Violetos Adomaitytės paroda „Vanduo“ VDA galerijoje „Argentum“
Violetos Adomaitytės juvelyrikos parodoje „Vanduo“ daug žydėjimo ir gausos, gamtos pilnatvės bei rafinuotų, elegantiškų augalijos formų. Pratinantis prie jau belapio rudens ir artėjančios baltos žiemos tylos, augalijos gausos ženklai Adomaitytės kūriniuose nuteikia sentimentaliai ir jaukiai, gali ilgai grožėtis šiuolaikiškai interpretuojamomis žmogaus ir gamtos vienovės idėjomis, augaliniu simbolizmu, įkūnytu menininkės kaklo papuošaluose, žieduose bei auskaruose.
Ieškant šiuolaikinės bažnytinės dailės įtaigumo
Bažnyčia jau seniai nebėra meno mecenatė, vieta, kur gimsta naujos meno idėjos, kur dailininkui leidžiama žengti žingsnį į priekį, kurti ir palikti savo pėdsaką. Ką ten mecenatė?! Bažnyčia ne tai kad nebėra mecenatė, ji šiandien labiau asocijuojasi su institucija, net ir mene bijančia naujumo, menkai ką išmanančia apie šiandienos meną, jo paieškas ir daug saugiau besijaučiančia iki koktumo saldžiame art sulpicient šešėlyje.
2019 m. lapkričio 5–23 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje
„Kairė-dešinė“ pristatoma Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybos paroda „Gyvuliška saviraiška“. Atidarymas 2019 m. lapkričio 5 d., 18.00 val. VGMC (Latako g. 3)
Žmonės man sako:
– Mikalojau, atskleisk savo kūrybos paslaptį. Pasakyk mums, ką reiškia tavo paveikslėliai. – Man gera juos paišyti. Štai ką jie reiškia. Viskas. Visa kita – žodžių sakymas. Tokią išvadą padariau po ilgų ir kankinančių mąstymų.
2019 m. lapkričio 5–23 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje
„Kairė-dešinė“ pristatoma Rimanto Sakalausko piešinių paroda.
Atidarymas 2019 m. lapkričio 5 d., 18.00 val. VGMC (Latako g. 3)
Rimanto Sakalausko (g. 1951) piešiniai – ištisos Lietuvos dailės epochos vizualinis metraštis. Jie perteikia vėlyvojo modernizmo kelius brežnevinėje epochoje, padeda suvokti, kaip įsitvirtino abstrakčiojo vaizdavimo strategija, kaip ji skleidėsi, kokias formas įgijo šiuolaikiniame mene.
Sakalauskas mėgo ir mėgsta piešti, nes tai greičiausias būdas užfiksuoti ir pasitikrinti naujausias idėjas, priemonė nugludinti reikiamą vaizdinį, pasiruošti perkelti jį į pakeitimų nepriimančia kietą medžiagą.
2019 11 06 – 2019 11 23
Parodos atidarymas VDA galerijoje Artifex lapkričio 6 d. (trečiadienį) 18 val.
„Kaulai ir nuosėdos“ – tai paroda – sapnų vaizdinių, piešinių ir garso bei vaizdo objektų instaliacija. Tai tarsi įžanga ar epigrafas projektui „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės“, kuriame tyrinėjama ir ieškoma sąsajų ar susikirtimo taškų tarp kūno, kalbos ir išsilaisvinimo bei pasipriešinimo galios ideologijoms. Skiriama mirusiems draugams, psichodarbininkams, kurių kūnai ir svajonės gali apsireikšti mūsų sapnuose. Ir jau apsireiškė.
The Rooster Gallery maloniai kviečia į menininko Tomo Daukšos parodą „t“ kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“, Vaidilutės g. 79. Parodos atidarymas įvyks 2019 m. lapkričio 21 d. 19 val. Paroda veiks iki 2019 m. lapkričio 30 d.
Jūratės Mykolaitytės paroda
Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta vilnietės tapytojos Jūratės Mykolaitytės kūrinių paroda šioje galerijoje – ne pirmoji. Dailininkė ne kartą čia eksponavo kūrinius ir viena, ir su tapytojais Algirdu Petruliu (1915–2010) bei Klaudijumi Petruliu (1951–2014). Ir nors meninio stiliaus prasme šie trys menininkai buvo labai skirtingi, jie sudarė savotišką kūrybinę bendraminčių sąjungą. Dabar Jūratė Mykolaitytė savo tapybos drobes eksponuoja viena. Ir kaskart jos paroda tampa įsimintinu įvykiu.








Spalio mėnesį projektų erdvėje „Autarkia“ atidaryta Aurelijos Bulaukaitės ir Eglės Grėbliauskaitės paroda „Mes turime būti ypatingai atsargūs“. Monikos Kalinauskaitės kuruotoje parodoje menininkės pristatė savo naujus kūrinius, prie kurių dirbo drauge ir atskirai – objektai ir videoinstaliacijos nagrinėja įtampos, galios ir gijimo temas, represijų mechanizmus ir būdus jiems pasipriešinti.
Paroda „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ MO muziejuje
Spalio pradžioje atidaryta trečia didžioji MO muziejaus paroda skirta permąstyti paskutiniam XX a. dešimtmečiui, jo menui, kultūrai, subkultūroms, medijoms ir kasdienybei. Prieš tai veikusioji („Gyvūnas – žmogus – robotas“) plėtojo hibridinės visuomenės idėjas biologinės ir dirbtinės gyvybės rūšių sąveikos aspektais. Naujoji – „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ – pasakoja, kaip iškovotos politinės laisvės sąlygomis „iš unifikuotos masės“ ėmė rastis naujos žmogiškųjų individų rūšys ir, norėdamos išlikti, ėmė „burtis į tinklus ir kurti savo tapatybę“. Ji atvira ir hibridinė ne tiek turiniu, kiek raiškos būdais.








Marijos Šnipaitės paroda „Snūdas“ VDA galerijoje „Artifex“
Mano manymu, Marija Šnipaitė yra viena talentingiausių pastarojo dešimtmečio jaunųjų skulptorių. Jos kūrybos kelias atrodo labai kryptingas: mokslai Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, po to – skulptūros bakalauro ir magistro studijos VDA, stažuotė Štutgarto menų akademijoje Vokietijoje. Nuo 2011 m. M. Šnipaitė dalyvauja parodose, yra surengusi ne vieną įsimintiną ekspoziciją LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“, Kauno galerijoje „POST“, galerijoje AV17, su kuria iki šiol nuolat bendradarbiauja.







