7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 Vieną didžiausių kino festivalių rugsėjo 2 d. atidarys Baltasaro Kormákuro („101 Reikjavikas“) filmas „Everestas“. Filmas paremtas tikrais įvykiais ir pasakoja apie kelias komercines alpinistų ekspedicijas į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą, įvykusias 1996-ųjų gegužę. Leidžiantis jas užklupo sniego pūga. Dalis alpinistų neišgyveno. Pagrindinius vaidmenis islandų režisieriaus filme sukūrė Jake’as Gyllenhaalas, Jasonas Clarke’as, Joshas Brolinas, Samas Worthingstonas, Johnas Hawkesas, Keira Knightley, Emily Watson ir Robin Wright.

 
„Everestas“ buvo filmuojamas Nepale, italų Alpėse, „Cinecitta“ studijoje Romoje ir „Pinewood“ paviljonuose netoli Londono. Tai bendros JAV ir D. Britanijos gamybos filmas. Interviu „Variety“ Kormákuras prisipažino: „Visą kelią nuo Katmandu iki Everesto papėdės su aktoriais nuėjome pėsčiomis. Buvo tikrai sunku, bet kadrai – gražūs. Pagalvojau, kad esu laimės kūdikis, nes man moka už tai, kad būčiau ten. Visa filmavimo grupė buvo sužavėta.“

„Everestas“
„Everestas“
Tadeusz Kantor
Tadeusz Kantor
Borys Szyc
Borys Szyc
Renata Litvinova
Renata Litvinova
Claire Denis
Claire Denis
Michael Fassbender
Michael Fassbender
„Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“
„Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“
Joe Gibbons
Joe Gibbons
Jonas Ūbis

Ne ekspertams

Krėsle prie televizoriaus

 Visai neseniai vienoje „Info TV“ laidoje radikalus nacionalistas Panka buvo pavadintas ekspertu, o jo pasvaičiojimai apie esą imigrantų keliamą grėsmę – eksperto nuomone. Nežinau, ką apie tai pasakytų kalbininkai, bet, tikiuosi, ir jiems patiks neseniai mano išgirstas terminas „food porn“. Taip vadinamas gosliai nufotografuotas ir apetitą žadinantis maistas. Tokių ypatingai gražių įvairiausių patiekalų nuotraukų būdavo ir seniau (prisimenu kad ir Stalino laikų kanoną – „Knygą apie skanų ir sveiką maistą“), bet dabar jų apstu visur ir tai net pradeda apibrėžti gyvenimo būdą.

 

Gaminti madinga, virėjai tapo medijų žvaigždėmis, filmams apie kulinariją festivaliai skiria atskiras programas. Kažkas atkreipė dėmesį, kad maisto rodymas ir pasakojimas apie jį įgijo erotikos atspalvį, bet tai neturėtų stebinti, juk rafinuota virtuvė visada buvo siejama su geismu. Deja, jis ne visada atranda adekvačią išraišką. Norint tuo įsitikinti užtenka ir laidų, kuriose šmėkščioja įvairios, mūsų televizijų žargonu tariant, „garsios Lietuvos moterys“, pavyzdžiui, Kristina Brazauskienė, anonsų. Tačiau kulinariniame vaidybiniame kine ne tik gaminama, bet dar ir pasakojama meilės istorija. Tokių filmų pastaraisiais metais taip pat pagausėjo. TV3 (19 d. 19 val.) parodys Jono Favreau filmą „Šefas ant ratų“ (2014), kuriame pristatoma nauja kulinarinė mada – paprastas ir skanus maistas tiesiog iš sunkvežimio (food truck). Šio filmo „veikėjas“ – tradiciškas kubietiškas sumuštinis. Jį ir gamins Karlas Kasperas – prabangaus restorano virėjas, po to, kai bjaurus kulinarinis kritikas sumals į miltus Karlo valgiaraštį, dėl kurio kaltas ne jis, o restorano savininkas (Dustin Hoffman). Įsižeidęs virėjas nuspręs dirbti sau ir pradės tepti bei kepti sumuštinius.

 

„Šefas ant ratų“ – tikras food porn. Visas maistas, kurį Karlas gamina streso, laimės, depresijos ar pykčio akimirkomis, rodomas iš arti, godžiai ryjamas arba nulaižomas nuo pirštų. Jokių sterilių, reklamiškų vaizdų – filmas skatina kulinarinį pasileidimą ir laimingą gyvenimą su tūkstančiais kalorijų. Net nustebau, kad tokią paprastą virtuvę garbinantis amerikiečių filmas Prancūzijoje sulaukė teigiamų vertinimų, tiesa, recenzijose taip pat dominavo kulinariniai terminai. Pavyzdžiui, „Paris Match“ recenzentas rašė: „Paskutinis mostas gal pernelyg cukruotas, tačiau iš filmo išeini pilnu skrandžiu.“

 

 

„Šefas ant ratų“
„Šefas ant ratų“
„2 dienos Niujorke“
„2 dienos Niujorke“
„Grobis“
„Grobis“
„Pelenė“
„Pelenė“
„Adamsų šeima“
„Adamsų šeima“
Mantė Valiūnaitė

Kino sanatorija

50-ajam tarptautiniam Karlovi Varų kino festivaliui pasibaigus

Penkiasdešimtąjį kartą vykęs tarptautinis Karlovi Varų kino festivalis, kaip ir visi jubiliatai, žadėjo neišdildomų įspūdžių, dovanų ir filmų. Liepos 3–11 d. Čekijos kurortas virto kino sanatorija. Į ją galėjai įžengti raudonu kilimu pro vartus saugančias dvi statulas, rankose laikančias krištolinius gaublius. Įžengus ilsėtis nuo gero kino arba su geru kinu.

 

Pagrindinė konkursinė programa nuvylė, kaip ir konkursas „Vakarų Rytai“. Filmai panašūs, klampūs ir netalentingai suręsti, istorijos girdėtos. Pagrindinį prizą „Krištolinį gaublį“ laimėjo amerikiečių filmas „Bobas ir medžiai“ („Bob and the Trees“). Debiutinis pilnametražis Diego Ongaro vaidybinis filmas, kaip ir trumpametražis jo to paties pavadinimo filmas, gimė iš režisieriaus susižavėjimo medkirčiu Bobu, jo meile medžiams ir gamtai. Bobas – realus žmogus, jis vaidina save režisieriaus kuriamoje dramoje.

„Krentantys turi sparnus“
„Krentantys turi sparnus“
„Raudonas voras“
„Raudonas voras“
„Tarp mūsų viskas gerai“
„Tarp mūsų viskas gerai“
„Giesmių giesmė“
„Giesmių giesmė“
„Scanoramos“ inf.

Nauja „Scanorama Shortcut“ stotelė – kūrybinės dirbtuvės Nidoje

 

Įkvėpę naujų idėjų ir sužinoję daug naujo vėjuotoje Islandijoje, tarptautinių kūrybinių dirbtuvių „Scanorama Shortcut“ dalyviai keliasi į Nidą. Nidos meno kolonijoje liepos 19–25 d. kino industrijos naujokų iš Lietuvos ir Islandijos laukia darbinga savaitė – padedami geriausių savo sričių profesionalų, jie gilinsis į naujus kūrybinio mąstymo būdus, interneto teikiamas galimybes trumpametražių filmų kūrėjams ir reklamos paslaptis, padėsiančias greičiau įsitvirtinti kino pasaulyje.

 

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Omaras Sharifas

Liepos 10 d. Kaire nuo širdies smūgio mirė aktorius Omaras Sharifas (tikras vardas – Michelis Demitris Shalhoubas). Jis gimė 1932 m. Aleksandrijoje, krikščionių iš Libano ir Sirijos šeimoje, studijavo fiziką ir matematiką Kairo universitete, vėliau dirbo savo tėvo kompanijoje. Aktoriaus karjerą Sharifas pradėjo Egipte 6-ajame dešimtmetyje. Vienoje filmavimo aikštelėje 1954 m. Sharifas sutiko būsimą žmoną – tuometinę egiptiečių žvaigždę Faten Hamama. Kad galėtų ją vesti, aktorius 1955 m. perėjo į islamą.

 

Tarptautinė Sharifo karjera prasidėjo 1962-aisiais, kai jis suvaidino Davido Leano filme „Arabijos Lorensas“. Aktorius buvo nominuotas „Oskarui“ už antro plano vaidmenį. „Oskaro“ negavo, bet buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“, vėliau Sharifas juo buvo apdovanotas dar du kartus.

 

Garsiausias Sharifo vaidmuo – daktaras ir poetas Jurijus Živaga 1965 m. Boriso Pasternako romano ekranizacijoje (1965, rež. David Lean). Jis įtvirtino romantiško, jausmingo aktoriaus įvaizdį.

Omar Sharif
Omar Sharif
„Saldus gyvenimas“
„Saldus gyvenimas“
 Brigitte Bardot
Brigitte Bardot
Jonas Ūbis

Atskaitos taškai

Krėsle prie televizoriaus

Niekad nepraleidžiu progos pasižiūrėti Rogerio Michello „Noting Hilo“. Jis primena auksinių Holivudo laikų komedijas apie vyrų ir moterų santykius, kuriose moterys visada pasiekdavo savo tikslą. 2010 m. sukurto Michello „Labo ryto“ (TV3, 11 d. 21.05) herojė – televizijos prodiuserė Bekė, kurią suvaidino Rachel McAdams, – taip pat iš tokių moterų. Ji nori prikelti pusrytinę televizijos laidą, kuri vadinasi „Morning Glory“.
 
Tačiau Michello filmas – ne tik istorija apie televizijos žmonių ambicijas ir sudėtingus santykius, bet ir gana kartokas pasakojimas apie nuolat, deja, ne į gerą pusę besikeičiantį pasaulį ir vis labiau mus kvailinančią televiziją. Dauguma skaitytojų, neabejoju, pritars šiai nuomonei ir Harrisonui Fordui, kuris vaidina patyrusį žurnalistą ir mizantropą Maiką. Kadaise jis atsidurdavo ten, kur vykdavo kas nors svarbaus, gavo visus įmanomus apdovanojimus, bet dabar jam paaiškinta, esą nesupranta naujųjų medijų specifikos ir turi trauktis. Maikas pasitraukė ir tapo niurgzliu bei beveik chamu. Ko gero, ir būtų galutinai juo tapęs, jei ne darboholikė Bekė, kuriai televizija ir yra gyvenimas. Gavusi darbą rytinėje laidoje ir nusprendusi pakelti jos beviltiškus reitingus, Bekė laidos vedėju pakviečia savo lyg dievaitį garbinamą Maiką. Tačiau šiam rytinė laida – gėda ir pažeminimas. Maikas nuoširdžiai nesupranta, kodėl jam reikia tiesioginiame eteryje kepti pyragus, komentuoti siužetus apie menopauzę, ir dar kartu su ne pirmos jaunystės „Mis Arizona“ (Diana Keaton).

„Labas rytas“
„Labas rytas“
„Jauna ir graži“
„Jauna ir graži“
Živilė Pipinytė

Kovojant su likimu

Nauji filmai – „Toli nuo skubančios minios“

Thomasą Hardy kinas mėgsta – sunku būtų suskaičiuoti visas jo kūrinių ekranizacijas. Thomaso Vinterbergo „Toli nuo skubančios minios“ („Far from the Madding Crowd“, D. Britanija, JAV, 2015), regis, bus jau penktas filmas pagal 1874 m. Hardy parašytą romaną. Yra dar ir opera, miuziklas, spektaklių (tarp jų ir šokio), populiarus komiksas „Tamara Drewe“ (beje, savo ruožtu įkvėpęs „Džemą Boveri“), anime, muzikos albumų ir dar daug visokių nuorodų, kurios galėtų sugulti net ir į kokią nors disertaciją. Rašytojo amžininkams Hardy romanai atrodė skandalingi, pernelyg natūralistiški, atvirai rodantys britų visuomenės socialines problemas. Karalienės Viktorijos laikais moralės klausimai literatūrai buvo itin opūs, bet bijau, kad dabar retas juose įžvelgs ką nors panašaus, juolab nesuprantamas bus ir pavadinimas – pasirinkęs elegiško Thomaso Gray’aus eilėraščio apie provincijos kapines eilutę, Hardy jai suteikė gana ironišką, prieštaringą prasmę, esą ir toli nuo didmiesčio šurmulio verda aistros ir dūžta likimai.
 
Matyt, kiną iki šiol pirmiausia traukia stiprūs Hardy veikėjų charakteriai ir jų žūtbūtinės kovos su likimu. Tokie personažai domina ir Vinterbergą – neteisingai pedofilija apkaltintas „Medžioklės“ herojus, iš gyvenimo dugno nuolat bandantys iškilti „Submarino“ ir fantastinio filmo „Viskas apie meilę“ veikėjai metė iššūkį visuomenei, jos normoms ir pabandė įrodyti savo tiesą, panašiai kaip Hardy romanų Tesė ar Džudas.

„Toli nuo skubančios minios“
„Toli nuo skubančios minios“
„Toli nuo skubančios minios“
„Toli nuo skubančios minios“
„Toli nuo skubančios minios“
„Toli nuo skubančios minios“
„Meno avilio“ inf.

Kaip kinas tampa politika, o politika kinu, kvies diskutuoti Kino stovykla

 

Kinas yra politika. Ar ne? Į klausimą bandys atsakyti kino kūrėjai, tyrėjai ir mėgėjai, liepos 23–26 d. susitiksiantys Gelgaudiškio dvare – jau šeštojoje „Meno avilio“ organizuojamoje Kino stovykloje. Šių metų temą – „Kinas ir politika“ – nagrinės serbų režisierė Mila Turajlic, Ukrainos pilietinio protesto kūrybinė grupė „Babylon 13“, rusų meno kolektyvo „Chto delat“ narė Marina Maraeva, lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius ir kiti. Be to, dalyvių laukia koncertas ir spektaklis.

 

„Kasmet susirenkame, kad pakalbėtume apie kiną iš esmės. Reaguodami į pasaulinius įvykius ir konfliktus pasirinkome, mūsų manymu, šiandien itin aktualų kino ir politikos santykį“, – sako „Meno avilio“ projektų koordinatorė Goda Jurevičiūtė.

Kino stovykla Gelgaudiškio dvare 2014-aisiais
Kino stovykla Gelgaudiškio dvare 2014-aisiais
Mantė Valiūnaitė

„Il Cinema Ritrovato“: sugražinta kino patirtis

Bolonijoje baigėsi senojo kino festivalis

Birželio 28 d., dešimta valanda penkiolika minučių vakaro, Piero Paolo Pasolini aikštė, ekrane neapolietiškas, klasika tapęs nebylusis filmas „Asunta Spina“ (rež. Gustavo Serena, 1915). Jaukioje vasaros tamsoje, ekrane, įrėmintame medžių, lėtai pasklinda švelni šviesa iš visai šalia stovinčio ir rūkstančio it mažas kaminas kino projektoriaus. Kartu su šviesa pasklinda ir kvapas it degančios žibalinės lempos. Prasideda kino patirtis, kokios gyvenime dar neteko patirti – kinas po atviru dangumi, karštą naktį, iš nitratinės juostos – kinas nepaprastai aiškus ir ryškus, bet ir kartu labai subtilius, švelnus, gyvai įgarsinamas ir kvepiantis!
 
Taip ypatingai pradėjau savo kelionę į sugrįžtantį kiną – nuo birželio 27 d. iki liepos 4 d. Bolonijoje jau 29 kartą vyko kino festivalis „Il Cinema Ritrovato“ („Sugražintas kinas“). Kai festivalių ratas vis plečiasi ir jo sukimasis vis greitėja, Bolonijos kinematekos fondo (Fondazione Cineteca di Bologna) organizuojamas renginys trumpam šį ratą pasuka į kitą pusę, taip sulėtindamas tempą ir primindamas apie tai, kas turi būti prisiminta. Šis festivalis nėra naujienų medžiotojas – čia nekovojama dėl premjerų skaičiaus, nepardavinėjami dar nebaigti kurti filmai. „Il Cinema Ritrovato“ – atrastų archyvuose, mažai žinomų ar visai nežinomų filmų ir klasikinio kino festivalis, kuriame daug dėmesio skiriama kino restauravimui ir išsaugojimui.
 

„Juodaodė mergina“ (1966)
„Juodaodė mergina“ (1966)
„Romeo ir Džuljeta“ (1954)
„Romeo ir Džuljeta“ (1954)
„Assunta Spina“ (1915)
„Assunta Spina“ (1915)
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Garsiam lenkų režisieriui ir scenaristui Tadeuszui Chmielewskiui šį rugsėjį per 40-ojo Gdynės kino festivalio uždarymo ceremoniją bus įteikti „Platininiai liūtai“ už kūrybos indėlį.
 
Tadeuszas Chmielewskis gimė 1927 m, baigė Lodzės kino mokyklą. Debiutinis filmas „Eva nori miego“ atnešė režisieriui San Sebastiano kino festivalio „Auksinę kriauklę“. Chmielewskis yra daugelio kitų populiarių filmų, tarp jų „Kur yra generolas“ (1963), „Nemėgstu pirmadienių“ (1971), „Ištikimoji upė“ (1983) autorius.
 
Gdynės kino festivalio direktorius Michałas Oleszczykas pabrėžė, kad Chmielewskis kaip joks kitas lenkų režisierius savo filmuose mokėjo sujungti sociologinį stebėjimą, komediografo amatą ir poetinį jautrumą.
 
„Platininius liūtus“ yra gavę Jerzy Antczakas, Witoldas Sobocińskis, Tadeuszas Konwickis, Romanas Polańskis, Jerzy Wójcikas ir Sylwesteris Chęcińskis.
 
Svarbiausias lenkų kinui skirtas renginys – Gdynės kino festivalis – šiemet vyks rugsėjo 14–19 dienomis.

Serge Toubiana
Serge Toubiana
Tadeusz Chmielewski
Tadeusz Chmielewski
Kadras iš Tadeuszo Chmielewskio filmo „Eva nori miego“
Kadras iš Tadeuszo Chmielewskio filmo „Eva nori miego“
Julia Roberts
Julia Roberts
Leonidas Jarmolnikas
Leonidas Jarmolnikas
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas