7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Jonas Ūbis

Ieškant laimingų atradimų

Krėsle prie televizoriaus

Tik užmetus akį į šventines televizijų programas, akivaizdu, kad jas rengė praktikuojantys sadistai ir mazochistai. Antraip tose programose nebūtų tiek daug ponų Valinskų, Starošaitės su Žvaguliu, Merūno, Filipo Kirkorovo ir kitokių garsių estrados bei pramogų bestiariumo personažų.
Filmų taip pat daug, tik jau nebe naujienų, išskyrus kelias lietuviškas premjeras: LRT (25 d. 23 val., LRT kultūra 26 d. 18.40) parodys Mariaus Ivaškevičiaus kartu su suomiais kurtą „Santą“ (2014). Ši keistoka meilės istorija prasideda Laplandijoje, pas Kalėdų Senelį. Aktorių, kuris vaidina Santą (Tommi Korpela), sužavi graži lietuvaitė (Sandra Daukšaitė-Petrulėnė), atvykusi į šį pasaulio kraštą su savo sūneliu. Dovilės Gasiūnaitės 2013 m. filmas „Narcizas“ (LRT kultūra, 25 d. 20 val.) – taip pat apie meilę ir ją naikinančią nepasitenkinimo savimi, gyvenimu, aplinka būseną. Ji ištinka pagrindinį filmo herojų muzikantą Teodorą (Amvrosios Vlachopoulos). Šventės (šurmulys, persivalgymas, lietuviška estrada...) gali sukelti panašią būseną, tad, manau, pasižiūrėti filmą, kuriame rodomas nuo karščių leipstantis vasaros Vilnius, ne vienam bus visai į naudą. TV3 (25 d. 21 val.) parodys Donato Ulvydo komediją „Kaip pavogti žmoną“ (2013) – gerų aktorių Rimantės Valiukaitės, Ramūno Cicėno ir Giedriaus Savicko suvaidintą banalybių rinkinį – bei nedorus lietuvius erotomanus ir apsimetėlius Kūčių vakarą demaskuojančią Mario Martinsono 2011 m. „Tylią naktį“ (25 d. 01.10).

„Pašėlusios naktys“
„Pašėlusios naktys“
„Šioje šalyje nėra vietos senukams“
„Šioje šalyje nėra vietos senukams“
„Gyvatės akys“
„Gyvatės akys“
„Artistas“
„Artistas“
„Pasakos“ inf.

Ekranuose – trečioji „Meilės miestų“ ciklo dalis

 

Nuo gruodžio 19 d. kino teatruose pasirodysiantis filmas „Rio, aš tave myliu“ („Rio, Eu Te Amo“, 2014) – tai komedija, susidedanti iš 11 trumpų ir dinamiškų istorijų apie meilę – jos atradimą, praradimą, išsaugojimą ir nesibaigiančią kovą dėl jos.

 

„Rio, aš tave myliu“
„Rio, aš tave myliu“
„7md“ inf.

Vienas vidury vandenyno

Pokalbis su Jimu Jarmuschu

Šventės neišvengiamai artėja, o dovanų vis dar stinga. „7md“ rekomenduoja – geriausia dovana bus filmas, juolab kad šį rudenį jau pasirodė Jimo Jarmuscho „Išgyvens tik mylintys“ („Only Lovers Left Alive“, Prancūzija, Vokietija, D. Britanija, JAV, 2013) DVD. Filmas pas mus taip ir nebuvo išleistas į ekranus, jį galėjo pamatyti tik „Scanoramos“ žiūrovai, o jie prisimena sausakimšas sales, bet neabejojame, kad Lietuvoje Jarmuscho gerbėjų – nepalyginti daugiau. Pateikiame Paweło T. Feliso pokalbio su režisieriumi fragmentus.

Jim Jarmusch
Jim Jarmusch
„Išgyvens tik mylintys“
„Išgyvens tik mylintys“
„Išgyvens tik mylintys“
„Išgyvens tik mylintys“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį Rygoje vyko iškilminga Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija, kurioje paaiškėjo geriausi 2014 m. filmai ir kūrėjai. Šiemet juos rinko per 3 tūkstančius akademijos narių.
 
