Pagal užsienio žiniasklaidą
Filmai apie vampyrus, regis, neturi visiškai nieko bendra su Spike’o Lee kūryba („Senis“, „Malkolmas X“). Tačiau neseniai paskelbtos pirmosios naujo režisieriaus filmo „Saldus Jėzaus kraujas“ („Da Sweet Blood Of Jesus“) nuotraukos liudija ką kita. Pats režisierius tvirtina, kad tai bus „juokingas, seksualus ir kruvinas“ filmas apie nuo kraujo priklausomus žmones ir kartu naujoviška meilės istorija. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Michaelas K. Williamsas, Felicia Pearson, Elvis Nolasco. Mažo biudžeto filmas nufilmuotas per 16 dienų, dabar vyksta baigiamieji darbai.
Krėsle prie televizoriaus
1988-ųjų vasario 16-osios išvakarėse, eidamas į redakciją, Gedimino kalno papėdėje pamačiau neįprastą reginį. Vyko mitingas, kuriame dalyvavo lojalūs sovietų valdžiai piliečiai. Šie „darbo žmonės“ reiškė pasipiktinimą Ronaldo Reagano „kišimusi į lietuvių liaudies reikalus“. Vasario 11 d. JAV prezidentas buvo pareiškęs, kad jo šalis niekad nepripažins Lietuvos okupacijos. Mitinge kalbėję piliečiai buvo garsenybės – rašytojai, sportininkai, visuomenės veikėjai. Tiksliai neprisimenu, ką kalbėjo krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, bet moralinio pasidygėjimo įspūdis išliko iki šiol. Gal būčiau apie jį pamiršęs, bet prieš keletą metų vieno Amerikos lietuvio kurtame filme apie lietuvių krepšinio istoriją Marčiulionis aiškino, kad atsisakymo atveju jam grėsė valdžios represijos, ir visą kaltę vertė tuometinei valdžiai. Tačiau 1988-aisiais laikai jau nebuvo žmogėdriški, Sibiras jam tikrai negrėsė, atsisakymas būtų tik pakenkęs karjerai. Todėl nustebau, kad LRT kultūros programoje šiandien (simbolišką birželio 13 d.) Marčiulionio jubiliejui skirtos net trys laidos. Ar tokiu išskirtiniu dėmesiu norima pasakyti, kad prisitaikymas ir pataikavimas bet kokiai valdžiai vėl madingas?
Pagal užsienio žiniasklaidą
Krėsle prie televizoriaus
1945-aisiais, išlaisvinus Aušvicą, netoli krematoriumo buvo rasti užkasti rankraščiai. Vieni išlikę geriau, kiti – beveik nebeįskaitomi. Jų autoriai buvo „Sonderkommando“ nariai – jauni stiprūs žydai, priversti dirbti krematoriume. Jie lydėdavo savo tėvynainius į dujų kameras, o paskui degindavo ten nužudytųjų palaikus. Rankraščiai iškart sukėlė šoką, jie išversti į daugelį kalbų, paskutiniais metais daug sužinota ir apie jų autorius. Tačiau, ko gero, niekas neprilygs dar gyvų liudininkų prisiminimams. Pirmadienį (9 d. 23.15) LRT parodys Pavelo Drazano dokumentinį filmą „Aušvico specialioji komanda – gyvieji numirėliai“ (2009), kuriame užfiksuoti Henryko Mandelbaumo liudijimai. Kažkada jis buvo Aušvico koncentracijos lagerio „Sonderkommando“ narys. Mandelbaumas vedžioja režisierių po muziejumi tapusį konclagerį, prisimena, kas ten vyko, bet kartu pasakoja ir savo istoriją. Tai – jo išpažintis. Mandelbaumui per stebuklą pavyko išlikti gyvam. Po karo jis liko Lenkijoje, nugyveno ilgą gyvenimą. Filmo pabaiga priverčia galvoti ne tik apie nacių nusikaltimus, bet ir apskritai apie gyvenimo prasmę. Nežinau, ar tokia buvo filmo autorių valia, bet iškart prisiminiau Voltaire’o Kandido žodžius apie tai, kad kiekvienas turi puoselėti savo sodą.
Krėsle prie televizoriaus
Johno Huddleso filmo „Išlikimo eksperimentas“ (TV3, birželio 5 d. 23 val.) išeities situacija paprasta: vienoje Džakartos aukštųjų mokyklų filosofijos dėstytojas (James D’Arcy) pasiūlo mokiniams eksperimentą. Jie turės persikūnyti į skirtingų profesijų žmones, o paskui iš jų išrinkti dešimtį, kurie nusipelno vietos bunkeryje. Tai – vienintelė vieta, kur galima pasislėpti nuo artėjančios atominės katastrofos. Tačiau užduotį apsunkina ir tai, kad pasirinktas žmogus turėtų daugiau šansų ne tik išgyventi vienas, bet ir vėliau atkurti civilizaciją.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Pagal užsienio žiniasklaidą
Krėsle prie televizoriaus
Pagal užsienio žiniasklaidą
Gegužės 4 d., 80-ojo gimtadienio naktį, mirė rusų kino aktorė Tatjana Samoilova. Tai buvo vienintelė sovietų kino žvaigždė, sulaukusi tarptautinio pripažinimo: jos vaidmuo Michailo Kalatozovo filme „Skrenda gervės“ (tai vienintelis rusų filmas, apdovanotas „Auksine palmės šakele“) sulaukė specialaus Kanų įvertinimo, aktorės portretą piešė Pablo Picasso, tvirtinęs, kad „šios rusų deivės akyse galima nuskęsti“, Samoilovos vardu pavadinta rožių alėja Paryžiuje, jos rankų atspaudas (vienintelis iš rusų aktorių) puikuojasi Holivude.
Krėsle prie televizoriaus