio nors personažo lūpas. Žinoma, filmas filmui nelygu. Kuris nors režisierius tą mintį pateiks grakščiai, antras sukurs atrakcioną, trečias dar sugebės įtikinti žiūrovą, kad jis ir yra pats tikriausias estetas, sugebantis suvokti didįjį grožį, o ketvirtas ir pats patikės esąs talentingas kūrėjas.
Pokalbis su Andriu Vītoliņiu apie „Kultūros kanoną“ Latvijos dailės akademijoje
Ne vienas „Ryga – Europos kultūros sostinė 2014“ renginys pirmiausia skirtas įprasminti išskirtinius Latvijos meno kūrinius. Šiuo požiūriu ypač aktuali pasirodė nedidelė paroda Latvijos dailės akademijoje, žadanti atskleisti šių dienų kūrėjų požiūrį į „Kultūros kanoną“. Dar 2007 metais inicijuotas projektas „Latvijos kultūros kanonas“ (http://kulturaskanons.lv/en/1/) šiandien tapo internete prieinamu 99 kultūros vertybių sąrašu, kuriame pristatomi iškiliausi, pasididžiavimo verti latvių liaudies kūrybos, vizualiojo meno, scenos meno, muzikos, literatūros, architektūros ir dizaino, kino darbai. Apie „Kultūros kanoną“ ir kūrybinę laboratoriją, surengtą Latvijos dailės akademijoje, kalbamės su tapytoju, Tapybos katedros vedėju docentu Andriu Vītoliņiu.
Krėsle prie televizoriaus
Aleksejaus Balabanovo „Brolis“ (TV1, vasario 3 d. 21 val.) – iš tų retų filmų, kurie įamžina laiko kaitą. Iš tų, kurie tikrai nusipelnė būti vadinami kultiniais. 1997-aisiais pasirodęs ekranuose, „Brolis“ sukėlė didžiules diskusijas, buvo kaltintas rusišku šovinizmu, bet pelnė nuoširdžią žiūrovų meilę.
Pokalbis su lietuvių literatūros istoriku Sigitu Narbutu



Pagal užsienio žiniasklaidą
Nuo 1977 m. Kanų festivalio programos direktoriumi , o nuo 2001-ųjų – festivalio prezidentu rinktą kino kritiką 83-ejų Gilles’į Jacobą pakeis sausio 14 d. Tarptautinių kino festivalių Prancūzijos asociacijos administracijos tarybos (ją sudaro 28 nariai, atstovaujantys vyriausybei, kultūros, užsienio reikalų ministerijoms, Senatui, prodiuserių, platintojų, įvairioms autorių asociacijos, profsąjungoms) paskirtas 68-erių Pierre’as Lescure’as. Jacobą taryba paskyrė Kanų kino festivalio garbės prezidentu.
Krėsle prie televizoriaus
...Teksaso dykumoje rastas nušauto darbininko iš Meksikos Melkiadeso Estrados lavonas. Pirmąkart jį užkasė skubėdami, antrąkart perlaidojo miestelio kapinėse. Tačiau Estrados draugas fermeris Pitas (Tommy Lee Jones) pagrobia jauną pasienietį Maiką ir priverčia jį iškasti numirėlį. Pitas nori išpildyti Estradai duotą pažadą ir palaidoti jį gimtojoje Meksikoje. Dar jis nori nubausti žudiką. Tai ir yra Maikas. Su įkaitu ir prie mulo pririštu negyvėlio kūnu Pitas leidžiasi į kelionę. Maikui tai bus kelias į atpirkimą.
Mados fotografo Erwino Blumenfeldo retrospektyva Paryžiuje, „Jeu du Paume“ muziejuje
Šiuolaikinis mados pasaulis neatsiejamas nuo vizualinių jos reprezentacijų. Mados fotografija fiksuoja besikeičiančias tendencijas ir stilių, įamžina aukštosios mados dizainerių kūriniais vilkinčias Holivudo garsenybes, panardina į fantazijų pasaulį, akina ir vilioja. Fotografija padarė madą neatsiejama šiuolaikinės populiariosios kultūros dalimi, masiniu fenomenu, pravėrusiu ekskliuzyvinio mados pasaulio duris visiems, kurie to pageidauja.






Krėsle prie televizoriaus
Sausio 13-ąją televizijų laidų vedėjai pasipuošė neužmirštuolėmis, kurios simbolizuoja Lietuvos kovotojų už laisvę atmintį. Neužmirštuolių idėją gyrė „Panoramos“ kalbinti žmonės ir politikai. Idėja graži ir man iškart priminė pernykštį Varšuvos geto sukilimo paminėjimą, kai varšuviečiai segėjo geltonų narcizų žiedus. Kodėl narcizų?