Severijai Janušauskaitei – rusų „Auksinis erelis“
Sausio 23 d. kino koncerno „Mosfilm“ paviljone vyko 13-oji Rusijos nacionalinės kino menų ir mokslų akademijos premijų „Auksinis erelis“ („Zolotoj oriol“) teikimas.
Už geriausią antro plano moters vaidmenį apdovanojimą pelnė lietuvių aktorė Severija Janušauskaitė, suvaidinusi Anos Melikian filme „Žvaigždė“ („Zvezda“). Vasarą šis filmas atnešė aktorei kitą – Atviros Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ apdovanojimą.
„Auksinių erelių“ lyderiais tapo du filmai, tarp kurių ir vyko pagrindinė kova, – Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ ir Nikitos Michalkovo „Saulės smūgis“ („Solnečnyj udar“). Geriausiu filmu pripažintas „Saulės smūgis“. Už geriausią režisūrą apdovanotas A. Zviagincevas. Geriausio dokumentinio filmo „Auksiniu ereliu“ apdovanotas Arkadijaus Kogano „Jankovskis“ – pasakojimas apie rusų aktorių Olegą Jankovskį. Geriausiu animaciniu filmu tapo Vladimiro Toropčino „Ivanas caraitis ir Pilkasis vilkas2“. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Aleksandras Zbrujevas („Kinas apie Aleksejevą“, rež. M. Sagalas), „Auksinis erelis“ už geriausią moters vaidmenį atiteko Jelenai Liadovai už vaidmenį „Leviatane“. Už geriausią antro plano vyro vaidmenį apdovanotas taip pat „Leviatane“ suvaidinęs Romanas Madianovas. „Auksinis erelis“ už geriausią scenarijų paskirtas Andrejui Končialovskiui ir Jelenai Kiseliovai („Baltosios laiškanešio Andrejaus Triapicyno naktys“, rež. A. Končialovskis). Geriausiu operatoriumi tapo Vladislavas Opeljancas („Saulės smūgis“). Geriausiu Rusijoje rodytu užsienio filmu pripažintas Weso Andersono „Viešbutis „Didysis Budapeštas“.
Lenkijos dešinieji pasipiktino „Ida“
Lenkijos dešinieji pasipiktino, kad „Oskarui“ nominuotas Paweło Pawlikowskio filmas „Ida“, nes jis esą „falsifikuoja tiesą“, ir parašė peticiją Lenkijos kino institutui (PISF) reikalaudami, kad filmo pradžioje būtų papildomi Lenkijos istoriją aiškinantys užrašai. Kuo didesnio pasisekimo sulaukia užsienyje „Ida“, tuo aršiau filmą puola Lenkijos dešinieji, vadinantys filmą „antilenkišku“, „garbinančiu stalinistę nusikaltėlę“.
Istorikas Marcinas Zaremba atkerta „Idos“ kritikams: „Ne kiekvienas filmas turi būti istorijos vadovėliu – kinas koncentruojasi į veikėją, psichologiją, žmogiškąjį istorijos lygmenį. Peticijos autorių argumentai visiškai netikslūs ir kvailai nacionalistiški. „Ida“ nieko neįžeidinėja. Jame nėra jokių kaltinimų, esą lenkai atsakingi už Holokaustą. Tai filmas apie atmintį, dvasinius ieškojimus, savosios tapatybės atradimą. Jis išmintingas ir svarbus.“
„Ida“ – didžiausia per pastaruosius 25 metus lenkų kino sėkmė. Filmas buvo nominuotas „Auksiniam“ gaubliui“, pelnė prizus Toronto, Londono, Minsko, Varšuvos ir kituose kino festivaliuose, yra nominuotas dviem „Oskarams“, sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo Europoje. JAV jis jau uždirbo beveik 4 milijonus dolerių.
Kanų kino festivalio žiuri vadovaus broliai Coenai
Broliai Ethanas ir Joelis Coenai šią gegužę vadovaus Kanų kino festivalio žiuri. Pirmą kartą žiuri turės iškart du pirmininkus. Patys pirmininkai pasidžiaugė, kad turės galimybę pasižiūrėti filmus iš viso pasaulio ir pareiškė: „Vadovauti žiuri darbui mums didžiulė garbė, juolab kad niekad niekam nevadovavome.“
Festivalio organizatoriai internetiniame Kanų puslapyje primena, kad šiemet sukaks 120 metų, kai broliai Louis ir Auguste’as Lumiere’ai surengė pirmą mokamą kino peržiūrą. Šiame kontekste brolių Coenų pasirinkimas turi reikšti pagarbą „visiems kinematografo broliams“, kurie nuo Lumiere’ų laikų „praturtino jo istoriją“. Vienas festivalio vadovų Thierry Fremaux pabrėžė: „Broliai Coenai įkūnija autorinio, universalaus, skirto platiems žiūrovų sluoksniams, kupino humoro ir originalaus požiūrio į pasaulį, kino idėją“.
Kanai suvaidino didelį vaidmenį brolių Coenų gyvenime. Iki šiol jie 9 kartus rodė savo filmus festivalyje, yra gavę garbingų apdovanojimų – „Auksinę palmės šakelę“ už filmą „Bartonas Finkas“ (1991), prizus už režisūrą – „Fargo“ (1996) ir „Žmogus, kurio nebuvo“ (2001), Didįjį žiuri prizą už filmą „Groja Liuvinas Deivisas“ (2013).
Naujausio Coenų filmo „Hail, Caesar!“, kuriame vaidina George’as Clooney, Scarlett Johansson ir Tilda Swinton, premjera numatyta 2016 metais.
Kinijoje gyva marksistinio meno idėja
Kinijos kultūrą prižiūrinti Valstybinė spaudos, leidyklų, radijo, kino ir televizijos asociacija (SARFT) pasiūlė kinematografininkams, televizijos prodiuseriams ir aktoriams mėnesiui išvykti į atokiausius šalies kampelius ir suartėti su liaudimi. Ši vyriausybės programa oficialiai vadinasi „mokymasis iš masių“. Vyresnioji kinų karta puikiai žino, ką tai reiškia. Kultūrinės revoliucijos laikais 1966–1976 m. milijonai kinų buvo išsiųsti į kaimą persiauklėti, uždarytos kino mokyklos, nutraukta vaidybinių filmų gamyba. Dabartinis šalies vadovas Xi Jinping taip pat persiauklėjo kaime, vienoje skurdžiausių Kinijos provincijų. Dabar jis nori, kad kaime pagyventų šiuolaikiniai kinų menininkai, kurie esą vaikosi pinigų ir garbina Vakarų madas. Xi, kuris vis dažniau lyginamas su Mao, mano, kad menininkus reikia perauklėti.
Vyriausybės plane numatyta išsiųsti į kaimą dešimt scenaristų, režisierių ir aktorių grupių. Jie gyvens kartu su būsimais žiūrovais ir tai esą leis jiems pakoreguoti filmų ir serialų scenarijus. Taip pat planuojama sukurti animacinį istorinį serialą apie pilietinio karo mūšius 1945 metais, kurie atvedė komunistus į valdžią. Netrukus į tas vietas, kur vyko mūšiai, išsirengs šimtai aukštų kultūros ir meno valdininkų, taip pat ir menininkų, kurie ten ieškos įkvėpimo, juolab kad Kinijos propagandos vadas Liu Qibao neseniai pareiškė, kad menininkams yra privalomas vienintelis teisingas – marksistinis požiūris į meną.
Parengė Ž. P.