Vienas iš videomeno pradininkų ir žymiausių šios meno srities atstovų Billas Viola save vadina laiko skulptoriumi. Pasak jo, būtent laikas yra pagrindinė filmų ir videodarbų medžiaga. Laiku Violos rankose meistriškai manipuliuojama: jis ištempiamas iki begalybės, sustabdomas, greitinamas, cikliškai kartojamas. Genealiai sukonstruoti vizualiniai potyriai dėl laiko manipuliacijų tampa dar ryškesni, paveikesni, kiekviena detalė sureikšminama, žėri tarsi per didinamąjį stiklą. Laiko tėkmės žaismas atskleidžia menininkui taip svarbias metafizines temas – gyvenimą, mirtį, pokyčius, atsinaujinimą, iš kartos į kartą perduodamas patirtis. Violos videoinstaliacijose laikas hipnotizuoja žiūrovus, jų taip paprastai nepaleidžia.
Bill Viola, „Potvynis“, fragmentas. 2013 m. K. Perov nuotr.Bill Viola, „Proto miegas“, fragmentas. 1988 m. K. Perov nuotr.Bill Viola, „Tristano prisikėlimas“, fragmentas. 2005 m. K. Perov nuotr.Bill Viola, „Svajotojai“, fragmentas. 2013 m. K. Perov nuotr.Bill Viola, „Katerinos kambarys“, fragmentas. 2001 m. K. Perov nuotr.
Šiuolaikinis mados pasaulis neatsiejamas nuo vizualinių jos reprezentacijų. Mados fotografija fiksuoja besikeičiančias tendencijas ir stilių, įamžina aukštosios mados dizainerių kūriniais vilkinčias Holivudo garsenybes, panardina į fantazijų pasaulį, akina ir vilioja. Fotografija padarė madą neatsiejama šiuolaikinės populiariosios kultūros dalimi, masiniu fenomenu, pravėrusiu ekskliuzyvinio mados pasaulio duris visiems, kurie to pageidauja.
Erwin Blumenfeld, Lisa Fonssagrives ant Eifelio bokšto, 1939 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondasErwin Blumenfeld, „Paremkite Raudonąjį Kryžių“, publikuota ant „Vogue“ viršelio, 1945 m. kovo 15 d. Erwin Blumenfeld paveldo fondasErwin Blumenfeld, „Trys profiliai“, 1952 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondasErwin Blumenfeld, Audrey Hepburn, 1950 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondasErwin Blumenfeld, „Minotauras arba diktatorius“, 1937 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondasErwin Blumenfeld, „Pikaso mergina“, 1941–1942 m. Erwin Blumenfeld paveldo fondas
