7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„Skalvijos“ inf.

„Kūrybos apsėstojo“ portretas filme „Fassbinderis: mylėti nereikalaujant“

 

Šiemet Vokietija mini Rainerio Wernerio Fassbinderio (1945–1982) 70-metį. Jubiliejui skirtos parodos, spektakliai, performansai, filmų retrospektyvos. Fassbinderis – iš tų didžiųjų režisierių, kurie pakeitė Europos kiną. Apie 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių ribą kartu su kitais vokiečių Naujosios bangos autoriais jis pasipriešino Holivudo taisyklėms ir dominavimui, gerokai anksčiau už postmodernistus sulydęs savo filmuose klasiką ir kičą, kasdienybę ir aukštąją tragediją, politiką ir asmeninę istoriją. Dažnai jo filmų herojai būdavo nevykėliai, niekšai, prostitutės, imigrantai, įvairių mažumų atstovai, neturintys ne tik istorijos, bet ir biografijos. Filmai prisidėjo prie Fassbinderio – gėjaus, narkomano, maištininko, provokatoriaus įvaizdžio, kuris gyvas iki šiol, nors jo provokacijos ir estetika jau seniai tapo šiuolaikinio meno savastimi.

 

Pasibaigus Vilniaus LGBT festivalyje „Kreivės“ rodytai nedidelei režisieriaus filmų retrospektyvai, „Skalvija“ kviečia pratęsti pažintį su Fassbinderiu. Veržlus, reiklus, ieškantis, degantis teatro ir kino režisierius garsėjo kaip „kūrybos apsėstasis“: per 14 kūrybos metų (Fassbinderis mirė būdamas 37-erių) jis sukūrė 44 filmus ir 16 spektaklių. Dokumentinį filmą „Fassbinderis: mylėti nereikalaujant“ („Fassbinder: To Love Without Demands“, 2015), kuris „Skalvijoje“ bus rodomas rugsėjo 1–16 d., sukūrė ilgametis bičiulis Christianas Braadas Thomsenas.

Rainer Werner Fassbinder
Rainer Werner Fassbinder
„Pasakos“ inf.

„The Beatles: A Hard Day’s Night“ vėl kino ekrane

 

Filmas „The Beatles: A Hard Day’s Night“, atšventęs 50 metų sukaktį, sugrįžo į pasaulio kino teatrus. Ekranus pasieks restauruota filmo versija su atkurtu garsu. Išskirtiniai filmo seansai šį rudenį vyks tik kino teatre „Pasaka“.

 

Keturių vaikinų iš Liverpulio grupė „The Beatles“ gimė 1958 metais. Po dvejų metų jie sulaukė pirmosios sėkmės, o 1961-aisiais prasidėjo fenomenas, imtas vadinti „bitlomanija“. Jis peržengė muzikos ribas: „The Beatles“ paveikė papročius, nes primetė visai paauglių kartai tam tikrą elgesio ir aprangos būdą. Kinas pastebėjo „The Beatles“ tik 1964-aisiais, kai „bitlomanija“ apėmė ne tik D. Britaniją, bet ir beveik visą Europą ir JAV.

 

Rasa Šimkutė

Septintoji „Baltijos banga“

Tarptautinis Baltijos šalių kino festivalis Nidoje

Rugpjūčio 23–30 d. jau septintą kartą Nidos gyventojai ir poilsiautojai buvo sukviesti pasižiūrėti dokumentinių bei vaidybinių kino kūrėjų iš Baltijos šalių, Suomijos, Vokietijos filmų. Festivalyje svečiavosi ir gausus būrys kinematografininkų.
 
Šį kartą festivalyje buvo parodyta ir lietuvių klasikos – Arūno Žebriūno 1969-aisiais sukurta „Gražuolė“ bei Raimundo Banionio „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990), juo festivalis ir buvo atidarytas. „Baltijos bangos“ vadovas kino režisierius Gytis Lukšas sako: „Ateityje festivaliuose stengsimės laikytis naujos tradicijos – rodysime bent vieną ar du lietuviškus filmus, jau tapusius kino paveldu. Tai prasminga, nes senieji filmai restauruojami ir atsiranda nauja kokybė bei angliški subtitrai, o tai reiškia, kad lietuvių kino klasiką galime skleisti ir už šalies ribų.“ Pasak Raimundo Banionio, „tai tarsi dviguba retrospektyva, juk filmą kūrėme 1990-aisiais – blokados metais, o jo siužetas glaudžiai susijęs su plačiai Lietuvoje nuskambėjusiu 1972-ųjų įvykiu – Romo Kalantos viešu susideginimu Kaune. Tai filmas apie mūsų kartą. Aš ją vadinu „nuskustąja karta“, kuri pajuto laisvės kvapą. Mes tais laikais klausėm užsienio radijo, pirkom džinsus, platinom, siuvom juos patys, nors ir nebuvom hipiai, bet tokia mada buvo. Šis filmas apie laisvę, ne apie valstybės laisvę, bet apie žmogaus laisvę. Kad ir kaip būtų, iš mūsų kartos išaugo vėlesni sąjūdžiai. Mes paragavome pradžios – buvome nuskusti plikai, gavome „bananų“, kai kas pasėdėjo ir beprotnamyje. Laisvės skonis davė impulsą žmonėms, dar labiau suvešėjo vidinis laisvės troškimo daigelis.“

Raimundas Banionis ir Gytis Lukšas. Dž. Barysaitės nuotr.
Raimundas Banionis ir Gytis Lukšas. Dž. Barysaitės nuotr.
„Baltijos bangos“ festivalio dalyviai. Dž. Barysaitės nuotr.
„Baltijos bangos“ festivalio dalyviai. Dž. Barysaitės nuotr.
„Vėjų kryžkelėje“
„Vėjų kryžkelėje“
„1944-ieji“
„1944-ieji“
„Modris“
„Modris“
„Muhu salos moterys“
„Muhu salos moterys“
„Scanoramos“ inf.

„Scanorama“ kino profesionalus kviečia pažinti skaitmeninės gamybos iššūkius

 

Lapkričio 5-ąją prasidėsiantis 13-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tradiciškai ne tik pristatys įdomiausius pastarųjų metų Europos filmus, bet ir kvies diskutuoti kino industrijai svarbiais klausimais. Lietuvos kino centro iniciatyva kino kūrėjai kviečiami dalyvauti lapkričio 4–7 d. „Scanoramoje“ vyksiančioje mokymų sesijoje „Skaitmeninės gamybos iššūkiai“ („Digital productions challenge II“).

 

Šveicarų organizacijos „Focal-Resource“ mokymų programa organizuojama jau septintus metus. Kino profesionalams skirti mokymai orientuoti į filmų gamybos, parengimo ir platinimo kokybės gerinimą Europos rinkoje. Paskaitų sesijose ir diskusijų forumuose dalyviai susipažins su naujausiomis skaitmeninio platinimo (nuo DSM (Digital Source Master) formato iki kino teatro), rodymo ir archyvavimo galimybėmis, analizuos kino rinkoje iškylančias problemas ir jų sprendimo būdus.

LKC inf.

Skelbiama „Oskaro“ sieksiančių lietuviškų filmų atranka

 

Šiemet ir vėl JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintas lietuviškasis „Oskaro“ komitetas kviečia teikti filmus kandidatus „Oskarams“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.

 

Atrankoje gali dalyvauti visų žanrų ne trumpesni kaip 40 minučių filmai, atitinkantys šiuos pagrindinius kriterijus: Lietuvoje filmas buvo platinamas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., kūrinys komerciniais pagrindais buvo viešai rodomas kino teatre mažiausiai 7 dienas iš eilės, reklamai buvo parengta ir įgyvendinta rinkodaros strategija, didžioji dalis filmo dialogų yra ne anglų kalba, filmas nebuvo komerciniais tikslais platinamas JAV, didžioji filmo kūrėjų dalis yra lietuvių autoriai.

 

Daugiau apie JAV Kino meno ir mokslo akademijos keliams techninius reikalavimus galima susipažinti oficialiame „Oskarų“ puslapyje (http://goo.gl/CBl1vx). Filmą atrankai gali pateikti tik filmą prodiusavusi studija, įvardinta filmo titruose ir turinti © (copyright) teisę.

 

Filmų (7 kopijų DVD formatu) atrankai laukiame iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos kino centre (Z. Sierakausko 15, Vilnius).