Geriausiu 2014 m. filmu tapo „Ida“. Šis filmas sulaukė daugiausiai apdovanojimų: už režisūrą Pawełui Pawlikowskiui, už geriausią scenarijų Pawełui Pawlikowskiui ir Rebeccai Lenkiewicz, Łukaszas Żalis ir Ryszardas Lenczewskis pelnė Carlo Di Palma prizą geriausiam operatoriui. „Ida“ taip pat laimėjo žiūrovų simpatijų prizą, jo rinkimuose dalyvavo ir „7md“ skaitytojai.
 
Geriausia Europos komedija išrinktas italų filmas „Mafija žudo tik vasarą“ („La Mafia uccide solo d’estate“), rež. Pierfrancesco Diliberto. FIPRESCI prizu „Europos atradimas 2014“ už geriausią debiutinį filmą apdovanotas Miroslavo Slapošpickio filmas „Gentis“ („Plemia“).
 
Geriausiu Europos dokumentiniu filmu tapo Marco Brauderio „Visatos valdovas“ („Master Of Universe“), animaciniu pilno metražo filmu – „Laimės menas“ („L’arte della felicita“, rež. Alessandro Rak), trumpo metražo filmo kategorijoje nugalėjo Unos Gunjak „Viščiukas“ („The Chicken“).
 
Geriausios Europos kino aktorės apdovanojimas įteiktas Marion Cotillard, suvaidinusiai pagrindinį vaidmenį filme „Dvi dienos, viena naktis“. Geriausiu aktoriumi tapo Timothy Spallas už vaidmenį filme „Ponas Terneris“ („Mr. Turner“).

Kadras iš filmo „Ida“
Kadras iš filmo „Ida“
Režisierė Agnes Varda
Režisierė Agnes Varda
Krzysztofas Warlikowskis Lukaszo Barczyko filme „Italiani“
Krzysztofas Warlikowskis Lukaszo Barczyko filme „Italiani“
Režisierius Steve’as McQueenas
Režisierius Steve’as McQueenas
Kadras iš Andrzejaus Zulawskio filmo „Ištikimybė“
Kadras iš Andrzejaus Zulawskio filmo „Ištikimybė“
Režisierius Andrzejus Zulawskis
Režisierius Andrzejus Zulawskis
Aktorius Ewanas McGregoras
Aktorius Ewanas McGregoras
Mantė Valiūnaitė

Pažangi senatvė

Nauji filmai – „Amžinai stilingos“

Debiutiniame Linos Plioplytės filme „Amžinai stilingos“ („Advanced Style“, JAV, 2014) Niujorko gatvės rodomos kaip podiumas damoms, nežadančioms išsižadėti savo stiliaus. Filmas kalba būtent apie individualų stilių ir jo svarbą. Dar apie madą, tinklaraštininkus ir senėjimo procesus. Bet svarbiausia – apie veržlumą ir energiją, nepaisant nieko.
 
Lina Plioplytė pradėjo kaip žurnalistė, vėliau pasiėmė kamerą ir ėmė kalbinti jai įdomius žmones. Dabar ji taip pat kuria muzikinius klipus ir reklaminius trumpametražius filmus kompanijoms „Urban Outfiters“, TOD’s ir kitoms. Susidomėjimas mada, matyt, ir suvedė Plioplytę su tinklaraštininku ir fotografu Ari Sethu Cohenu. Pastarasis kaip tik tada ėmė fotografuoti Niujorko gatvėse stilingas damas, kurioms per penkiasdešimt. Originalus filmo pavadinimas „Advanced Style“ pakartoja jo tinklaraščio pavadinimą ir išleistą nuotraukų albumą. Gaila, kad lietuviškas variantas prarado originale akivaizdžią nuorodą į pažangą. Žmogus, kurio anglų kalbos lygis nusakomas kaip pažangus (advanced), juk nebus vadinamas amžinu anglakalbiu. Nors gal nuoroda į amžinumą čia ir nėra iš piršto laužta.

„Amžinai stilingos“
„Amžinai stilingos“
Jonas Ūbis

Pabaigos šviesa

Krėsle prie televizoriaus

Ilgai buvusi pamiršta, paskutiniais XX a. dešimtmečiais Camille Claudel tapo romantiško mito apie pamišusius menininkus dalimi ir feminisčių įrodymu, kad moterys iš meno istorijos buvo trinamos. Prancūzų poeto, dramaturgo ir diplomato Paulio Claudelio vyresnioji sesuo Camille gimė 1864 metais. Ji buvo Auguste’o Rodino mokinė ir mylimoji, bet paliko jį po penkiolikos metų, kad pasišvęstų menui. Išsigandusi dailininkės keistenybių, 1913 m. šeima uždarė ją į vienuolių globojamą psichiatrinę ligoninę Prancūzijos Pietuose. Iš ten Claudel nebesugrįžo ir mirė nuo bado (kaip ir dauguma to meto panašių įstaigų gyventojų) 1943 metais. Dar gyva būdama palikta artimųjų, dailininkė nesulaukė jų dėmesio ir po mirties, todėl buvo palaidota bendrame kape. (Beje, kai Claudel atsidūrė gydykloje, Rodinas ėmėsi supirkinėti visas jos skulptūras.)

„Kamilė Klodel, 1915“
„Kamilė Klodel, 1915“
„Linkėjimai iš Paryžiaus“
„Linkėjimai iš Paryžiaus“
„Pašoksime?“
„Pašoksime?“
Aistė Račaitytė

Kaip patenkinti sinefilą

Įspūdžiai iš Trijų žemynų festivalio Nante

Luaros upės slėnyje, Prancūzijos vakaruose, įsikūręs Nantas XVIII a. buvo svarbiausias uostas Atlanto pakrantėje, jungęs Vakarų Afriką su Europa. Į jį iki pat XIX a. pradžios iš Pietų plaukė laivai, pilni vergų, cukraus ir visokių kitų gėrybių. Simboliška, kad jame jau 36 metus vykstantis Nanto Trijų žemynų kino festivalis (Festival de 3 continents), rodantis filmus iš Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos, imperializmo pasaulį saisčiusias grandis atkuria jau visai kitokia forma.
Festivalio ašis – konkursinė programa, kurioje dėl „Montgolfiere D’or“ („Auksinio skraidančio baliono“) apdovanojimo varžosi filmai iš Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos. Jį laimėjo patirtimi kitus konkurso dalyvius gerokai pranokusio Pietų Korėjos režisieriaus Wang Sang-soo filmas „Laisvės kalva“ („Jayueui onduk“). Filme justi režisieriaus kūrybai būdingi lengvumas ir subtili ironija, žiūrėti jį – tikras malonumas. „Laisvės kalvos“ siužetą kuria nechronologiška seka herojės Kvon skaitomi laiškai, kuriuos ji randa grįžusi namo po gydymosi kalnuose. Juos parašė iš Japonijos kelioms savaitėms atvykęs Mori, buvęs Kvon vaikinas. Filmas ironiškai akcentuoja kultūrinius stereotipus, žaismingai vaizduoja žmonių bendravimo banalybes ir kuriozus.

„Laisvės kalva“
„Laisvės kalva“
„Platforma“
„Platforma“
„Upė“
„Upė“
„Mėlynasis omaras“
„Mėlynasis omaras“
„Mylimoji“
„Mylimoji“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 Tradiciškai geriausių metų filmų dešimtukus paskelbė du kino žurnalai – britų „Sight & Sound“ ir prancūzų „Cahiers du cinema“. Šiemet britų ir prancūzų nuomonės retai sutampa. „Sight & Sound“ apklausė 50 kritikų, kiekvieno paprašę išrinkti 5 geriausius šių metų filmus.

Marion Cotillard filme „Kartą Niujorke“
Marion Cotillard filme „Kartą Niujorke“
Kadras iš filmo „Birdman“
Kadras iš filmo „Birdman“
Patricia Arquette filme „Vaikystė“
Patricia Arquette filme „Vaikystė“
Kadras iš filmo „Sudie, kalba“
Kadras iš filmo „Sudie, kalba“
Aleksejus Serebriakovas filme „Leviatanas“
Aleksejus Serebriakovas filme „Leviatanas“
Timothy Spallas filme „Ponas Terneris“
Timothy Spallas filme „Ponas Terneris“
Kadras iš filmo „Mažylis Kenkenas“
Kadras iš filmo „Mažylis Kenkenas“
Jonas Ūbis

Ieškant tapatybės

Krėsle prie televizoriaus

Rolandas Emmerichas kūrė filmus apie ateivius iš kosmoso („Žvaigždžių vartai“, „Nepriklausomybės diena“), klimato kaitą („Diena po rytojaus“), iš gelmių išlindusį monstrą („Godzila“), pasaulio pabaigą („2012“). Ko gero, ta pati masinė kultūra bei jos gerbėjai ir pašnibždėjo režisieriui sukurti „Anonimą“ (TV1, šįvakar, 5 d. 23.15). Juk ir juos domina ne vienam intelektualui iškilęs klausimas, kaip kažkoks beraščių tėvų sūnus, aktorius Williamas Shakespeare’as galėjo sukurti tokius šedevrus. Ar jis iš tikrųjų buvo genialus dramaturgas, ar už šios pavardės slepiasi kažkas kitas?
 
Emmerichas, kaip populiarių ir brangių filmų režisierius, atsisakė literatūrologų ir istorikų įrodymų ir pavertė filmą kažkuo, primenančiu „Delfi“ antraštes, pavyzdžiui, „Intymi moterų higiena: mitai ir faktai“ ar „Operai neabejingos garsenybės leido vakarą „Trubadūro“ premjeroje“. Ko gero, Emmerichui nėra didelio skirtumo, kas filmo herojus: Godzila, ateivis iš kosmoso ar Shakespeare’as, – visi jie vienodai žadina masinę vaizduotę, juolab kad poetas Edwardas de Vere (jam dažniausiai ir priskiriamas Williamo Shakespeare’o pseudonimas) karalienės Elžbietos I laikų Anglijoje jaučiasi lyg visai šiuolaikiškame politiniame gyvačių lizde. Poetą aristokratą suvaidinęs Rhysas Ifansas yra prisipažinęs, kad norėjo parodyti savo herojų seksualų („Davidas Bowie sutinka Karlą Lagerfeldą“).

„Anonimas“
„Anonimas“
„Mergina su drakono tatuiruote“
„Mergina su drakono tatuiruote“
„Mergina su drakono tatuiruote“
„Mergina su drakono tatuiruote“
„Adlono viešbutis. Šeimos istorija“
„Adlono viešbutis. Šeimos istorija“
„Gėda“
„Gėda“
„7md“ inf.

Nuobodulys – šiuolaikinio žmogaus būsena

Bertrand’as Bonello apie filmą „Sen Loranas. Stilius – tai aš“

Naujausias Bertrand’o Bonello filmas „Sen Loranas. Stlius – tai aš“, kaip ir visi ankstesnieji režisieriaus kūriniai, sulaukė prieštaringų vertinimų. Prie to prisidėjo ir konfliktas su Yves’o Saint-Laurent’o partneriu Pierre’u Bergé, jo draudimas režisieriui naudotis dailininko archyvu, ir tais pačiais metais ekranuose pasirodęs kitas – Jalilo Lespert’o biografinis filmas apie Saint-Laurent’ą. Tačiau būtent Bonello filmą Prancūzija šiemet pristatė „Oskarams“. Pateikiame režisieriaus interviu leidiniams www.colta.ru, lci.tf1.fr, „Le Figaro“ ištraukas.

Bertrand Bonello
Bertrand Bonello
„Sen Loranas. Stilius – tai aš“
„Sen Loranas. Stilius – tai aš“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas