Gruodžio 3–5 d. „Skalvijos“ kino centre meno inkubatorius „Rupert“ pristatys filmų programą „Saulė“. Trys dienas bus rodomi originalūs filmai ir vaizdo projektai, kuriuos sukūrė menininkai iš įvairių pasaulio kampelių.
Pirmoji programa (3 d. 21 val.) pristatys vieno svarbiausių XX a. dokumentinio kino kūrėjų, sukūrusio filmo-esė žanrą, prancūzų rašytojo, fotografo, vertėjo Chriso Markero kūrybą.
1990 m. sukurti trumpo metražo filmai „Katinas klausosi muzikos“ („Chat écoutant de la musique“), „Pelėda yra pelėda yra pelėda“ („An owl is an owl“), „Zoologijos sodas“ („Zoo piece“), „Slon tango“) buvo instaliacijos „Zapping Zone“ (1990–1994) sudedamoji dalis. Tai filmai, sukurti pasitelkiant ne tekstą, o muziką. Juose režisieriaus katinas klausosi Federico Mompou muzikos, pelėda tarsi mechaninis žaislas sukasi skambant elektroniniam garso takeliui, gyvūnų tinginiavimas zoologijos sode susilieja su ramiai tekančia melodija, o dramblio pasivaikščiojimas – su Igorio Stravinskio „Tango“.
Filosofijos studentas Chrisas Markeras (1921–2012) Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prancūzų Pasipriešinimo judėjime, po karo jis tapo žurnalistu, dirbo tarptautinėse organizacijose (tarp jų ir UNESCO), daug keliavo po Kiniją, Sovietų Sąjungą, Izraelį, Kubą. Tada ir gimė jo pirmieji filmai „Sekmadienis Pekine“ (1956), „Laiškas iš Sibiro“ (1958).
Šeštajame dešimtmetyje Markeras bendradarbiavo su Alainu Resnais (filmai „Statulos taip pat miršta“ ir „Naktis ir rūkas“ tapo dokumentinio kino klasika), Jorisu Ivensu, Walerianu Borowczyku. Jo filmai „Pylimas“ (1962), „Be saulės“ (1983) „Oro spalva – raudona“ atspindėjo kūrėjo eksperimentus su vaizdu, susidomėjimą 7-ojo dešimtmečio prancūzų kairiųjų judėjimu ar naujos skaitmeninės technikos galimybėmis. Ypač Markerą domino žmogaus atminties mechanizmai, kurie ir tapo „Pylimo“ bei „Be saulės“ tema.
Markeras – vienas 7-ojo dešimtmečio angažuoto kino idėjas skleidusių judėjimų steigėjas. 1967 m. jis įkūrė kolektyvą SLON (Société pour le Lancement des Œuvres Nouvelles), kuris 1974 m. tapo ISKRA (Images, Son, Kinescope, Réalisation Audiovisuelle). Jų tikslas buvo kurti nepriklausomą nuo pinigų cenzūros kiną.
Markeras buvo vienas nuosekliausių sovietų 3-iojo dešimtmečio montažinio kino tradicijų tęsėjų ir tyrinėtojų. Jį domino Alfredo Hitchcocko montažo principai, kaip montažas suteikia prasmę tam, kas rodoma ekrane. Markeras sukūrė dokumentinius filmus apie kino režisierius Akirą Kurosawą, Andrejų Tarkovskį, Aleksandrą Medvedkiną.
Gruodžio 4 d. 15 val. galima pažiūrėti Filipinų režisieriaus Raya Martino (g. 1984) filmą „Dabar rodome“ („Now Showing“, Filipinai, Prancūzija, 2008). Filmo vaizdų mozaika dėliojama iš skirtingų formatų vaizdo medžiagos. Joje iš lėto (filmas trunka per 4 valandas) ryškėja pagrindinės veikėjos Ritos gyvenimas Filipinų sostinėje Maniloje.
Gruodžio 5 d. 19 val. bus pristatytas menininkų grupės CAMP projektas „Nuo srovės ant srovės“
(„From Gulf to Gulf to Gulf“, Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija, Jemenas, Somalis, 2013). Prieš kelerius metus Indijoje įsikūrusi menininkų grupė susidomėjo laivyba Indijos vandenyne. Taip prasidėjo pažintis ir draugystė su jūreiviais, iš čia keliaujančiais į tolimus pasaulio uostus.
Programą „Saulė“ sudarė ir kuravo menininkai Gintaras Didžiapetris ir Liudvikas Buklys.
Įėjimas nemokamas.
