7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Karina Simonson

Ieškant gijų

Afrikos šalių paviljonai 58-ojoje Venecijos bienalėje

Afrikos šalių dalyvavimo Venecijos meno bienalėje istorija yra labai nesena, prasidėjusi tik 2007 m. prieštaringai vertinamu Afrikos paviljonu, siekusiu atstovauti viso žemyno menui. Jis buvo organizuotas kaip 52-osios Roberto Storrso kuruotos bienalės dalis ir finansuotas kongiečio kolekcininko Sindikos Dokolo. Nepaisant renginį lydėjusio entuziazmo ir postūmio jausmo, inicijavusio nacionalinių Afrikos paviljonų steigimą, jų išliko nedaug.

 

Afrikos žemyno ir jo diasporos meno indėlis buvo ypač išryškintas ir įtrauktas į bienalės darbotvarkę nigeriečio menininko ir kuratoriaus Okwui Enwezoro dėka, jis 2015 m. kuravo 56-ąją Venecijos bienalę pavadinimu „Visos pasaulio ateitys“. Bienalėje pasirodė kūriniai, pasakojantys apie besitęsiantį kolonizacijos poveikį, klimato kaitą ir migracijos kaip „krizės“ suvokimo poveikį. Tačiau kitais metais Christine Macel iškelta tema „Viva Arte Viva!“ garbino menininkus ir „meną dėl meno“, taigi atitolino bienalę nuo politinių apmąstymų.

Seišelių paviljono fragmentas
Seišelių paviljono fragmentas
El Anatsui (Gana). N. Lighter nuotr.
El Anatsui (Gana). N. Lighter nuotr.
Felicia Abban (Gana). N. Lighter nuotr.
Felicia Abban (Gana). N. Lighter nuotr.
Dramblio kaulo kranto paviljono fragmentas
Dramblio kaulo kranto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Madagaskaro paviljono fragmentas
Madagaskaro paviljono fragmentas
Pietų afrikos respublikos paviljonas
Pietų afrikos respublikos paviljonas
Linas Bliškevičius

Pomirtinis gyvenimas

Tapybos ir fotografijos santykis Donatos Minderytės parodoje „Vartų“ galerijoje

Kai buvo išrasta fotografija, apie tai išgirdęs tapytojas akademistas Paulis Delaroche’as sakė: „Nuo šios dienos tapyba mirusi.“ Daugelį amžių mene dominavusią mimetinę tradiciją dabar buvo galima išpildyti pasitelkus technologiją. Ji pakeitė tapybą, nes šiai nebeliko prasmės tarnauti tikrovei, ir „jau 1855 m. Antoine’as Wiertzas pasveikino fotografiją kaip tarpininką, kuris leidžia menininkams susitelkti į filosofinius meno aspektus“. Paskelbta pirmoji tapybos mirtis reiškė, kad reprezentacijos funkciją geriau atliko pati gamta, piešdama ant jautraus paviršiaus. Bet fotografija vis dar stokojo spalvos ir neturėjo to, kas esminga tapybai, – subjektyviojo dėmens. Vaizduotę ir klaidas pakeitęs fotografinis faktas ištirpina charakterį, o dėl per didelio smulkmenų kiekio kūrybai nesuteikia mąstymui būdingo pavidalo – vieną akį turinti kamera neteisingai perteikia suvokimą, nes „protas filtruoja ir akcentuoja“.

Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Editorial inf.

Kah Bee Chow paroda „Gėlės“ projektų erdvėje „Editorial“

Lapkričio 9 d. 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma menininkės Kah Bee Chow solo paroda „GĖLĖS“. Tai – pirmoji menininkės solo paroda Baltijos šalyse.

Miela S, Prieš savaitę mano mama paviešino vaizdo įrašą, kuriame naminis vėžliukas bando ištrūkti į laisvę. Ji juos laiko prie įėjimo į restoraną, matyt pagal Fshui taisykles. Klipe vėžliukas bando išlipti iš baltos plastikinės vaikiškos vonelės, užsikabina priekinėmis kojomis už krašto ir kelia visą kūną. Nėra jokio dangčio, jokios kito barjero – rodos, tik laiko klausimas, kada vėžliukui pavyks.

Kristina Pipiraitė

Tarp inovacijos ir tradicijos

Tarptautinė juvelyrikos meno paroda „Gintaro kambarys“ Klaipėdoje

Pirmiausia įžengę į galeriją pamatome groteskišką, puikiai apšviestą, ant virvelės kybančią galvą. Ši siurrealistinė pamėklė – Sandros Malaškevičiūtės specialiai šiai parodai sukurtas darbas „Gintaro akių šviesa“. Jis puikiai pasitarnauja pagrindiniam rengėjų tikslui – reprezentuoti šiandienos profesionalios gintaro juvelyrikos padėtį šalyje bei kitų Baltijos šalių kontekste per žymiausių šių dienų Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailininkų kūrybą. Parodą surengė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, čia ji ir rodoma (Didžioji Vandens g. 2, 3 a.).

Adolfas Šaulys, „Labas rytas, Europa 12“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Adolfas Šaulys, „Labas rytas, Europa 12“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Kertu Vellerind, „Mano namai“. 2016 m.
Kertu Vellerind, „Mano namai“. 2016 m.
Sandra Malaškevičiūtė, „Gintarinių akių šviesa“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Sandra Malaškevičiūtė, „Gintarinių akių šviesa“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, „Išsinešti“. 2013 m. A. Sidorenko nuotr.
Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, „Išsinešti“. 2013 m. A. Sidorenko nuotr.
Neringa Poškutė-Jukumienė, „Gal susitinkam kavos?“. 2017 m. G. Beržinsko nuotr.
Neringa Poškutė-Jukumienė, „Gal susitinkam kavos?“. 2017 m. G. Beržinsko nuotr.
Karina Kazlauskaitė, „Dviprasmybė“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Karina Kazlauskaitė, „Dviprasmybė“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.L. Richterio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.L. Richterio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.L. Richterio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.L. Richterio nuotr.
Rengėjų inf.

„Ieva Mediodia / Iš Niujorko Į 90-tųjų Vilnių“ Šiauliuose

Šiuolaikinio meno festivalis VIRUS‘24
2019 10 25 – 2019 12 15
Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 16 val. parodos atidarymas.
Parodą pristato Vilniaus rotušė.

Atidarymo metu vyks Nancie Naive performansas - singlas "Ambitious".

LFS inf.

Gyčio Skudžinsko paroda „Dienoraščiai, eskizai, pastabos, citatos ir kitos kasdienybės arba GyS CHAOS“

Lapkričio 6 d. 17.30 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43) atidaroma Gyčio Skudžinsko paroda „Dienoraščiai, eskizai, pastabos, citatos ir kitos kasdienybės arba GyS CHAOS“.
Čia nėra pradžia, bet nėra ir pabaiga. Ši paroda nėra baigtinis apibendrintas meninis projektas. Tai rastų daiktų, naujų kūrinių užuomazgų, neišsipildžiusių sumanymų sankaupa. Kartais, praėjus kuriam laikui, jie pakeičia formą ir išnyra nauju pavidalu.

Meno nišos inf.

Kęstučio Grigaliūno paroda „Vyrų pasaulis arba pokalbiai mėnesienoje“

Lapkričio 12 dieną, 18 val., sostinės galerija „Meno Niša“ pristato Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, grafiko, tapytojo Kęstučio Grigaliūno parodą „Vyrų pasaulis arba pokalbiai mėnesienoje“.


Karo fenomeną tyrinėjantis darbų ciklas-instaliacija „Vyrų pasaulis arba pokalbiai mėnesienoje“ apjungia tapybą, piešinius, objektus ir fotografiją. Parodoje Kęstutis Grigaliūnas pasakos istoriją, kurią, žvelgiant skirtingais kampais, galima skaityti be galo. Tai istorija apie karus, kurie niekada nesibaigia. Šis fenomenas reiškiasi ne tik mūšio lauke, bet ir žiniasklaidoje, mene, šeimoje, reklamoje, internetinėse bendruomenėse, švietime, lyčių konstravimo procesuose ir t.t.
 Amerikiečių filosofė ir kultūrologė Susan Bordo savo knygoje „Vyro kūnas“ (1999) teigia, kad „moterys vyriškėja, vyrai supervyriškėja“. Sociologas Artūras Tereškinas jai antrina, sakydamas, kad „šarvai – vieni iš svarbiausių šiuolaikinio vyro atributų“.

Kestutis Grigaliunas, Vyrų pasaulis. 2019 m.
Kestutis Grigaliunas, Vyrų pasaulis. 2019 m.
Rengėjų inf.

XI Jaunojo tapytojo prizas

Atidarymas lapkričio 8 d. 19 val.

Jaunojo tapytojo prizas (JTP) –  vyksta Baltijos šalyse nuo 2009 metų.

Šis projektas sujungia Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunuosius menininkus bendram tikslui – pristatyti savo šalies tapatybę, meno mokyklų praktikas ir asmeninį kūrybos potencialą. Menotyrininkų teigimu, projektas jau tapo savotišku Baltijos šalių jaunosios kartos tapybos metraštininku, svarbia jaunųjų kūrėjų platforma.

LDS inf.

Paroda Žinomas–nežinomas. Antano Kmieliausko tapyba, eskizai, modeliai

Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 18 val. Antakalnio galerijoje (Antakalnio g. 86) atidaroma A. Kmieliausko (1932–2019) kūrybos paroda


Žinomas–nežinomas.. Antano Kmieliausko tapyba, eskizai, modeliai

Antanas Kmieliauskas (1932–2019) – menininkas, kurio šiemet netekome, yra žinomas ir nežinomas kūrėjas (kaip ir daugelis tokio masto asmenybių). Regis, kad kiekvieną dieną matydavome ir jį patį, ir jo kūrinius – Vilniaus gatvėse ir kiemuose, Universiteto skliautuose, bažnyčių altoriuose, daugelyje Lietuvos vietų – Dauguose, Klaipėdoje, Šiluvoje, Guronyse... Atstovaudamas universaliajai savo talentingųjų dailininkų kartai (čia ir V.Kisarauskas, ir V. Antanavičius, ir V. Valius, ir A.Steponavičius bei B. Žilytė bei daugelis kitų), A. Kmieliauskas buvo daugialypis, daugiaveidis ir daugiabriaunis. Vienoks jis oficialiuose, bažnytiniuose sieninės tapybos ir skulptūrų užsakymuose (labiau barokinis klasicistas), kitoks – grafikoje (čia linijos ir formos ypač vibruoja muzikiniu ritmu), dar kitoks molbertinėje tapyboje. Čia jis tiesiog visoks, – ir jausmingas, ir tragiškas, ir santūrus, ir
lyriškas viename asmenyje.

Laima Laučkaitė

Griuvo tvirtovė

Mariana Veriovkina „Lenbachhaus“ muziejuje Miunchene

„Griuvo“ paskutinė vyriškojo modernizmo tvirtovė Vokietijoje, Miuncheno „Lenbachhaus“ muziejuje, nes spalio 21 d. jame atidaryta paroda „Gyvenimo žmonės. Aleksejus Javlenskis ir Mariana Veriovkina“ (Lebensmenschen. Alexej von Jawlensky und Marianne von Werefkin). Frazę „griuvo tvirtovė“ šiuo atveju reikia paaiškinti. Muziejus įsikūręs Miuncheno tapytojo Franzo Lenbacho rezidencijoje, jis buvo garsiausias ir turtingiausias XIX a. pabaigos dailininkas Vokietijoje, tapęs Bismarko, karalių, aristokratijos, naujųjų kapitalistų portretus, už juos gaudavęs pasakiškus honorarus.

Mariana Veriovkina, „Šokėjas Aleksandras Sacharovas“. 1910 m.
Mariana Veriovkina, „Šokėjas Aleksandras Sacharovas“. 1910 m.
Mariana Veriovkina, „Šv. Onos bažnyčia Vilniuje“. 1914 m.
Mariana Veriovkina, „Šv. Onos bažnyčia Vilniuje“. 1914 m.
Mariana Veriovkina, „Policijos postas Vilniuje.“ 1914 m.
Mariana Veriovkina, „Policijos postas Vilniuje.“ 1914 m.
Mariana Veriovkina, Autoportretas. 1910 m.
Mariana Veriovkina, Autoportretas. 1910 m.
Mariana Veriovkina, „Ruduo. Mokykla“. 1907 m.
Mariana Veriovkina, „Ruduo. Mokykla“. 1907 m.
Laima Laučkaitė prie metro afišų. A. Surgailio nuotr.
Laima Laučkaitė prie metro afišų. A. Surgailio nuotr.
Parodos „Gyvenimo žmonės. Aleksejus Javlenskis ir Mariana Veriovkina“ atidarymas. A. Surgailio nuotr.
Parodos „Gyvenimo žmonės. Aleksejus Javlenskis ir Mariana Veriovkina“ atidarymas. A. Surgailio nuotr.
Parodos „Gyvenimo žmonės. Aleksejus Javlenskis ir Mariana Veriovkina“ atidarymas.  A. Surgailio nuotr.
Parodos „Gyvenimo žmonės. Aleksejus Javlenskis ir Mariana Veriovkina“ atidarymas. A. Surgailio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas