Lapkritį „Skalvijos“ kino centras kviečia į kino klasikos vakarus, kuriuose bus galima pamatyti vieną pirmųjų Roberto L. Stevensono romano „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ ekranizacijų ir japonų kino meistro Hiroshi Shimizu filmą „Ponas Ačiū“ (1936).
Johno S. Robertsono 1920 metais sukurtam filmui „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ („Dr. Jekyll and Mr. Hyde“, JAV, 1920) lapkričio 5 d. pianinu akompanuos džiazo pianistas Edgaras Sabilo. „Nebylūs filmai niekada netylėjo. Orkestro atliekamos kompozicijos ar taperio akomponavimas – du dažniausi nebylaus kino įgarsinimo būdai. Kiekvienas taperis gali iš esmės pakeisti filmo pasakojimą, jo ritmą, paaštrinti kulminaciją ar ją nuraminti“, – apie filmų garsinimo subtilybes sako vienas ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ organizatorių Aleksas Gilaitis.
Valeska Grisebach apie „Vesterną“
Pradedame pažintį su šiųmetės „Scanoramos“ filmais bei jų kūrėjais. Valeska Grisebach (g. 1968) – vokiečių režisierė ir scenaristė, priskiriama vadinamajai „Berlyno mokyklai“. Grisebach studijavo vokiečių kalbą ir filosofiją Berlyne, Miunchene bei Vienoje. Kino ji taip pat mokėsi Vienoje, kur 2001 m. debiutavo filmu „Mano žvaigždė“ („Mein Star“). „Scanoramos“ pristatomas „Vesternas“ – trečiasis režisierės pilno metražo filmas. Jo premjera šiemet įvyko Kanuose. Pateikiame Annos Melikovos interviu, šį rudenį išspausdinto colta.ru, fragmentus.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Lodzės kino mokykla sudėjo į internetą studentų filmų archyvą. Nuo 1949 m. joje sukurta per penkis tūkstančius vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų. Tai milžiniška medžiaga, kuria ir remiasi mokyklos legenda. Šią legendą kūrė didieji kino režisieriai Krzysztofas Kieślowskis, Januszas Majewskis, Romanas Polańskis, Kazimierzas Karabaszas, Andrzejus Wajda ir daug kitų. Kino dokumentininko Maciejaus Drygaso iniciatyva studijų metais sukurti jų filmai dabar prieinami bet kuriame pasaulio kampelyje. Pasak portalo organizatorių, tai šiuolaikiškiausias tokio pobūdžio portalas Lenkijoje ir gal net visoje Europoje.
Krėsle prie televizoriaus
Dažnai prisimenu Viktoro Šklovskio mintį: „Menas yra būdas išgyventi kūrinio darymą, o tai, kas padaryta, mene nebesvarbu.“
Trumpos kino recenzijos
Yra filmų, ant kurių tiesiog negali pykti. Toks yra „50 pavasarių“. Jis nesideda tuo, kuo nėra, todėl išvengia žiūrovo nusivylimo, lydinčio pretenzingus, bet tos pretenzijos taip ir neišpildančius filmus. Pavyzdžiui, neseniai kine rodytą „Paryžius gali palaukti“. Blandine Lenoir filmas tiesiog yra savo vietoje.
Dvylika šiųmetės „Scanoramos“ filmų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Šiųmetė „Scanoramos“ programa nenuvils nei klasikos gerbėjų, kuriems siūloma Luchino Visconti retrospektyva, nei tų, kurie vertina intelektualų Michaelio Haneke’s kiną – bus galima prisiminti ankstyvuosius austrų režisieriaus filmus bei pasižiūrėti naujausią „Laiminga pabaiga“.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Praėjusį antradienį mirė prancūzų aktorė Danielle Darrieux. Jai buvo šimtas metų. Per aštuoniasdešimt metų kine ji suvaidino 110 filmų.
Krėsle prie televizoriaus
Pasaka apie šiuolaikinius Gražuolę ir Pabaisą „Edvardas Žirkliarankis“ buvo sumanytas kaip amerikiečių visuomenės satyra. Bet vartotojų visuomenės „idealai“ per tuos kelis dešimtmečius jau tapo ir lietuviškos kasdienybės dalimi, todėl filme pasakojama istorija jau gali vykti bet kur, net ir gūdžioje pakaunėje.
Nauji filmai – „Sniego senis“
Nors skaičiau ne visus vienuolika Jo Nesbø romanų apie Harį Holą, mėgstu šį prasigėrusį, pavargusį, savo tautiečiais besišlykštintį ir egzistencinius klausimus dažnai užduodantį policininką.