7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kiti anonsai

LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus Lukiškių kalėjimo komplekse atidarys parodą apie reivą

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lukiškių kalėjimas 2.0 nuo birželio 19 d. lankytojams atvers naują parodą „RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę. 1992–2004“. Parodoje lankytojų lauks Lietuvos reivo istorija, žymių užsienio ir Lietuvos menininkų kūriniai, autentiški artefaktai. Visa tai – specialiai šiai parodai atveriamose dar nematytose Lukiškių kalėjimo 2.0 erdvėse, kurios primins tikrą, gyvą, nenušlifuotą reivą (Lukiškių skg. 6, Vilniuje). Bilietus į parodą platina „Bilietai.lt“.

Anos Maslenikovos archyvo nuotr.
Anos Maslenikovos archyvo nuotr.
Rengėjų inf.

Tomo Žukovskio paroda „Vaizdai pro mano darbo langą“

Fotografas Tomas Žukovskij kviečia iš naujo pažvelgti į kasdienę darbo aplinką ir miesto kraštovaizdį fotografijos parodoje „Vaizdai pro mano darbo langą“. Paroda, atidaryta gegužės 15 d. Vilniaus „Artery“ verslo centro pirmajame aukšte, gimė iš netikėto kūrybinio impulso darbo pertraukų metu ir eksponuojama iki birželio 12 dienos.

Tomas Žukovskij, „Vaizdai pro mano darbo langą“
Tomas Žukovskij, „Vaizdai pro mano darbo langą“
Ramutė Rachlevičiūtė

Siurrealizmas ir šiuolaikinis siurrealistinis pasaulis. II dalis

Apie VI tarptautinę mokslinę konferenciją „Surrréalismes Paris 2024“

Leonora Carrington (1917–2011) – tarp konferencijos tyrinėtojų viena populiariausių siurrealisčių. Britų kilmės meksikietė ir V tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Hjustone buvo sulaukusi išskirtinio dėmesio, jos asmenybei ir kūrybai teko itin daug tyrimų, įvairių rakursų. Praėjusioje Hjustono konferencijoje buvo keli itin įdomūs pranešimai, rodos, visi jos takeliai išvaikščioti, visi natūros motyvai ištyrinėti, bet vis dar atrandama, į ką gilintis.

Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Malle Leis, „Kersti Kreismann portretas“. 1978 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Malle Leis, „Kersti Kreismann portretas“. 1978 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Dvi su puse valandos apie meilę su laiminga pabaiga

„Tuščias atsargumas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Naujausios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjeros, Louis Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“, afišoje – nedidukas paveikslas puošniais paauksuotais rėmais. Tai visai tinkamas sprendimas pristatyti spektaklį, muziejinį pačia geriausia šio žodžio prasme. Siužetas – Prancūzijos revoliucijos amžininkas, o muzika, režisūrinė ir choreografinė forma mena sudėtingą daugiau nei dviejų šimtų metų Europos baleto istoriją.

Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Olesia Šaitanova balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Olesia Šaitanova balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Andrea Canei balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Andrea Canei balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis ir Laimis Roslekas balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis ir Laimis Roslekas balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Vilnelė

Atsigręžti į save

Lietuvos kūrėjų spektakliai festivalyje „New Baltic Dance“

Daugiausia atgarsio ir prieštaringų nuomonių sulaukia tie meno kūriniai, kuriais gebama įkūnyti visuomenės būsenas. Tokie yra drąsūs ir išsiskiriantys šių metų festivalio „New Baltic Dance“ lietuviškos programos spektakliai.

Igoris Shugaleevas ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Igoris Shugaleevas ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Jonas Ūbis

Kaip išvalyti smegenis

Krėsle prie televizoriaus

Skaičiau detektyvinius romanus, kai dar buvo gėda prisipažinti, kad juos mėgsti, – inteligentui esą nepridera. Inteligentams dabar labiau tiktų bolševikų sugalvotas terminas „buvusieji“ – taip vadinti pilietines teises praradę išsilavinę ar anksčiau turtingi žmonės. Dabar detektyvas – gal net patikimiausias būdas išvalyti smegenis nuo visko, kas jas teršia. Regis, jis padeda net masinės feisbukizacijos laikais, nes, kaip pasakytų reklama, kartais galvoti nuosavomis smegenimis yra sveika.

„Erinijos“
„Erinijos“
„Naktinis pasimatymas“
„Naktinis pasimatymas“
„Lavina“
„Lavina“
„Pasaulinis karas Z“
„Pasaulinis karas Z“
LRS inf.

Bus atidengta poetui Sigitui Gedai skirta skulptūra „Užupio obeliskas“

Gegužės 29 d. 16 val. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, bus atidengtas obeliskas, skirtas iškiliam lietuvių poetui Sigitui Gedai.

Užupio obeliskas. A. Lekevičiaus nuotr.
Užupio obeliskas. A. Lekevičiaus nuotr.
Užupio obeliskas. A. Lekevičiaus nuotr.
Užupio obeliskas. A. Lekevičiaus nuotr.
Užupio obeliskas. A. Lekevičiaus nuotr.
Užupio obeliskas. A. Lekevičiaus nuotr.
Rengėjų inf.

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

Šį šeštadienį, gegužės 31 d. „Stasys Museum“ mini pirmąsias veiklos metines ir kviečia lankytojus į „Vaikų miško paviljono“ atidarymą. Iš pradžių sumanytas ir pristatytas kaip Lietuvos paviljonas 18-ojoje Venecijos architektūros bienalėje 2023 metais, projektas tęsia savo gyvavimą „Stasys Museum“ Panevėžyje, kaip muziejaus edukacinių programų dalis. Atidarymo dieną bei viso projekto metu paviljone bus galima lankytis nemokamai iki pat ateinančių metų pavasario.

„Stasys Museum“. V. Garlos nuotr.
„Stasys Museum“. V. Garlos nuotr.
Ramutė Rachlevičiūtė

Siurrealizmas ir šiuolaikinis siurrealistinis pasaulis. I dalis

Apie VI tarptautinę mokslinę konferenciją „Surrréalismes Paris 2024“

2024 m. meno pasaulis šventė 100-ąsias siurrealizmo gimimo metines. Nacionaliniame Pompidou meno ir kultūros centre vyko didžiulė paroda „Surrréalisme“, Paryžiuje taip pat buvo surengta kasmetinė tarptautinė mokslinė konferencija, šįkart šeštoji, skirta šiam svarbiam modernaus meno galingos krypties jubiliejui.

„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
Alberto Giacometti, „Stalas“. 1933 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Alberto Giacometti, „Stalas“. 1933 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Toyen, Be pavadinimo. 1939–1940 m.„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Toyen, Be pavadinimo. 1939–1940 m.„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Valentine Hugo, „Gruodžio 21 dienos sapnas“. 1929 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Valentine Hugo, „Gruodžio 21 dienos sapnas“. 1929 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Rengėjų inf.

Lietuvos ir Prancūzijos architektūros dienos Vilniuje: dialogai apie miestų transformacijas ir ekologiją

Gegužės 29–30 dienomis Vilniuje susitiks miestų tyrėjai ir architektūros kūrėjai iš Lietuvos ir Prancūzijos, diskutuoti, kaip mūsų miestai gali tvariai transformuotis, reaguodami į klimato kaitos keliamus iššūkius.

„Tour des Poissonniers“ archyvinis kadras. „l’AUC“ archyvo nuotr.
„Tour des Poissonniers“ archyvinis kadras. „l’AUC“ archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 712  >>> Archyvas