Daugiau temų

Filmai apie vampyrus, regis, neturi visiškai nieko bendra su Spike’o Lee kūryba („Senis“, „Malkolmas X“). Tačiau neseniai paskelbtos pirmosios naujo režisieriaus filmo „Saldus Jėzaus kraujas“ („Da Sweet Blood Of Jesus“) nuotraukos liudija ką kita. Pats režisierius tvirtina, kad tai bus „juokingas, seksualus ir kruvinas“ filmas apie nuo kraujo priklausomus žmones ir kartu naujoviška meilės istorija. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Michaelas K. Williamsas, Felicia Pearson, Elvis Nolasco. Mažo biudžeto filmas nufilmuotas per 16 dienų, dabar vyksta baigiamieji darbai.

Skaityti toliau >>

Nr. 24 (1085), 2014-06-16 | Kinas | Trumpai

Kadras iš Jeano Vigo prizu apdovanoto filmo „Valgyk savo mirusiuosius“

Viena pirmųjų naujojo Spike’o Lee filmo nuotraukų

Emma Watson ir Ethanas Hawke’as Alejandro Amenabaro filme „Regresija“

Edgaras Ramirezas Olivier Assayso filme „Karlosas Šakalas“

Jonas Ūbis

Paprasta atidaryti duris

Krėsle prie televizoriaus

1988-ųjų vasario 16-osios išvakarėse, eidamas į redakciją, Gedimino kalno papėdėje pamačiau neįprastą reginį. Vyko mitingas, kuriame dalyvavo lojalūs sovietų valdžiai piliečiai. Šie „darbo žmonės“ reiškė pasipiktinimą Ronaldo Reagano „kišimusi į lietuvių liaudies reikalus“. Vasario 11 d. JAV prezidentas buvo pareiškęs, kad jo šalis niekad nepripažins Lietuvos okupacijos. Mitinge kalbėję piliečiai buvo garsenybės – rašytojai, sportininkai, visuomenės veikėjai. Tiksliai neprisimenu, ką kalbėjo krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, bet moralinio pasidygėjimo įspūdis išliko iki šiol. Gal būčiau apie jį pamiršęs, bet prieš keletą metų vieno Amerikos lietuvio kurtame filme apie lietuvių krepšinio istoriją Marčiulionis aiškino, kad atsisakymo atveju jam grėsė valdžios represijos, ir visą kaltę vertė tuometinei valdžiai. Tačiau 1988-aisiais laikai jau nebuvo žmogėdriški, Sibiras jam tikrai negrėsė, atsisakymas būtų tik pakenkęs karjerai. Todėl nustebau, kad LRT kultūros programoje šiandien (simbolišką birželio 13 d.) Marčiulionio jubiliejui skirtos net trys laidos. Ar tokiu išskirtiniu dėmesiu norima pasakyti, kad prisitaikymas ir pataikavimas bet kokiai valdžiai vėl madingas?

Skaityti toliau >>

Nr. 23 (1084), 2014-06-13 | Kinas | Rodo TV

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Trumpo metražo animacinį filmą „Philipas Seymouras Hoffmanas apie laimę“ („Philip Seymour Hoffman on Happiness“) jau galima rasti internete. Režisierius Patrickas Smithas siūlo mums iš naujo atrasti šių metų vasario 2 d. mirusį amerikiečių aktorių.

2012-ųjų gruodžio 17 d. Philipas Seymouras Hoffmanas kalbėjosi su filosofu Simonu Critchley’iu Niujorko „Rubin Museum of Art“. Du vyrai pasikeitė mintimis apie laimę, apie skirtumus tarp malonumo ir laimės. Pokalbio fragmentus užfiksavo televizijos PBS kameros. Šie fragmentai ir tapo animacinio filmo objektu.

Skaityti toliau >>

Nr. 23 (1084), 2014-06-09 | Kinas | Trumpai

„Jekaterino Didžiosios“ filmavimo momentas

Andrzejus Chyra ir Mateuszas Kościukiewiczius Malgorzatos Szumowskos filme „Vardan...“

Jonas Ūbis

Spindinčios akys

Krėsle prie televizoriaus

1945-aisiais, išlaisvinus Aušvicą, netoli krematoriumo buvo rasti užkasti rankraščiai. Vieni išlikę geriau, kiti – beveik nebeįskaitomi. Jų autoriai buvo „Sonderkommando“ nariai – jauni stiprūs žydai, priversti dirbti krematoriume. Jie lydėdavo savo tėvynainius į dujų kameras, o paskui degindavo ten nužudytųjų palaikus. Rankraščiai iškart sukėlė šoką, jie išversti į daugelį kalbų, paskutiniais metais daug sužinota ir apie jų autorius. Tačiau, ko gero, niekas neprilygs dar gyvų liudininkų prisiminimams. Pirmadienį (9 d. 23.15) LRT parodys Pavelo Drazano dokumentinį filmą „Aušvico specialioji komanda – gyvieji numirėliai“ (2009), kuriame užfiksuoti Henryko Mandelbaumo liudijimai. Kažkada jis buvo Aušvico koncentracijos lagerio „Sonderkommando“ narys. Mandelbaumas vedžioja režisierių po muziejumi tapusį konclagerį, prisimena, kas ten vyko, bet kartu pasakoja ir savo istoriją. Tai – jo išpažintis. Mandelbaumui per stebuklą pavyko išlikti gyvam. Po karo jis liko Lenkijoje, nugyveno ilgą gyvenimą. Filmo pabaiga priverčia galvoti ne tik apie nacių nusikaltimus, bet ir apskritai apie gyvenimo prasmę. Nežinau, ar tokia buvo filmo autorių valia, bet iškart prisiminiau Voltaire’o Kandido žodžius apie tai, kad kiekvienas turi puoselėti savo sodą.

Skaityti toliau >>

Nr. 22 (1083), 2014-06-06 | Kinas | Rodo TV

Jonas Ūbis

Žiūrintiems į bedugnę

Krėsle prie televizoriaus

Johno Huddleso filmo „Išlikimo eksperimentas“ (TV3, birželio 5 d. 23 val.) išeities situacija paprasta: vienoje Džakartos aukštųjų mokyklų filosofijos dėstytojas (James D’Arcy) pasiūlo mokiniams eksperimentą. Jie turės persikūnyti į skirtingų profesijų žmones, o paskui iš jų išrinkti dešimtį, kurie nusipelno vietos bunkeryje. Tai – vienintelė vieta, kur galima pasislėpti nuo artėjančios atominės katastrofos. Tačiau užduotį apsunkina ir tai, kad pasirinktas žmogus turėtų daugiau šansų ne tik išgyventi vienas, bet ir vėliau atkurti civilizaciją.

Skaityti toliau >>

Nr. 21 (1082), 2014-05-30 | Kinas | Rodo TV

7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sekmadienį (gegužės 25 d.) prasidėjo Tarptautinis Krokuvos kino festivalis. Tai vienas seniausių ir didžiausių Europos kino festivalių, skirtų dokumentiniam, animaciniam ir trumpo metražo kinui. Festivalį atidarė Krzysztofo Magowskio filmas „Sapnas apie Varšuvą“, pasakojantis apie populiarų XX a. pabaigos lenkų kompozitorių ir dainininką Czesławą Niemeną.

Festivalyje vyksta keturi lygiaverčiai konkursai: dokumentinių, trumpo metražo, lenkų ir muzikinių dokumentinių filmų. Deja, šiemet į konkursus neatrinktas nė vienas lietuviškas filmas, bet į tarptautinio dokumentinių filmų konkurso žiuri pakviestas lietuvių dokumentininkas Maratas Sargsyanas. Šiam žiuri vadovauja lenkų operatorius ir režisierius Wojciechas Starońis. Specialusis šių metų festivalio svečias – D. Britanija, bus parodyta dokumentinių filmų programa „Žvilgsnis į Didžiąją Britaniją“.

Skaityti toliau >>

Nr. 21 (1082), 2014-05-26 | Kinas | Trumpai

7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Gegužės 13 d. Stokholme mirė režisierius Malikas Bendjelloulis – 2013 m. „Oskaru“ apdovanoto dokumentinio filmo „Sugar Man“ („Searching for Sugar Man“), kūrėjas. Režisieriaus brolis Joharas dienraščiui „Aftonbladet“ pranešė, kad Malikas nusižudė, kad jis jau ilgą laiką kovojo su depresija.

Bendjelloulis gimė 1977 m. Švedijoje, Istade, vertėjos, dailininkės Veronicos Schildt ir gydytojo, išeivio iš Alžyro Hacène’o Bendjelloulio šeimoje. Būdamas paauglys jis vaidino jaunimo seriale „Eba ir Didrikas“. Bendjelloulis studijavo medijas ir kino režisūrą, dirbo televizijoje. Prieš „Sugar Man“, Bendjelloulis dirbo muzikinių dokumentinių filmų prodiuseriu, kūrė reportažus apie kultūros renginius. 2006 m. jis išvyko keliauti po Afriką ir Lotynų Ameriką – „rinkti įdomių istorijų, kurias galima nufilmuoti“. Po šių kelionių Bendjelloulis nusprendė papasakoti apie užmirštą JAV muzikos atlikėją Sixtą Rodriguezą iš Detroito, kuris tapo kultiniu dainininku Pietų Afrikoje. Filmas „Sugar Man“ buvo kurtas ketverius metus, nes kilo finansinių keblumų ir dalis buvo nufilmuota „iPhone“. Filmas sulaukė ne tik „Oskaro“, bet ir kitų svarbių kino apdovanojimų, tarp jų BAFTA, Amerikos režisierių gildijos prizų.

Skaityti toliau >>

Nr. 20 (1081), 2014-05-19 | Kinas | Trumpai

Kadras iš Deniso Tanovićiaus filmo „Vaizdelis iš metalo surinkėjo gyvenimo“

Jonas Ūbis

Laukiant varlių lietaus

Krėsle prie televizoriaus

Praėjusį savaitgalį leidau prie televizoriaus. Du didieji renginiai – „Eurovizijos“ finalas ir Prezidento rinkimų pirmasis turas – paliko neišdildomų įspūdžių, šį tą naujo sužinojau ir apie Lietuvą, tiksliau, apie jos humoro jausmą. LRT žurnalistas Ignas Krupavičius, pranešdamas Lietuvos balsavimo rezultatus, nusprendė pajuokauti. Jis išsiėmė skustuvą ir pareiškė, kad laikas skustis barzdą. Tai gana daug pasako ne tik apie juokautoją, bet ir apie šalį, kuri jaučia pareigą mokyti visus, kaip jie turi elgtis.

Maža šalis, dideli kompleksai, todėl ir humoras specifiškas. Tik keista, kad taip juokauja jaunas žmogus. Juk šių metų „Eurovizija“ tiksliai suformulavo „žinią“: kiekvienas yra laisvas būti savimi, kurti save, savo gyvenimą. Svarbu, kad suprastum, kas esi ir ko nori, ir visai nesvarbu, kokia tavo tautybė, odos spalva ir kaip tu atrodai. Svarbiausia, kad būtum savimi. Tą patį sakė ir „Eurovizijos“ nugalėtoja Conchita Wurst: „Šią naktį skiriu kiekvienam, kuris tiki taika ir laisve. Esame tuo, kuo esame. Mūsų nesustabdysi.“

Skaityti toliau >>

Nr. 19 (1080), 2014-05-16 | Kinas | Rodo TV

7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Gegužės 4 d., 80-ojo gimtadienio naktį, mirė rusų kino aktorė Tatjana Samoilova. Tai buvo vienintelė sovietų kino žvaigždė, sulaukusi tarptautinio pripažinimo: jos vaidmuo Michailo Kalatozovo filme „Skrenda gervės“ (tai vienintelis rusų filmas, apdovanotas „Auksine palmės šakele“) sulaukė specialaus Kanų įvertinimo, aktorės portretą piešė Pablo Picasso, tvirtinęs, kad „šios rusų deivės akyse galima nuskęsti“, Samoilovos vardu pavadinta rožių alėja Paryžiuje, jos rankų atspaudas (vienintelis iš rusų aktorių) puikuojasi Holivude.

Skaityti toliau >>

Nr. 19 (1080), 2014-05-12 | Kinas | Trumpai

Tatjana Samoilova filme „Skrenda gervės“

Ronaldas Reaganas – kylanti Holivudo žvaigždė

Jonas Ūbis

Buvęs angelas Kolambas

Krėsle prie televizoriaus

Michaelio Haneke’s „Meilė“ (LRT Kultūra, 14 d. 22.30) – iš tų filmų, kurie „privalomi“ kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Žinoma, paskutiniais dešimtmečiais bet kokio kanono (literatūros, kino ir pan.) sąvoką sėkmingai išstūmė postmodernistai, tačiau ji atgimsta įvairiausių (ir masinei kultūra, regis, labiau priimtinų) „dešimtukų“, „šimtukų“, pavyzdžiui, geriausių metų filmų, sąrašais. Be abejo, bet koks sąrašas – žaidimas, tačiau žiniasklaida mėgsta žaidimus.

Manau, kad 2012-aisiais sukurta „Meilė“ tikrai pakliūtų į simbolišką svarbiausių šio dešimtmečio filmų „dešimtuką“. Haneke dar kartą įrodė, kad yra vienas intelektualiausių ir bekompromisiškiausių Europos kino kūrėjų. Jis pasakoja paprastą istoriją apie pagyvenusią porą, kurią senatvės negandos užklumpa staiga, kai, regis, jau susitaikyta su ramiu pensininkų gyvenimu gražiuose namuose, nutylimu pabaigos laukimu ir retais dukters vizitais. Tiesiog Ana (Emmanuelle Riva) pradeda viską pamiršti, o po insulto ir vis labiau grimzta į senatvinę negalią. Žoržas (Jean-Louis Trintignant) stojiškai rūpinasi žmona, bando ją apsaugoti nuo slaugių ir dukters abejingumo, bet vieną dieną ir jis nebeturi jėgų visko tęsti.

Skaityti toliau >>

Nr. 18 (1079), 2014-05-09 | Kinas | Rodo TV