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Rugsėjo 27 d. Norvegijoje įvyks serialo „Okupuotieji“ („Occupied“) premjera. Jo scenarijaus autorius – populiarus detektyvų rašytojas Jo Nesbø, jam ši idėja gimė dar 2008-aisiais, kai Rusija užpuolė Gruziją, bet serialas pradėtas kurti jau po Krymo aneksijos. Filme pasakojama fantastiška istorija apie tai, kaip į valdžią Norvegijoje ateina radikalių ekologų partija, kuri stabdo dujų ir naftos gavybą. ES vadovybės tokia politika netenkina ir ji kreipiasi į Rusiją, kad ši pultų Norvegiją. Kremlius sutinka. Rusijos kariuomenė okupuoja Norvegiją, kad grąžintų į pasaulinę rinką norvegų išteklius. Vieną pagrindinių vaidmenų seriale sukūrė Ingeborga Dapkūnaitė. Tai brangiausias Norvegijos istorijoje serialas: jo biudžetas – 90 mln. kronų (maždaug 10 mln. JAV dolerių), prie „Okupuotųjų“ gamybos prisidėjo ir švedai. Rusijos ambasada Norvegijoje sureagavo vos pasirodžius „Okupuotųjų“ reklaminiam klipui ir išreiškė savo apgailestavimą, kad toks serialas bus rodomas.

Kristen Stewart filme „Amerikos Ultra“
Kristen Stewart filme „Amerikos Ultra“
Kirilas Serebrenikovas
Kirilas Serebrenikovas
Scenaristė Svetlana Karmalita ir režisierius Vitalijus Melnikovas „Lenfilm“ kino centro atidaryme
Scenaristė Svetlana Karmalita ir režisierius Vitalijus Melnikovas „Lenfilm“ kino centro atidaryme
Christian Bale
Christian Bale
Roger Sherman
Roger Sherman
Jonas Ūbis

Kai reikia įkvėpimo

Krėsle prie televizoriaus

 Žaliojo tilto skulptūrų nuėmimas geriausiai išryškino apgailėtiną politinių diskusijų lygį Lietuvoje. Jį puikiai atspindėjo ir įvairių televizijų reportažai, kuriuose žodis paprastai buvo suteikiamas ne specialistams, o „liaudies“ atstovams. Kad pastarųjų mentalitetas nelabai pasikeitė per tuos šešiasdešimt metų, kol ant tilto stovėjo skulptūros, parodė kad ir vienos televizininkų užkalbintos ponios nuomonė, esą ant tilto turėtų stovėti Lietuvos kunigaikščiai. Vienas stabas būtinai turi būti pakeistas kitu. Tai padės ištrinti iš atminties nepatogius ir dažnai konformistiškus tautos istorijos fragmentus. Man atrodo, kad skulptūros pirmiausia badė akis buvusiems aukštosios partinės mokyklos ir kitų panašių įstaigų bendradarbiams.

 
Pirmadienį (liepos 20 d.) skulptūroms skirta laida „Teisė žinoti“ taip pat atspindėjo tų diskusijų lygį. Rita Miliūtė nuolat pašaipiai nutraukinėjo pašnekovus, kurių nuomonė neatitiko jos požiūrio, ir pirmiausia istorikę Rasą Čepaitienę. Man regis, kaip tik pastaroji vienintelė pateikė blaivią, nepriklausomą ir argumentuotą nuomonę, nes kiti laidos dalyviai tik atvirai politikavo.

„Kartą Niujorke“
„Kartą Niujorke“
„Viena diena“
„Viena diena“
„Kai Haris sutiko Sali“
„Kai Haris sutiko Sali“

Pakeitęs britų kiną

Lindsy’us Andersonas ir „Jeigu...“

 Lindsey’us Andersonas (1923–1994) – viena svarbiausių pokario britų kino figūrų. Baigęs Oksfordą, 1947 m. jis kartu su Gavinu Lambertu ir Karelu Reiszu įkūrė įtakingą kino žurnalą „Sequence“. Žurnalas ėjo trumpai – iki 1954-ųjų, tačiau jame suformuluoti principai padėjo netrukus atsiradusiam „Free Cinema“ kino judėjimui, iš esmės pakeitusiam anglų kiną. „Sequence“ pasisakė už socialiai angažuotą kiną, kovojo su konformizmu ir ideologija. Savo straipsniuose Andersonas žavėjosi Jeano Vigo filmais ir jo kino maištu. Uždarius žurnalą, Andersonas rašė straipsnius kitiems leidiniams ir netrukus tapo vienu svarbiausiu anglų kino kritiku. Jis rašė piktus straipsnius, kuriuose kritikavo kolegų ir viso britų kino konformizmą.

 
Iš pradžių Andersonas kūrė dokumentinius filmus, kurie atitiko „Free Cinema“, kvietusio įtvirtinti kasdienybės svarbą, dvasią, bet kartu tęsė britų ir pirmiausia Humphrey Jenningso poetinės dokumentikos tradicijas. Andersono filmai rodė provincijos laikraščio kasdienybę („Veikfildo ekspresas“, „Wakefield Express“, 1952), ironiškai prabilo apie vargingus pajūrio atrakcionus („O, svajonių šalie“, „O Dreamland“, 1953), pasakojo apie kurčnebylių vaikų mokyklą („Ketvirtadienio vaikai“, „Thursday’s Children“, 1953). Iš jų išsiskiria Venecijos „Auksiniu liūtu“ apdovanotas lyrinis pasakojimas apie netrukus panaikintos Kovent Gardeno turgavietės kasdienybę „Kiekvieną dieną, išskyrus Kalėdas“ („Every Day Except Christmas“, 1957).

„Jeigu...“
„Jeigu...“
„Jeigu...“
„Jeigu...“
„Jeigu...“
„Jeigu...“
„Jeigu...“
„Jeigu...“
„Nominum“ inf.

Filmas apie žvaigždę, kurios JAV pramogų verslas nepriėmė

 

 Lietuvos kino ekranuose nuo šio penktadienio bus rodomas vienas garsiausių pastarųjų metų dokumentinių filmų – Maliko Bendjelloulo „Sugar Men“ (Švedija, D. Britanija, 2012). Filmą platina Arūno Matelio kino studija „Nominum“.

 

1970 ir 1971 metais JAV, „Sussex Records“ įrašų studijoje, pasirodė dvi Detroite gimusio meksikiečių kilmės muzikanto ir poeto Sixto Rodriguezo plokštelės „Cold Facts“ ir „Coming from Reality“. Daugelis pranašavo talentingam muzikantui didelę sėkmę. Ja neabejojo ir pirmojo albumo prodiuseriai – muzikantai Mike’as Theodore’as ir Dennisas Coffey, atradę Rodriguezą viename prirūkytame Detroito bare. Jis grojo atsukęs klausytojams nugarą. Muzikantai įkalbėjo drovųjį bardą ateiti į įrašų studiją. „Prodiusavau daugelio garsių atlikėjų didžiausius hitus, bet niekad nesu dirbęs su tokiu talentingu menininku kaip Rodriguezas“, – viename interviu prasitarė ir antrojo albumo „Coming from Reality“ prodiuseris Steve’as Rowlandas.

 „Sugar Men“
„Sugar Men“
 „Sugar Men“
„Sugar Men“
 „Sugar Men“
„Sugar Men“
„7md“ inf.

Vasaros kino žemėlapis

Ką žada kino teatrai

 Vasarą galima visai saugiai pakeliauti po pasaulį ir skirtingas epochas, nusipirkus kino teatro bilietą. Siūlome kelis taškus žemėlapyje, kur galite atsidurti nusprendę pasižiūrėti naujus filmus.

 
Pirmojo pasaulinio karo laikų Anglija
„Jaunystės pažadas“
Pernai paminėtos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo metinės ypač įkvėpė D. Britanijos kinematografininkus. Jameso Kento filmas „Jaunystės pažadas“ sukurtas pagal anglų rašytojos, feministės ir pacifistės Veros Brittain (1893–1970) autobiografinę knygą, kuri pasirodė 1933-aisiais ir iškart labai išpopuliarėjo. Brittain aprašė knygoje savo patirtį Pirmajame pasauliniame kare ir kelią į pacifizmą. Kare žuvo rašytojos sužadėtinis, geriausi draugai ir brolis.
 
Filmas pasakoja apie jauną nepriklausomą merginą (Alicia Vikander), kuri atsisakė mokslų Oksforde, kad taptų savanore slauge ir padėtų kariaujantiems fronte. Karas sugriovė visas jos svajones, sužlugdė jaunystę ir pirmąją meilę. Filmas buvo kuriamas Jorkšyre, Oksforde, Londone ir kitose spalvingose Anglijos vietose. (Nuo liepos 31 d.)

„Jaunystės pažadas“
„Jaunystės pažadas“
„Eizenšteinas Gvanachuate“
„Eizenšteinas Gvanachuate“
„Šnipas iš U.N.C.L.E.“
„Šnipas iš U.N.C.L.E.“
„Daugiau garso ir šviesų“
„Daugiau garso ir šviesų“
„Neracionalus žmogus“
„Neracionalus žmogus“
„Self/less“
„Self/less“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas