7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Arūnas Staškus

Vasario vakarų tonacija

Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa. Forte-piano: [albumas, skirtas lietuvių pianistei / M.K. Čiurlionio namai; sudarytojas Stanislovas Urbonas]. – Vilnius: M.K. Čiurlionio draugija, 2013 (Vilnius: BALTO trader).

Knyga apie Aleksandrą Juozapėnaitę-Eesmaa pasirodė kaip pirmoji iš M.K. Čiurlionio namų ir Draugijos serijos, pristatančios iškilius Lietuvos kultūros ir meno puoselėtojus, susijusius su M.K. Čiurlionio vardu ir jo idėjomis. Pagerbkime idėjos autorių, šviesaus atminimo ilgametį namų direktorių Stanislovą Urboną ir jo deklaruotą svarbiausią vertybę – dalijimąsi – jo gimtadienio laikotarpiu. Tai proga pakalbėti apie leidinį, prisimenant ir rengtus šventinius vasario vakarus Čiurlionio namuose. Juose dalyvaudavo didžioji dalis leidinio straipsnių bei prisiminimų autorių.
 
Monografinės knygos apie atlikėjus Lietuvoje pasirodo itin retai. Daugiausia leidinių skiriama dainininkams . Didžioji jų dalis priklauso muzikologės Jūratės Vyliūtės plunksnai, po kelias yra parengę Jonas Bruveris, Jūratė Grickienė ir kt. Tačiau sunku prisiminti, kad Lietuvoje būtų išleista knyga apie pianistą. Ne apie kompozitorių ir pianistą, – keletas leidinių prisimena Balį Dvarioną, Stasį Vainiūną, – bet tik apie šio karališko instrumento maestro.

Jonas Ūbis

Pagonių aukos

Krėsle prie televizoriaus

Stengiuosi vengti lietuvių žiniasklaidos isterijos, bet kartais nuo jos neįmanoma pabėgti. Taip atsitiko ir su berniuku iš Norvegijos, kurio istoriją jau kelios dienos pučia visi žiniasklaidos kanalai. Manau, kad tiesos, kas iš tikrųjų įvyko, niekam nereikia, ypač tautos sąžinę vaidinančioms žurnalistėms, nes tada gal tektų pripažinti, kad lietuvės motinos nėra tokios idealios, kaip apie save kalba. Per LRT „Panoramą“ pamačiusi prie Norvegijos ambasados piketuojančius tautiečius, supratau, kad ten susirinko tie patys, kurie dar visai neseniai „gynė“ mergaitę iš Pakaunės. Tik dabar gal tarp jų buvo daugiau tautiškų žalių žmogeliukų – vaikų gynėjai lietuviai taip pat mėgsta karines uniformas. Kita vertus, ar gali būti geresnė auka ant patriotizmo aukuro už vaiką? Žiūrėk, dar ir partiją įsteigs, juk rinkimai ne taip ir toli.
 
Manau, kad tuos gynėjus įkvėps ir Pascalio Laugier filmas „Aukštas žmogus“ (TV3, šįvakar, vasario 6 d. 23.35). Filmo herojė Džulija (Jessica Biel) gyvena miestelyje, kur nuolat dingsta vaikai. Iš pradžių ji netiki legendomis apie tai, kad juos išsiveda „aukštas vyras“, bet kai dingsta Džulijos sūnus, moteriai lieka tik išsiaiškinti, kas tas vyras ir kur dingę vaikai.

„Dangus aukštai“
„Dangus aukštai“
„Metro Manila“
„Metro Manila“
„Kartą laukiniuose Vakaruose“
„Kartą laukiniuose Vakaruose“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Prancūzų kino akademija paskelbė savo apdovanojimų „Cezarių“ nominantus. Į geriausio filmo apdovanojimą pretenduoja 7 filmai: „Zils Marijos debesys“, „Vaikinai iš Rytų“, „Sen Loranas. Stilius – tai aš“, „Kovotojai“ („Les Combattants“), „Beljė šeima“ („La Famille Bélier“, rež. Eric Lartigau), „Hipokratas“ („Hippocrate“) ir „Timbuktu“.
 
Geriausio režisieriaus „Cezariui“ nominuoti: Céline Sciamma už filmą „Mergos“, Thomas Cailley už „Kovotojus“, Thomas Lilti už „Hipokratą“, Bertrand’as Bonello už „Sen Loranas. Stilius – tai aš“, Olivier Assaysas už „Zils Marijos debesis“, Abderrahmane’as Sissako už „Timbuktu“ ir Robinas Campillo už „Vaikinus iš Rytų“.
 

Į geriausio aktoriaus „Cezarį“ pretenduoja: Guillaume’as Canet už vaidmenį filme „Kitą kartą, kai pamatysiu širdį“ („La prochaine fois je viserai le coeur“), Nielsas Arestrupas už „Diplomatiją“ („Diplomatie“), Pierre’as Niney už „Yves Saint Laurent“, Gasparas Ullielis už „Sen Loranas. Stilius – tai aš“, François Damiens’as už „Beljė šeimą“ ir Romainas Duris už „Naują draugę“.

Kadras iš filmo „Zils Marijos debesys“
Kadras iš filmo „Zils Marijos debesys“
Kadras iš filmo „Hipokratas“
Kadras iš filmo „Hipokratas“
Kadras iš filmo „Timbuktu“
Kadras iš filmo „Timbuktu“
Kadras iš filmo „Mamytė“
Kadras iš filmo „Mamytė“
Stacy Martin Larso von Triero filme „Nimfomanė“
Stacy Martin Larso von Triero filme „Nimfomanė“
Andrzejus Chyra ir Dawidas Ogrodnikas filme „11 minučių“
Andrzejus Chyra ir Dawidas Ogrodnikas filme „11 minučių“
Jonas Ūbis

Akims ir širdžiai

Krėsle prie televizoriaus

Agnieszkos Holland trijų dalių serialas „Degantis krūmas“ (LRT, vasario 5 d. 21.30) prasideda filosofijos studento Jano Palacho susideginimu Prahos Vaclavo aikštėje 1969-ųjų sausio 16 d. Palachas protestavo prieš Čekoslovakijos okupaciją, kurią prieš pusmetį buvo įvykdžiusios Varšuvos sutarties kariuomenės. Holland rodo, kas buvo po susideginimo: kaip Palacho poelgis paveikė jo artimųjų – motinos ir brolio gyvenimą; kaip funkcionuoja čekoslovakų saugumas, kuris visais būdais stengiasi sukompromituoti ir Palachą, ir jo artimuosius; kaip reaguoja jo draugai studentai ir visai nepažįstami žmonės; kaip teisininkai imasi ginti gerą Palacho šeimos vardą. Seriale daug personažų, siužeto linijų, bet Holland iš jų meistriškai kuria sukrečiančią visumą.
 

„Degantis krūmas“
„Degantis krūmas“
„Zoro“
„Zoro“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sausio 23 d. kino koncerno „Mosfilm“ paviljone vyko 13-oji Rusijos nacionalinės kino menų ir mokslų akademijos premijų „Auksinis erelis“ („Zolotoj oriol“) teikimas.
Už geriausią antro plano moters vaidmenį apdovanojimą pelnė lietuvių aktorė Severija Janušauskaitė, suvaidinusi Anos Melikian filme „Žvaigždė“ („Zvezda“). Vasarą šis filmas atnešė aktorei kitą – Atviros Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ apdovanojimą.
 

„Auksinių erelių“ lyderiais tapo du filmai, tarp kurių ir vyko pagrindinė kova, – Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ ir Nikitos Michalkovo „Saulės smūgis“ („Solnečnyj udar“). Geriausiu filmu pripažintas „Saulės smūgis“. Už geriausią režisūrą apdovanotas A. Zviagincevas. Geriausio dokumentinio filmo „Auksiniu ereliu“ apdovanotas Arkadijaus Kogano „Jankovskis“ – pasakojimas apie rusų aktorių Olegą Jankovskį. Geriausiu animaciniu filmu tapo Vladimiro Toropčino „Ivanas caraitis ir Pilkasis vilkas2“. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Aleksandras Zbrujevas („Kinas apie Aleksejevą“, rež. M. Sagalas), „Auksinis erelis“ už geriausią moters vaidmenį atiteko Jelenai Liadovai už vaidmenį „Leviatane“. Už geriausią antro plano vyro vaidmenį apdovanotas taip pat „Leviatane“ suvaidinęs Romanas Madianovas. „Auksinis erelis“ už geriausią scenarijų paskirtas Andrejui Končialovskiui ir Jelenai Kiseliovai („Baltosios laiškanešio Andrejaus Triapicyno naktys“, rež. A. Končialovskis). Geriausiu operatoriumi tapo Vladislavas Opeljancas („Saulės smūgis“). Geriausiu Rusijoje rodytu užsienio filmu pripažintas Weso Andersono „Viešbutis „Didysis Budapeštas“.

Severija Janušauskaitė filme „Žvaigždė“
Severija Janušauskaitė filme „Žvaigždė“
Kadras iš filmo „Ida“
Kadras iš filmo „Ida“
Broliai Joelis ir Ethanas Coenai filmuojant „Groja Liuvinas Deivisas“
Broliai Joelis ir Ethanas Coenai filmuojant „Groja Liuvinas Deivisas“
Vienas garsiausių Kinijos režisierių Zhang Yimou dešimt metų praleido kaime, kur buvo ištremtas „persiauklėti“
Vienas garsiausių Kinijos režisierių Zhang Yimou dešimt metų praleido kaime, kur buvo ištremtas „persiauklėti“
Jonas Ūbis

Kiti – tai mes

Krėsle prie televizoriaus

Lietuvių politikos apžvalgininkai ir politologai iki šiol man atrodė per daug provincialūs ir riboti, kad nekeltų grėsmės. Tačiau pirmadienį pažiūrėjęs „Teisę žinoti“ supratau, kad šie išpuoselėtų barzdų, įmantrių šukuosenų ir madingų kostiumų savininkai – tikri Stalino, kuris savo priešais skelbdavo tautas, anūkai. Jie taip greit ir vienu balsu nusprendė, kad rusų tauta nusipelno tik didžiausių nelaimių (nes dauguma balsuoja už Putiną), ir linkėjo jai visko, kas blogiausia, jog net išsigandau. Aršiai demonstruojama neapykanta juk visada sukelia įtarimus ir klausimus. Kur dingo tegu ir apsimestinis politinis korektiškumas? Ar šių politologų tėvai ir seneliai dar visai neseniai nesielgė taip kaip rusai? Ir kaip elgtųsi jie patys, jei staiga taptų šių dienų Rusijos politologais bei apžvalgininkais? Kai klausiausi įsiaudrinusių auksaburnių, pagalvojau, kad jiems net būtų malonu, jei Rusiją ištiktų kokia nors epidemija.

„Užkratas“
„Užkratas“
„Anapus“
„Anapus“
„Meilė manęs neišduos“
„Meilė manęs neišduos“
„Meilė manęs neišduos“
„Meilė manęs neišduos“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

„Dingusios“ komanda – režisierius Davidas Fincheris, scenaristė Gillian Flynn ir aktorius Benas Affleckas – netrukus vėl susitiks filmavimo aikštelėje. Jie rengiasi kurti naują Alfredo Hitchcocko filmo „Nepažįstamieji iš traukinio“ („Strangers on a Train“, 1951, pagal Patricios Highsmith romaną) versiją. Scenarijus nenutols nuo originalo ir pasakos apie du nepažįstamus žmones, kurie sutaria nužudyti vienas kito nurodytus asmenis. Tai bus tobulos žmogžudystės, nes policija nesugebės rasti jų motyvo. Naujame filme skirsis tik veiksmo vieta, nes sutartis bus sudaryta lėktuve.

David Fincher
David Fincher
Pedro Almodovar
Pedro Almodovar
Kadras iš Natalijos Meščianinovos filmo „Kombinatas „Viltis“
Kadras iš Natalijos Meščianinovos filmo „Kombinatas „Viltis“
Elle Fanning
Elle Fanning
Dakota Fanning filme „Effie Gray“
Dakota Fanning filme „Effie Gray“
Maja Ostaszewska filme „body/cialo“
Maja Ostaszewska filme „body/cialo“
Martin Scorsese
Martin Scorsese

Vilniaus romantikas

Mirė Tadeuszas Konwickis

Sausio 7 d. Varšuvoje mirė Tadeuszas Konwickis – lenkų rašytojas ir kino režisierius. Save jis dažnai vadindavo „gudriu lietuviu“, o knygose nuolat prisimindavo savo vaikystės Kolonia Wilenska (taip anksčiau vadinosi Pavilnys) ir Vilnių.
Konwickis gimė 1926 m. Naujojoje Vilnioje, anksti neteko tėvo, augo pas giminaičius, mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje, karo metais buvo „Armia Krajowa“ partizanas – iš pradžių kovojo prieš nacius, paskui – prieš rusus. 1945 m. su padirbtais dokumentais repatrijavo į Lenkiją.
Interviu Annai Bikont ir Joannai Szczęsnai Konwickis yra sakęs: „Kai važiavau iš Vilniaus į Lenkiją, turėjau partizanų adresus ir kontaktus. Tačiau pamačiau visai kitą pasaulį. Jauni žmonės tada jautė siaubingą gyvenimo alkį. Tada buvo moralinis pakilimas, nusiteikimas, kad pasaulį galima pakeisti. Gyvenau moralinėje ekosferoje, įtampų atmosferoje. Todėl man buvo lengva priimti tą pasiūlymą pagerinti pasaulį, kurį nešė marksizmas. Dar būnant įsitikinusiam, kad kvailas pasaulis atvedė prie karinės katastrofos. Man atrodė, kad ištrūkti iš tos katastrofos, taip pat ir moralinės, padės utopija.“

Tadeusz Konwicki
Tadeusz Konwicki
„Lava“
„Lava“
„Paskutinė vasaros diena“
„Paskutinė vasaros diena“
Jonas Ūbis

Drąsios ir žiaurios

Krėsle prie televizoriaus

Neseniai teatre sutikau seną pažįstamą. Iš pradžių jis pasiteiravo, kur dirbu (iš ko dar atpažinsi lietuvį, jei ne iš netaktiško klausimo?), o sužinojęs, kad dėstau vienoje aukštojoje, energingai pasidžiaugė, juk mokyklos vadovai – jauni žmonės. Tarstelėjau, kad bendrauju ne su vadovais, o su studentais. Tačiau iškart supratau, kad senas pažįstamas tapo politiku ar bent politikų patarėju. Tuose sluoksniuose įprasta džiaugtis jaunais vadovais. Man tai primena ne tokius senus laikus, kai propagandistai džiaugėsi sudėtingas užduotis vykdančiais komjaunuoliais. Mentalitetas nepasikeitė. Gal todėl ir nekeista, kai patriotizmo tautą dabar moko korumpuoti politikai, buvę aukštosios partinės mokyklos dėstytojai, Pakaunės isterikai ar tiesiog jauni jėzuitai, kurie nori žegnotis pamatę Žaliojo tilto skulptūras. Istorija jų nieko neišmokė. Todėl primygtinai rekomenduoju pasižiūrėti 1987 m. Lietuvos kino studijoje Ferdinando Kauzono sukurtą dokumentinį filmą „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (LRT Kultūra, 21 d. 23.15). Pamenu dar tada filmas darė keistą įspūdį, nes „perestroika“ jau buvo prasidėjusi, bet filmo kūrėjai nuoširdžiai tyčiojosi iš kalinčio kunigo. Itin pamokomas filmas, ypač turint omenyje, kad Nepriklausomoje Lietuvoje jo autorius tapo vieno iš Seimo vadų kalbų rašytoju, t.y. taip pat mokė tautą patriotizmo.

„Lengvabūdė pirmūnė“
„Lengvabūdė pirmūnė“
„Centurionas“
„Centurionas“
Algirdas Klova

Keli žodžiai apie vieną iš mūsų

Tomas Dobrovolskis (1966–2015)

Tomas Dobrovolskis (1966 12 28 – 2015 01 06) – sužvėrėjusių girtų jaunuolių nužudytas kūrėjas – perkusininkas, multiinstrumentininkas ir kompozitorius. Jis yra išradęs originalių instrumentų, įsiliejusių į šiuolaikinės perkusijos šeimą. Žymiausi jų – varinis gaublys (The Brass Globe), kuriam sukūrė specialią grojimo techniką, skiemenuotę ir muzikinį raštą, bei stiklas (stiklinis indas, panašus į auksinės žuvelės akvariumą). O kaip gražiai jis grojo naudodamas vandenį!.. Filosofas Leonidas Donskis ne kartą žavėjosi Tomo muzikavimu: „Klausau ir medituoju. Tai – neužteršto proto muzika!“

Tomas Dobrovolskis. D. Klovienės nuotr.
Tomas Dobrovolskis. D. Klovienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 140  >>> Archyvas