Daugiau temų

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

 Pernykštis Gdynės kino festivalio nugalėtojas – Paweło Pawlikowskio filmas „Ida“ – tapo geriausiai užsienyje žiūrimu lenkų filmu. JAV jis sulaukė net komercinės sėkmės, todėl užsimenama apie „Oskaro“ nominaciją. Iki šiol jis surinko per 60 apdovanojimų, tarp jų ir šiųmetinio „Kino pavasario“ prizą už geriausią režisūrą. „Ida“ sužavėjo režisierius Alexandrą Payne’ą („Nebraska“) ir Alfonso Cuaróną („Gravitacija“), scenaristą Paulą Schraderį („Taksistas“), rašytojus Nobelio premijos laureatus Mario Vargasą Llosą ir J.M. Coetzee. Profesionalams skirtas kino leidinys „Variety“ pripažino filmą vienu iš penkių geriausių 2014 m. rodytų JAV kino teatruose. Nuo 1989 m. panašaus pripažinimo sulaukė tik Krzysztofo Kieślowskio Prancūzijoje ir Agnieszkos Holland JAV kurti filmai.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Prieš porą dienų Sirijos televizijos kanalas „Syria TV“ paskelbė „karštą“ naujieną, kad nužudytas erchercogas Francas Ferdinandas. Tiesa, žinia buvo sušiuolaikinta: pranešta, kad „dvylika žmonių, du karininkai ir moteris sužeisti, kai šalia erchercogo kortežo Londone sprogo bomba“. Londonas juk aiškiau už Sarajevą. Tai ne anekdotas: 100 metų senumo įvykis gali tapti naujiena šių dienų pasaulyje. Ir ne tik todėl, kad Sirijoje ne pirmus metus vyksta pilietinis karas. Jei atvirai, nelabai nustebčiau tokią „naujieną“ pamatęs ir kurio nors mūsų kanalo žiniose. Lietuviškuose „History“ kanalo filmų vertimuose esu perskaitęs ir ne tokių „perlų“. Nesame ypatingi: istorijos žinias visame pasaulyje išstumia istorijos mitai ir legendos. Jie patogesni, patrauklesni masinei auditorijai, juolab kad legendomis pas mus dabar vadinamas viskas: alus, dar gyvas žmogus ar kelių dešimtmečių senumo įvykis. Kad istorija lietuvaičiams labiau asocijuojasi su karnavalu, manau, liudija ir masinis susižavėjimas tautiniais drabužiais. Šis savaitgalis, manau, bus proga tuo įsitikinti.

Paulina Pukytė

Marinos Abramović performansas „512 valandų“ Londono „Serpentine“ galerijoje

 

Ne viena (ne vienas?) pašniurkščiojo, pažiūrėjusios (pažiūrėję?) internete serbų kilmės menininkės Marinos Abramović 2010 m. performanso ištrauką, kai už stalo priešais Mariną, jai (norisi tikėti) visai to nesitikint, sėda jos buvęs mylimasis ir jaunystės performansų partneris, vokiečių menininkas Ulay. Ką ten ne viena – šniurkščiojo ir „dalinosi“, „mėgo“, „komentavo“ tūkstančiai, dešimtys tūkstančių: videoįrašas paplito socialiniuose tinkluose kaip virusas. Tada Niujorko Modernaus meno muziejuje (MoMA) tris mėnesius trukusio performanso metu Marina nesikeldama (sakoma, kad po jos kėde, slepiamas ilgos plačios raudonos suknelės, netgi buvo naktipuodis) sėdėjo už stalo, o parodos lankytojai galėjo vienai minutei prisėsti kitoje stalo pusėje ir žiūrėti jai (menininkei, žmogui, moteriai etc.) į akis. Kalbama, kad daug kas iš ten dalyvavusiųjų verkė: juk „apnuogintas žmogiškas kontaktas“ ir pan. (nors, sakoma, buvo ir tokių, kurie juokėsi). Bet masiniam internetiniam žiūrovui (-ei), manau, ašaros pradėjo kauptis būtent suskambus melodramos „Pavlovo skambučiui“. Meistriškai pakištas svogūnas.

Monika Krikštopaitytė

 

Aleksandra Jacovskytė, Vilniaus veidai 1964–1993 (sud. Violeta Juškutė, dail. Jokūbas Jacovskis), Vilnius: Kultūros tiltai, 2014, p. 191

 

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Aleksandra Fomina

Milda Ivanauskienė, Literatų gatvė, kultūrinis gidas, Vilnius: Modernaus meno centras, 2014, 432 p., iliustr.

Nustebau sužinojusi, kad ši gatvė susiformavo tik 2008 m. – mano sąmonėje ji užsifiksavo kaip savo dabartiniu pavidalu visada egzistavusi sostinės dalis. Tam tikra prasme taip ir yra – pratarmėje pasakojama išsami gatvės istorija neišvengiamai susijusi su rašančiais, kuriančiais jos gyventojais. Gatvės idėja geriausiai atsiskleidžia per gidą, kuriam sudaryti Milda Ivanauskienė apdorojo milžinišką kiekį medžiagos: literatūros sąraše – net 24 smulkiu šriftu surinkti puslapiai. Itin džiugu, kad sudarytojai pavyko išvengti oficiozinio tono – tekstas balansuoja ties profesionalios menotyros ir kasdienės labiau išsilavinusio piliečio kalbos riba. Bendras leidinio įspūdis sukelia sunkiai apibūdinamus, kasdienybėje nedažnai pasireiškiančius bendrystės, dvasinio artumo jausmus. Pats Literatų gatvės egzistavimas yra tarsi šio santykio, – kaip reiškinio, žvelgiant fenomenologiškai, – įsikūnijimas, neįpareigojanti apžvalga ir netgi savotiškas išaukštinimas.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Meryl Streep vaidins vieną didžiųjų praėjusio šimtmečio operos primadonų Marią Callas filme „Meistriškumo pamoka“ („Master Class“), kurį kanalui HBO režisuos Mickas Nicholsas. Šio režisieriaus filmuose aktorė vaidina dažnai, vieną pirmųjų „Oskarų“ nominacijų Streep atnešė vaidmuo Nicholso filme „Silkvud“. Būsimo filmo pagrindu tapo amerikiečių dramaturgo Terrenece’o McNally pjesė, statyta ir Lietuvoje. Joje pasakojama apie paskutinį dainininkės gyvenimo periodą, kai 1971 m. ji dėstė Juilliardo mokykloje Niujorke.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Helmutas Šabasevičius

 

In memoriam Vitai Mozūraitei (1960– 2014)