7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LRS inf.

LRS inf.

Lietuvos rašytojų sąjunga organizuoja renginį „Nuo medžių kirtimo iki Petro Cvirkos: kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis?“

Lietuvos rašytojų sąjunga, reaguodama į Vilniaus miesto savivaldybės ketinimą nukelti Petro Cvirkos paminklą bei kitą laiko ženklus mieste naikinančią veiklą, liepos 17 dieną, trečiadienį, 16 val. Lietuvos rašytojų sąjungos salėje, K. Sirvydo 6, organizuoja susitikimą „Nuo medžių kirtimo iki Petro Cvirkos: kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis?“


Viešą pareiškimą dėl Vilniaus miesto Tarybos ketinimo nukelti rašytojo, lietuvių literatūros klasiko Petro Cvirkos paminklą, stovintį greta Pamėnkalnio–Pylimo gatvių sankirtos esančioje aikštėje, Lietuvos rašytojų sąjunga š.m. gegužės 24 dieną išsiuntė Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui. Atsakymo iki šiol negavo. Savivaldybė vengia kalbėtis su visuomene rašytojo P. Cvirkos klausimu.
Nederėtų P. Cvirkos paminklo atvejo atskirti nuo dabartinių pokyčių Vilniaus mieste konteksto. Vietoj to, kad numatytas permainas ir planus aptartų su miestiečiais, savivaldybė jau ruošiasi pertvarkyti Kalnų parką, iškirsti daugybę brandžių medžių. Neįsiklausius į miestiečių pageidavimus naikinami žalieji plotai, visur klojamos trinkelės, nukeliami paminklai ir kitaip naikinami laiko ženklai. Šiame kontekste ir norime ne tik pasikalbėti apie P. Cvirkos paminklą, bet ir panagrinėti, kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis.


Lietuvos rašytojų sąjungos narė, rašytoja, menininkė, 11-osios Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė teigia: „Pagrindiniai daugiausiai girdimi ginčo argumentai yra tokie: jei paminklas rašytojui – palikti, jei kolaborantui – nukelti. Bet jie niekur neveda ir ginčo neišspręs. Paminklas stovi dėl visų šitų dalykų ir dar daugiau: ir kad buvo rašytojas, ir kad kolaboravo, ir kad mirė jaunas ir buvo to meto galingųjų šeimos narys, tai buvo kam tą paminklą išrūpinti. Bet palikti jį reikia visai ne dėl to, dėl ko jis pastatytas.”


Renginio metu bus galima pasiklausyti ekspertų, mokslininkų bei aktyvių kultūros veikėjų pasisakymų apie Vilniaus viešųjų erdvių politiką ir apie rašytoją Petrą Cvirką. Skaudžios XX a. patirties jau nebepakeisime, tačiau ką daryti su atmintimi? Nejaugi reikia pamiršti ir sunaikinti visus praeities pėdsakus? Ar tokiais veiksmais mes nekartojame panašių užmojų, kuriuos kritikuojame? Kaip atrodo P. Cvirkos gyvenimas ir kūryba jo laikmečio kontekste? Ar rašytojo P. Cvirkos, nuo 1945 iki savo mirties 1947 m. buvusio LRS pirmininku, kolaboravimas su sovietais yra pakankamas pagrindas nukelti paminklą ar tik patogus pretekstas?


Renginyje dalyvauja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, rašytojas, rašantis knygą apie P. Cvirkos gyvenimą, Gasparas Aleksa, rašytoja ir menotyrininkė Laima Kreivytė, literatūrologas, parašęs monografiją apie P. Cvirkos kūrybą, Petras Bražėnas, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, LDS Skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė, kultūros politikos tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė, architektas, urbanistas Donatas Baltrušaitis, Vilniaus miesto tarybos narė, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė, menotyrininkė Agnė Narušytė, miesto istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius. Renginį moderuoja rašytoja Aušra Kaziliūnaitė.


Lietuvos rašytojų sąjungos informacija

LRS inf.

Mirė Kęstutis Aloyzas Keblys (1933 01 20 – 2019 06 27)

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad birželio 27 d. mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros kritikas Kęstutis Aloyzas Keblys.

 

Kęstutis Keblys gimė 1933 m. sausio 20 d. Šakiuose. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1955 m. Bostono universitete (JAV) baigė chemiją. Dirbo Detroito chemijos tyrimų laboratorijoje. 1971–1983 m. buvo „Ateities“ knygų leidimo fondo vadovas, 1981–1984 m. – Lituanistikos instituto Literatūros skyriaus vedėjas. Nuo 2004 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Ateitininkas ir skautas. Bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie išeivijos rašytojų – Kazimiero Barėno, Aloyzo Barono, Kazio Bradūno, Vytauto Janavičiaus, Antano Škėmos ir kt. kūrybą (studija „Romanas išeivijoje“ išspausdinta knygoje „Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967“ (1968), monografija „Vincas Ramonas“– knygoje „Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990“ (1997), literatūros kritikos rinkinys „Smulki kritikos rasa“ išleistas 2011).

Kęstutis Keblys. R. Šileikos nuotr.
Kęstutis Keblys. R. Šileikos nuotr.
LRS inf.

Seime rengiama konferencija, skirta brolių Antano ir Jono Juškų kalbinei ir kultūrinei veiklai

Birželio 7 d., penktadienį, nuo 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks traptautinė mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“.
Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo narys Robertas Šarknickas.


Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Antanas (1819 m. birželio 16 d. Daujotuose, Raseinių r. – 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanėje) ir Jonas (1815 m. birželio 8 d. Žarėnuose, Telšių r. – 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje) Juškos labiau žinomi kaip XIX a. antrosios pusės lietuvių tautosakos rinkėjai ir leidėjai. Tačiau ne mažiau svarbūs ir kitose srityse Juškų nuveikti darbai. Pasak kalbininko prof. Algirdo Sabaliausko, „kai mes kalbame apie brolius Juškas, jų nuopelnus, kartais net ir sunku pasakyti, kur baigiasi vieno darbas, o kur prasideda kito. Lietuvių kultūrai šie du nepaprasti broliai tai turbūt tas pats, kas vokiečiams broliai Grimai, latviams broliai Kaudzyčiai.“ Juškos buvo susipažinę su svarbiausia naujausiąja savo gyvenamojo meto lietuvių literatūra, ypač ta, kuri siejosi su Lietuvos istorija, lietuvių kalba, tautosaka ir etnografija.
Kunigas Antanas Juška lietuvių kalbos tyrimo baruose nuėjo kalbininko praktiko keliu – rinko žodynui medžiagą. Į lietuvių filologijos istoriją jis įėjo kaip vienas žymiausių XIX a. leksikografų ir nepralenkiamas liaudies dainų rinkėjas. Liaudies šnekamosios kalbos panaudojimas žodynui, jo gausi nauja medžiaga turėjo didžiulės reikšmės ne tik bendriesiems lietuvių kalbos tyrinėjimams, bet ir praktiniam kalbos darbui – visos tautos bendrinei kalbai kurti ir ugdyti.


Jonas Juška, turėjęs geresnį filologinį pasiruošimą, pasirinko tyrinėtojo teoretiko kelią. Jis – ne tik žodynų redaktorius, bet pirmasis profesionalus filologas, rašomosios lietuvių kalbos kūrėjas ir garsiosios Augusto Šleicherio gramatikos (1857 m.) recenzentas, buvo gerai susipažinęs su lietuvių tarmių ypatumais ir gana išsamiai juos aprašė.


Broliai Juškos galutinių savo darbo vaisių nesulaukė. Priešingai, amžinos klajonės, nesibaigiantys rūpesčiai dėl savo darbų ateities sutrumpino jų gyvenimą. Antanas prieš pat mirtį džiaugėsi išvydęs pirmąjį dainų tomą (1880 m.), o pirmieji jo garsiojo žodyno (1897 m.) puslapiai dienos šviesą išvydo jau po abiejų brolių mirties.


Konferencijoje, skirtoje brolių Juškų – Antano 200-osioms, Jono 204-osioms – gimimo metinėms, pranešimus skaitys filologai, istorikai, tautosakininkai, kultūrologai. Juškų veikla bus įvertinta nauju požiūriu, jų darbai aptariami, remiantis šiuolaikiniais analizės principais.

Renginys bus transliuojamos tiesiogiai internetu ir Seimo „YouTube“ paskyroje.


Daugiau informacijos ir registracija:
Seimo kanceliarijos patarėja Danguolė Stonytė
Tel.: (8 5) 239 6561, mob. 8 620 75 071, el. p. danguole.stonyte@lrs.lt

LRS inf.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimas dėl Petro Cvirkos paminklo

Dėl Vilniaus miesto Tarybos ketinimo nukelti rašytojo, lietuvių literatūros klasiko Petro Cvirkos paminklą, stovintį greta Pamėnkalnio–Pylimo gatvių sankirtos esančioje aikštėje

LRS inf.

55-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“

Gegužės 12 d. 18 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Vienos galerijoje „Improper Walls“ prasideda 55-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.

Marius Burokas. A. Pilkauskaitės nuotr.
Marius Burokas. A. Pilkauskaitės nuotr.
LRS inf.

Aloyzo Petriko literatūrinė premija – rašytojui Mariui Marcinkevičiui ir dailininkei Linai Dūdaitei

Antrąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanoti du autoriai – rašytojas Marius Marcinkevičius ir dailininkė Lina Dūdaitė už knygą vaikams „Sivužas“ (leidykla „Tikra knyga“).

Lina Dūdaitė
Lina Dūdaitė
Marius Marcinkevičius
Marius Marcinkevičius
LRS inf.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Seime bus pristatyta paroda, skirta Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiui

Gegužės 7 dieną, antradienį, 13.30 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotografų ir fotografuojančių žurnalistų nuotraukų konkurso geriausių darbų paroda. Renginyje sveikinimo žodį tars parodos iniciatorius Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų klubas pakvietė fotografus ir fotografuojančius žurnalistus dalyvauti fotografijų konkurse „Kolegos objektyvo sūkury“. Konkursui buvo kviečiama teikti 2014–2018 metais skelbtas arba niekur nepublikuotas fotografijas, kuriose užfiksuoti kolegos žurnalistai, fotožurnalistai, televizijos operatoriai darbo ir poilsio metu.

Konkurse dalyvavo šalies periodinės spaudos (nacionalinės, regioninės, rajoninės) ir internetinės žiniasklaidos fotografai ar fotografuojantys žurnalistai. Pateiktus darbus vertino Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų klubo deleguotų atstovų komisija. Pagrindiniai vertinimo kriterijai: kūrybiškumas (autoriaus kuriamojo darbo požymiai), originalumas (temos traktuotės savitumas), atitikimas temai.

Parodoje Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje eksponuojamos geriausios konkursui pateiktos nuotraukos 2019 metais minint Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-metį ir gegužės 7 d. minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Paroda Laisvės gynėjų galerijoje bus eksponuojama iki gegužės 15 d. Lankytojai ją gali apžiūrėti penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

 

Daugiau informacijos:

Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo patarėja

Danutė Karaliūnienė

Tel. (8 5) 239 6025, el. p. danute.karaliuniene@lrs.lt

LRS inf.

Jurgos Ivanauskaitės premija – poetui Mindaugui Nastaravičiui

Vienuoliktuoju Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatu tapo poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius už eilėraščių knygą „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“). Premija bus įteikta vasario 24-ąją Vilniaus knygų mugės metu.

 

J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.

Mindaugas Nastaravičius. V. Balkūno nuotr.
Mindaugas Nastaravičius. V. Balkūno nuotr.
LRS inf.

Seime pristatyta fotografijų paroda „Lietuvos didvyriai Amerikos žemėje“


Sausio 21 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pristatė fotografijų parodą apie Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusius Vyties Kryžiaus ordino kavalierius „Lietuvos didvyriai Amerikos žemėje“. 2019-ieji paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Ir šios parodos tematika rodo, kad Nepriklausomybės kovos buvo svarbios ne tik lietuviams.


Su ekspozicija supažindino žurnalistas, Nepriklausomybės kovų istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas. Anot jo, |išeivijos vaidmuo – labai ryškus. Net 130 Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių savo gyvenimą baigė JAV. V. Kavaliauko teigimu, reikia baigti rašyti istoriją, ją užpildyti vardais ir veidais – jei žmogaus vardas nepaminimas, jo nelieka istorijoje. Net dideli dalykai užgęsta laiko tėkmėje.


Renginyje padėkos žodžius išsakė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, taip pat  Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis.


Parengė         
Seimo kanceliarijos patarėja Danguolė Stonytė
Tel. (8 5) 239 65 61, el. p. danguole.stonyte@lrs.lt

 

LRS inf.

Rašytojų sąjungos premija – prozininkei Undinei Radzevičiūtei

28-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta prozininkei Undinei Radzevičiūtei už romaną „Kraujas mėlynas“ Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

 

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Kvietkauskas ir kt.

 

Undinė Radzevičiūtė – išleidusi šešias knygas – „Strekaza“ (juodojo humoro romanas, 2003, 2013), „Frankburgas“ (juodojo humoro romanas, 2010), „Baden Badeno nebus“ (trumpos istorijos, 2011), „Žuvys ir drakonai“ (romanas, 2013), „180“ (romanas, 2015) ir „Kraujas mėlynas“. Už romaną „Žuvys ir drakonai“ rašytojai paskirta Europos Sąjungos literatūrinė premija ir  Lietuvių PEN centro išrinktas tarp geriausių dešimtmečio knygų. Jos knygos net penkis kartus pateko į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, du kartus – į geriausių metų knygų rinkimus.

Undinė Radzevičiūtė. V. Braziūno nuotr.
Undinė Radzevičiūtė. V. Braziūno nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas