7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„Kino pavasario“ inf.

Lietuviško kino kūrėjus „Kino pavasaris“ kviečia registruoti filmus iki gruodžio 15 d.

 

Kovo 19–balandžio 2 d. vyksiantis 20-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia Lietuvoje ir užsienyje kiną kuriančius lietuvius bei lietuviškų šaknų turinčiuosius kinematografininkus teikti savo vaidybinius, dokumentinius, animacinius, eksperimentinius pilnametražius ir trumpametražius filmus.

Gediminas Kukta

Didinga!

Nauji filmai – „Sen Loranas. Stilius – tai aš“

Yves’as Saint-Laurent’as buvo genijus. Tuo nė per nago juodymą neabejoja Bertrand’as Bonello. Tačiau jis buvo, žinoma, dar ir žmogus. Todėl režisierius dizainerį rodo silpną, depresuotą, godų ir pasileidusį. Žodžiu, su visais paslydimais (ne tik ant podiumo). Bonello kuria portretą. Jis žino, ko reikia, kad portretas būtų spalvingas. Asmenybės neužteks. Reikia ir jos gyvenamo laiko dvasios. Viso to bus, nes jei nebūtų, tai koks čia portretas. Bet vienas interneto komentatorius taikliai pasakė: Saint-Laurent’as – ne Gandhis. Todėl dvi su puse valandos stebėti, kaip vargšas dizaineris išgyvena asmeninę ir kūrybos krizę, o finale triumfuoja ir miršta (tai atsitinka skirtinguose laikotarpiuose), labai užtrunka. Neužtruktų, jei režisieriui pavyktų sukurti įsimintiną ir žmogaus, ir laikotarpio paveikslą. Deja, didingai nepavyksta. Po seanso prisimeni tik raukšlę Gaspard’o Ullielio skruoste. O jei įtempi atmintį – dar baltus ir raudonus skaičius per visą ekraną, žyminčius svarbius dizainerio gyvenimo ir karjeros metus. Bet kurdamas kūrėjo mitą režisierius akivaizdžiai stengėsi. Taip akivaizdžiai, kad net nesmagu.

 
Štai – vienas pirmųjų filmo epizodų. Dizainerio mados namai. Tvyro darbinė rimtis. Sukasi asistentai, siuvėjos raižo ir karpo audinius, viena apsiašaroja, nes ketvirtą kartą blogai sudygsniavo medžiagą. Bandyk iš naujo, pataria kolegė. Ši sukandusi dantis bando, nes supranta, kad dirba genijui. Saint-Laurent’o nematome, sklando tik jo aura: šiapus ir anapus ekrano. Bet staiga pasigirsta klasikinė muzika. Ji skamba iš genijaus kabineto. Jis ten, už sienos. Bonello prie jo tipena lėtai ir tyliai. Taip lėtai ir tyliai, kad visą filmą nepasislenka nė per centimetrą arčiau.

„Sen Loranas. Stilius – tai aš“
„Sen Loranas. Stilius – tai aš“
„Skalvijos“ inf.

Kino klasikos seansai. „Pusryčiai pas Tifanį“

 

Nuo sausio, kai „Skalvijoje“ prasidėjo ciklas „Kino klasikos vakarus“, buvo parodyti Jeano Cocteau „Orfėjas“, Jacques’o Deray „Baseinas“, Wernerio Herzogo „Fickaraldas“, Martino Scorsese’s „Taksistas“ ir Bernardo Bertolucci „Paskutinis tango Paryžiuje“. Gausiai žiūrovų lankytą ciklą gruodį užbaigs pagal Trumano Capote’s apysaką sukurti Blake’o Edwardso „Pusryčiai pas Tifanį“ („Breakfast at Tiffany’s“, 1961). Filmas rodomas gruodžio 7, 14, 21, 28 d. 18 val.

 

„Pusryčiai pas Tifanį“
„Pusryčiai pas Tifanį“
„Pusryčiai pas Tifanį“
„Pusryčiai pas Tifanį“
„Pusryčiai pas Tifanį“
„Pusryčiai pas Tifanį“
„Pusryčiai pas Tifanį“
„Pusryčiai pas Tifanį“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Praėjusį ketvirtadienį Varšuvoje mirė aktorius Stanisławas Mikulskis, kurį ne viena televizijos žiūrovų karta prisimena kaip leitenantą Hansą Klosą iš Andrzejaus Konico ir Januszo Morgensterno serialo „Brangiau už gyvybę“ („Stawka większa niż życie“). Aktoriui buvo 85-eri.
Mikulskis kine debiutavo epizodiniu vaidmeniu 1950 m. Leonardo Buczkowskio filme „Pirmasis startas“. Tada jaunuolis ir nusprendė tapti aktoriumi. Baigęs Krokuvos teatro mokyklą, Mikulskis vaidino teatre Liubline, nuo 1964 m. – Varšuvos teatruose. Lygiagrečiai klostėsi ir jo karjera kine. Tačiau žvaigždės statusą Mikulskiui atnešė serialas „Brangiau už gyvybę“, kuriame aktorius suvaidino žvalgą, apsimetantį vokiečių karininku Hansu Klosu. 1972 m., kai serialą pradėjo rodyti visos už geležinės uždangos atsidūrusios šalys, Mikulskis gavo populiariausio socialistinių šalių aktoriaus titulą. Jį mylėjo ir atpažindavo visi. Tačiau Kloso vaidmuo nebūtinai teigiamai atsiliepė tolesnei Mikulskio karjerai, mat režisieriai bijojo, kad žiūrovai visur matys tik Klosą. Todėl per keturiasdešimt metų, praėjusių po „Brangiau už gyvybę“ premjeros, Mikulskis kine suvaidino tik vaikų mėgstamą poną Automobiliuką ir kelis epizodus. Jis bandė įgyvendinti nerealizuotas svajones teatro scenoje – ten sukūrė per 80 vaidmenų.

Stanislawas Mikulskis seriale „Brangiau už gyvybę“
Stanislawas Mikulskis seriale „Brangiau už gyvybę“
Severija Janušauskaitė
Severija Janušauskaitė
Guillaume Gallienne
Guillaume Gallienne
Guillaume Canet
Guillaume Canet
Veena Malik
Veena Malik
Kadras iš filmo „Kasablanka“
Kadras iš filmo „Kasablanka“
„Kasablankos“ pianinas aukcione
„Kasablankos“ pianinas aukcione
Jonas Ūbis

Filmai užsispyrėliams

Krėsle prie televizoriaus

Televizijose kaip ir kino teatre – dauguma filmų amerikietiški. Kitaip nei lietuviai, kurie komerciniu kinu laiko tik kvailus filmus kvailiems žiūrovams (nes yra įsitikinę, kad tokių – dauguma), amerikiečiai aštrias, socialines ir politines temas sugeba perkelti į filmus, kurių tikrai nepavadinsi arthouse. Tokie filmai vis primena apie vertybes ir moralines nuostatas, be kurių žmonės negalėtų gyventi. Šis amerikiečių kino užsispyrimas vertas pagarbos.
 
TV3 šįvakar (28 d. 22.40) primins Kathryn Bigelow filmą „Taikinys Nr. 1“ (2012) apie Osamos bin Ladeno paieškas, kurios sėkmingai baigėsi 2011-ųjų gegužę (beje, režisierė pranešė kursianti filmą vos po poros dienų). Didžiausio žmonijos priešo paieškų koordinatorė – trapi moteris Maja (Jessica Chastain). Teroristo paieškų operacija – visas moters gyvenimas, todėl ji nenori taikstytis su savo kolegomis – CŽV biurokratais, bet liudininkų kankinimas, regis, jai visai priimtinas, nes taip galima greičiau pasiekti rezultatą. Bigelow neidealizuoja specialiųjų tarnybų, bet karas yra karas. Kad galiausiai monstrą suranda moteris – taip pat svarbu, juk filmo herojai vyrai į Mają žiūri iš aukšto, kaip, matyt, į režisierę žiūrėjo Holivudo vyrai, kol ji gavo „Oskarą“.

„Taikinys Nr. 1“
„Taikinys Nr. 1“
„Valgyk, melskis, mylėk“
„Valgyk, melskis, mylėk“
„Gremlinai“
„Gremlinai“
Živilė Pipinytė

Skrajojimai po prisiminimų laukus

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

Šiųmetinės „Scanoramos“ lietuviškų dokumentinių pilnametražių filmų premjeros gana tiksliai diagnozuoja lietuvių kino būseną. Jis blaškosi tarp originalios, kadaise būtent su lietuvių dokumentiniu kinu tapatintos estetikos ir labiau mūsų laikams suprantamos poetikos, žvalgosi į pasaulines madas, ieško naujų herojų ir naujų istorijų.

 
Pasirinkęs krikščioniško krikšto temą, Audrius Stonys „Avinėlio vartuose“, regis, norėjo grįžti į tuos laikus, kai lietuvių dokumentinis kinas kūrė giliamintiškas ir poetiškas metaforas. Sumanytas kaip kelionė prie vieno svarbiausių sakramentų šaknų, filmas, deja, daugiažodžiauja net ir vaizdais. Filme gausu šventyklų – pačių seniausių ir žemaitiškų, dvasininkų – stačiatikių ir katalikų, tikinčiųjų – įvairių rasių, lyčių, odos spalvos, amžiaus. Daug nuorodų į krikščionišką kultūrą – aramėjų kalba giedama giesmė, virpanti žvakės liepsna, klasikiniai paveikslai, bažnyčių interjerai... Regis, tie vaizdai turi padėti pasijusti svarbaus įvykio – krikšto epicentre. Bet susidūrimas su esminiais būties klausimais, kuriuos simbolizuoja krikštas, neįvyksta. Įtariu, taip atsitiko todėl, kad atsivėrimas krikštui yra stebuklas, kurio negalima numatyti, o gal net ir užfiksuoti. Todėl sumanytos kaip labai svarbios filmui lietuvių vaikų krikšto scenos pirmiausia dvelkia pigiu mėgėjišku spektakliu, kurių veikėjai – kunigai, vienuoliai, krikštijamųjų šeimų nariai – vaidina prastai, o krikštijamieji nelabai suvokia, kas vyksta iš tikrųjų, tačiau bent nevaidina „dvasingų“. Užtat tai leidžia operatoriui Laisvūnui Karveliui nufilmuoti daug „poetiškų“, saldžių kadrų.

tė, Meistras ir Tatjana, Vitas Luckus, Tatjana Luckienė-Aldag, Antanas Sutkus

„Avinėlio vartai“
„Avinėlio vartai“
„Lida Vanda Liusia“
„Lida Vanda Liusia“
„Meistras ir Tatjana“
„Meistras ir Tatjana“
„Skalvijos“ inf.

Filmų programa „Saulė“

 

 Gruodžio 3–5 d. „Skalvijos“ kino centre meno inkubatorius „Rupert“ pristatys filmų programą „Saulė“. Trys dienas bus rodomi originalūs filmai ir vaizdo projektai, kuriuos sukūrė menininkai iš įvairių pasaulio kampelių.

Chris Marker
Chris Marker
Elena Jasiūnaitė

Už banalybės ribų

Nauji filmai – „Pakeliui“

Kartais susimąstau, kokį epitetą reikėtų pritaikyti Lietuvos kino pasaulį reguliariai užgriūnančių valentinų, žmonų, blindų ir geriau meluojančių moterų gamintojams, nes vadinti juos kūrėjais sunku. Būtų galima (gražiai) juos apibūdinti žodžiais „banalybės meistrai“, bet iki meistrystės jiems dar toli. O dėl banalybės... Panašu, kad dominuojanti filmų gamybos įmonė „Tauras Films“ kirviu jau prakirto banalybės dugną ir atvėrė skylę į naujas begalinio primityvo erdves. Vietos čia užteks visiems norintiems. Ilgam. Belaukdama seanso ir žiūrėdama naujų filmų anonsus mačiau, kad įmonė jau nusičiupo ir sausio 13-osios temą. Neabejoju, kad bus dar vienas patriotizmą skatinantis nacionalinis šedevras. Juk svarbiausia – kad liaudis eitų.
Žiūrėdama į ekrane šmėžuojantį naują gaminį „Pakeliui“ (Lietuva, 2014) bandžiau sugalvoti nors vieną priežastį, dėl kurios kažkas turėtų norėti jį pasižiūrėti. Sugalvojau vieną – moterys turbūt eis pamatyti pagrindinio vaidmens atlikėjo Manto Jankavičiaus. Man jis nepatinka. Todėl per peržiūrą beliko svarstyti, kodėl akivaizdžiai savo verslumu įtikėję pagrindiniai filmo gamintojai – istorijos autorius (ne scenaristas) bei prodiuseris Žilvinas Naujokas ir režisierius Ričardas Marcinkus – laiko Lietuvos žiūrovus visiškais idiotais.

„Pakeliui“
„Pakeliui“
Rengėjų inf.

Europos Parlamento dovana – LUX kino dienos

 

Gruodžio mėnesį trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyks LUX kino dienos. Žiūrovai galės nemokamai pamatyti geriausius Europos filmus, pretenduojančius į Europos Parlamento LUX kino apdovanojimą.

 

Šiemet dėl LUX apdovanojimo varžosi trys filmai: slovėnų „Klasės priešas“ („Razredni sovražnik“), prancūzų filmas „Merginų gauja“ („Bande de filles“) ir Lenkijos kinui atstovaujanti „Ida“.

„Merginų gauja“
„Merginų gauja“
„Forum Cinemas“ inf.

Vaikų namų auklėtiniai ir vaikai su negalia kviečiami į „Gerumo seansus“

 

Magiškas didysis ekranas prieš Kalėdas nepamirš ir tų, kurie kino salėje apsilanko itin retai arba niekada nėra buvę. Tęsdami gražią kasmetinę tradiciją, kino centrai „Forum Cinemas“ gruodžio mėnesį surengs „Gerumo seansus“. Į juos kviečiami beglobiai, vaikų namuose ar internatuose augantys vaikai, taip pat vaikai su negalia.

 

Nemokami filmų seansai šiemet vyks gruodžio 8–19 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino centruose „Forum Cinemas“, rytais, apie 10–13 val., kad visi vaikai galėtų pamatyti išsirinktą juostą (kino centrai planuoja per dieną parodyti po 2 filmus). Iš viso vaikai pamatys 7 filmus: „Ledo šalis“, „Sparnai“, „Bjaurusis Aš 2“, „Krudžiai“, „Paslaptinga karalystė“, „Turbo“, „Monstrų universitetas“.

„Ledo šalis“
„Ledo šalis“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas