7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kiti anonsai

Mantė Valiūnaitė

Filmai, kurie išliks

78-ojo Kanų kino festivalio laureatai

Kino kritikų ir festivalio lankytojų disputai su žiuri sprendimais – įprasti. Piktinamasi beveik kasmet, pati pernai rašiau apie žiuri nejautrumą politinėms realijoms, apdovanojant Seano Bakerio filmą „Anora“. Negaliu patikėti, bet šiais metais priekaištų neturiu. Prancūzų aktorės Juliette Binoche vadovaujama pagrindinio konkurso žiuri Kanuose apdovanojo tuos filmus, kurie labiausiai įsiminė, nustebino arba stipriai palietė, sujaudino. Galbūt dėl to, kad žiuri vadovavo autorinį kiną mylinti aktorė, dirbusi su ne vienu režisieriumi ar režisiere, turinčiais išskirtinių vizijų. Be to, žiuri buvo ir režisieriai Carlosas Reygadas, Hong Sang-soo bei Payal Kapadia, kurių kino pojūčiu negali abejoti, tad apdovanojimai pradžiugino ir, mano galva, būtent šie filmai iš konkursinės programos bus aptarinėjami visus metus ir paliks pėdsaką kino istorijoje.

 „Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas“
„Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas“
„Kritimo skambesys“
„Kritimo skambesys“
„Mano tėvo šešėlis“
„Mano tėvo šešėlis“
„Mažoji sesuo“
„Mažoji sesuo“
„Sentimentali vertė“
„Sentimentali vertė“
„Slaptasis agentas“
„Slaptasis agentas“
Rengėjų inf.

Iš rūmų Milane į Pacų rūmus Vilniuje: paroda „Tactile Baltics“ grįžta namo bendradarbiaujant su viešbučiu PACAI ir „Range Rover“

Po sėkmingo prisistatymo Londone ir Milane tarptautinės spaudos dėmesio sulaukusi paroda „Tactile Baltics“ pirmą kartą grįžta ten, kur ir gimė pradinės idėjos. Paroda sėkmingai atidaryta Vilniuje, viešbutyje PACAI, ir veiks kasdien iki birželio 9 d. Lankytojai kviečiami susipažinti su šiuolaikinių dizainerių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kolekcinio dizaino kūriniais.

„Tactile Baltics“ paroda Vilniuje. Organizatorių nuotr.
„Tactile Baltics“ paroda Vilniuje. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Stiko menininkų paroda kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“

Birželio 4 d. 18 val. kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ atidaroma trijų stiko menininkų paroda „Asmeninė kelionė su stiklu“ („Personal journey with glass“).

Anda Munkevica. Organizatorių nuotr.
Anda Munkevica. Organizatorių nuotr.
Eglė Rindzevičiūtė

Autoritarizmas romantiniame peizaže

Kelionė į Narvą

Narvoje miegojau labai gerai. Lyg būtų vykusi radikali defragmentacija aižėjančiame kontekste, gegužės 9-osios išvakarėse. Viešbučio pastatas skilęs į dvi dalis, suremontuotame flygelyje – skandinaviško stiliaus modernūs kambariai, sauna ir pobrangis restoranas, kurio valgiaraštyje galima rasti „Krug“ (380 eurų). Sovietmetį išduoda tik neįprastai platūs koridoriai ir erdvios laiptinės.

Narvos pilies muziejus su iškabintomis Narvos, Estijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Narvos pilies muziejus su iškabintomis Narvos, Estijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Ivangorodo tvirtovė ir ekranas, parengtas gegužės 9-osios parado transliacijai, matoma iš Narvos. 2025 m. E. Rindzevičiūtės
Ivangorodo tvirtovė ir ekranas, parengtas gegužės 9-osios parado transliacijai, matoma iš Narvos. 2025 m. E. Rindzevičiūtės
Dvikalbiai plakatai Narvos meno rezidencijoje. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Dvikalbiai plakatai Narvos meno rezidencijoje. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Pusiau nebaigto viešbučio pastatas Narvoje. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Pusiau nebaigto viešbučio pastatas Narvoje. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Kadrai iš feisbuke pasidalintų video apie paminklų Raudonajai armijai išvaduotojai prisikėlimą. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Kadrai iš feisbuke pasidalintų video apie paminklų Raudonajai armijai išvaduotojai prisikėlimą. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Kadrai iš feisbuke pasidalintų video apie paminklų Raudonajai armijai išvaduotojai prisikėlimą. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Kadrai iš feisbuke pasidalintų video apie paminklų Raudonajai armijai išvaduotojai prisikėlimą. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Kadrai iš feisbuke pasidalintų video apie paminklų Raudonajai armijai išvaduotojai prisikėlimą. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Kadrai iš feisbuke pasidalintų video apie paminklų Raudonajai armijai išvaduotojai prisikėlimą. 2025 m. E. Rindzevičiūtės nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Nebekraujuoju, gliaudau saulėgrąžas, šoku tūkstantį metų

Apie kelis festivalio „New Baltic Dance“ spektaklius

Lovísos Ósk Gunnarsdóttir spektaklis „When The Bleeding Stops“ (Islandija), choreografės Maríos del Mar Suárez La Chachi darbas „Taranto Aleatorio“ (Ispanija) ir Agnietės Lisičkinaitės bei Gretos Grinevičiūtės kūrinys „Šokti 1000 metų“ (Lietuva) – trys šių metų tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „New Baltic Dance“ darbai, kuriuose jaučiausi panašiai: ne pernelyg arti šokio, bet labai arti žmogaus.

María del Mar Suárez La Chachi ir Lola Dolores spektaklyje „Taranto Aleatorio“. D. Matvejevo nuotr.
María del Mar Suárez La Chachi ir Lola Dolores spektaklyje „Taranto Aleatorio“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Lovísa Ósk Gunnarsdóttir spektaklyje „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Lovísa Ósk Gunnarsdóttir spektaklyje „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Jonas Ūbis

Toksiškos tėvynės

Krėsle prie televizoriaus

Režisierius Davy Chou gimė ir užaugo Prancūzijoje, bet jo senelis Van Channas 7–8-ajame dešimtmetyje buvo vienas svarbiausių Kambodžos kino prodiuserių. Chou dažnai lankosi Pnompenyje, dirba su studentais, renka Raudonųjų khmerų sunaikinto nacionalinio kino „aukso amžiaus“ nuotrupas, gyvų likusių kūrėjų ir žiūrovų prisiminimus. Manau, šie susitikimai ir į Pietų Korėją ieškoti biologinių tėvų išvykusios draugės istorija paveikė Chou „Sugrįžimą į Seulą“ (LRT Plius, 29 d. 21.33).

„Sugrįžimas į Seulą“
„Sugrįžimas į Seulą“
„Pamatyti jūrą“
„Pamatyti jūrą“
„Pirmoji tavo likusio gyvenimo diena“
„Pirmoji tavo likusio gyvenimo diena“
„Hana“
„Hana“
„Didžioji įtampa“
„Didžioji įtampa“
AP galerijos inf.

Fotografijos teritorija‘25 – dviejų dienų fotografijos šventė Užupyje

Užupyje, Jono Meko skersvėjyje įsikūrusi AP galerija kviečia fotografijos gerbėjus į renginį „Fotografijos teritorija“. Dviejų dienų renginio dėmesio centre – meninė fotografija ir fotografijos kultūros reiškiniai.

Antanas Sutkus, „Veidrodėlis“. Vilnius. 1963 m.
Antanas Sutkus, „Veidrodėlis“. Vilnius. 1963 m.
Rengėjų inf.

Galerijoje žydės keramika

Birželio 10 – liepos 3 dienomis Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus galerijoje bus pristatoma menininkės Ingės Talmantienės paroda „Žydinti keramika“.

Ingė Talmantienė, „Žydinti keramika“. M. Talmanto nuotr.
Ingė Talmantienė, „Žydinti keramika“. M. Talmanto nuotr.
Rengėjų inf.

P. Vileišio rūmuose prikeliama Pirmosios lietuvių dailės parodos atmintis: čia Lietuva pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą

Gegužės 20 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vilniuje, Antakalnio g. 6) pradeda veikti ekspozicija „Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“. Čia, buvusiuose P. Vileišio rūmuose, 1907 m. Lietuvos visuomenė pirmąkart išvydo M.K. Čiurlionio tapybos ir grafikos kompozicijas. Dabar, praėjus daugiau kaip šimtmečiui, ant rūmų menės sienų nušvis istorinių eksponatų galerija, lydima parodos rengėjų pašnekesio.

„Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“. Organizatorių nuotr.
„Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“. Organizatorių nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 712  >>> Archyvas