7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Meno nišos inf.

Monikos Furmanos paroda „Mechaninė siela“

Sostinės galerija „Meno niša“, minėdama savo 17 metų gimtadienį, visus kviečia į tapytojos Monikos Furmanos parodą „Mechaninė siela“. Paroda vyks galerijoje „Tsekh“ (Vytenio g. 6, Vilnius)  nuo spalio 26 iki lapkričio 22 dienos.
 
Monika Furmana parodoje  „Mechaninė siela“ pristatys išties monumentalaus dydžio darbus, siekiančius ir 5 metrų aukštį. Pasak „Meno niša“ direktorės Dianos Stomienės, galerijos „Meno niša“ erdvėse tokie paveikslai jau nebebūtų išsitekę, todėl paroda „Mechaninė siela“ persikėlė į  „Tsekh“ galeriją.
 
Pagrindinė Monikos Furmanos kūrybos tema – moteris ir jos kūnas. Menininkė savo kūryboje provokatyviai ir drąsiai dekonstruoja moters kūną, keičia jo tapatybę. Kūrėja žavisi besitrinančiomis ribomis ir kontrastais, kurie sukrečia bei tuo pačiu žadina. Monika Furmana parodoje „Mechaninė siela“ sieks atskleisti žmogaus, kaip daiktiškosios aplinkos neatsiejamą dalį.  

„Žmogaus būtis yra daiktiška. Ji materialistinė ir kitu požiūriu: patį meno kūrinį apmąstau kaip objektą t.y. nepriklausomai nuo manęs (jo kūrėjos) egzistuojantį daiktą šalia kitų objektyviojo pasaulio daiktų. Stebiu kaip meno kūrinyje stebuklingai atsiskleidžia istoriškai besikeičiantis žmogaus ir daikto, žmogaus ir gamtos, religijos santykis. Tolstant nuo meno kūrinio idealizavimo ir dvasinimo, akcentuoju ir mąstau apie paveikslo ir jame gimstančių būtybių daiktiškumą,“  – taip naujausią parodą  pristato Monika Furmana.


Akcentuodama daiktiškąjį kūno pradą menininkė demistifikuoja jo prigimtį, be išankstinio plano bei numatytos lemties žiūrėdama į tai kas gimsta amžinam buvimui čia ir dabar. „Demaskuojant religinį aspektą, nebūčiai priešpastatau tikėjimą tuo kas yra matoma ir apčiuopiama. Tikiu tapant apsireiškia tai, kas invaziškai skverbiasi į žmogaus pasaulį ir keičia patį žmogų bei jo funkcijas. Todėl gyvu ir tikriausiu prisilietimu prie tiesos bei tikėjimo laikau patį tapybos procesą. Tikiu tapyba”, - teigia Monika Furmana.


Garsi tapytoja M.Furmana  (g.1978) yra Vilniaus Dailės Akademijos doktorantė, menininkė yra surengusi 14 solo parodų. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Belgijos, Suomijos ir JAV kolekcionieriai, tarp kurių yra ir garsiausia Austrijos erotinės literatūros atstovė Karin Rick. Monikos darbai taip pat yra „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejų kolekcijose. Galerija  „Meno niša“  jau kelintus metus labai sėkmingai pristatė menininkę mugėse „Viennacontemporary“, „Positions Berlin“, „ArtVilnius“ ir kt.


Monikos Furmanos parodos „Mechaninė siela“  organizatoriai – galerijos „Meno niša“  ir „Tsekh“. Paroda veiks nuo spalio 26 iki lapkričio 22 dienos galerijoje „Tsekh“ (Vytenio g. 6, Vilnius). „Tsekh“ darbo laikas -  II – VI nuo 14 iki 20 val. Parodos lankymas nemokamas.

 

 

 

Rengėjų inf.

„Lokomotif“ pristato grupinę rudens parodą „2 0 9 0“

„2 0 9 0“
10.27 – 11.29
Geležinkelio g. 13, II a.
Atidarymas spalio 27 d., 19:00 val.

„Lokomotif“ pristato grupinę rudens parodą „2 0 9 0“

Mes pradedame 33978-ąjį tiražą. Susėdę ratu ant plikos žemės į savo šnerves traukiame pernykštį deguonį, o kelios dešimtys tonų rūko tuoj išsisklaidys.
– Kas laukia, jei iškris kamuoliukai, pažymėti numeriais: 23, 3, 6, 28, 40, 44, 7, 11, 32, 2.
Ridename toliau.

Lentvario mieste sovietmečiu suformuotas industrinio produktyvumo pikas jau senai snaudžia, o naujieji laikai šiam regionui dar neatsiuntė šviežių identiteto koncepcijų. Jam, atsitiktinumo tėkmėje paskendusiam, kuriama nauja ateitis – krentančių kamuoliukų kombinacijos žada naujas gyvenimo perspektyvas ir rakursus, tik sulauk tinkamo momento, ištrauk laimingą bilietą. Sėkmės variacijos kreivė ne mūsų rankose, automatizuotas procesas įgalina nesustoti ir tikėti.
Menininkai, tyrėjai, institucijos, atviros / uždaros bendruomenės, kolektyvai buvo kviečiami ieškoti dialogo su vietinėmis struktūromis ir sistema: politine, ekonomine, sociokultūrine ar ekologine. O tada, pasitelkus metodų įvairovę – plėsti būsimų vizijų akistatą su universaliomis tendencijomis, atvejais. Kūriniai, atrandami įvairiose Lentvario erdvėse, netaps ateities gairių prototipais; tai – diskusija apie šiandienos rytojų.

Paroda „2 0 9 0“ yra viena iš projekto „Atvira kūrybos ir parodų erdvė Lentvaryje“ programos dalių.

Parodos dalyviai:
Danas Aleksa
Eye Gymnastics
Ignas Pavliukevičius
Jurgis Bernatonis
Lukas Dagilis
Marta Frejutė
Mindaugas Reklaitis
Vegan on Acid
Antanas Šveinys
Wouter van der Laan & Vilius Vaitiekūnas
Žygimantas Kudirka

Kuratoriai:
Milda Dainovskytė
Laurynas Skeisgiela

Parodos dizainas:
Gailė Pranckūnaitė

Projektą vykdo:
Lentvario kultūros rūmai

 

Galerijos „Vartai“ inf.

Dviejų personalinių parodų atidarymas galerijoje

Aidas Bareikis
„Omeny“

2019 m. spalio 24 d. – 2019 m. lapkričio 29 d.

Spalio 24 d., ketvirtadienį, galerijoje „Vartai“ atidaroma vieno žinomiausių šiuolaikinių Lietuvos išeivijos menininkų – Aido Bareikio personalinė paroda „OMENY“, kurioje bus pristatomi naujausi, niekur neeksponuoti menininko kūriniai.

A. Bareikio kūryba pasižymi socialine, kultūrine ir politine aplinkos kritika, urbanistinės ready-made principu kuriamos instaliacijos ir automatizmu grindžiama tapyba konstruojamos kaip entropija dvelkiančios chaoso struktūros. Rastus ar pirktus daiktus kaip bulves sodinantis ant stogo ir pavasarį nuimantis derlių, A. Bareikis tyrinėja objektų gyvenimą ir žmogaus psichologinį santykį su jais tarsi antropoceno epochos alchemikas. Menininkas teigia, jog kiekvienas daiktas potencialiai yra šiukšlė, tačiau, kaip greitai ja virs, priklauso ne nuo materialių dalykų. Daikto turėjimas įvelia į sudėtingesnį santykį su objektu, nei jo reprezentacija.

Naujoje parodoje A. Bareikis remiasi kubizmo ištakomis ir tyrinėja, kaip atspindėti lakią sąmonę jos pačios tęstinume. Kai XX a. pradžioje tai buvo vaizduojama į tapybą – dvimatę plokštumą - perkeliant materialius, kietus daiktus ir griežtas jų geometrines formas, „OMENY“ elgiamasi atvirkščiai: erdvinėse, trimatėse geometrinėse formose tapyba atsiranda kaip besitęsiančios sąmonės žymė. Skulptūra tampa tapybiška, o abstrakcija virsta nebe visai abstrakcija, tačiau holistinis suvokimas išlieka – nors kūrinį sudarantys objektai yra atskirai atpažįstami, jų esybė atsiskleidžia tik naujame visumos pavidale.

Pristatomoje dabartinėje A. Bareikio kūryboje išryškėja mažųjų formų skulptūros. Tai – menininko mėginimas naujai pažvelgti į savo skulptūrinę patirtį griežtesniuose parametruose tiek estetiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Paprastose, kategoriškesnėse formose A. Bareikis tyrinėja formalistinio skulptūros elementoriaus sandarą ir mėgina išsiaiškinti jos dėsnius, taip vykdydamas savotišką „dekonstrukcijos rekonstrukciją“, kai įvairių objektų išsidėstymas tam tikroje sistemoje yra redukuojamas atgal į vientisą objektą, bet nebūtinai į vientisą suvokimą.

Aidas Bareikis (g. 1967 m. Vilniuje) pradėjo studijuoti Vilniaus dailės akademijoje 1987 m., dar studijų metu aktyviai įsitraukė į Lietuvos meninį lauką, yra vienas iš hepeningo, akcijos, performanso meną propagavusios grupės „Žalias lapas“ įkūrėjų. Nuo 1992 m. lankė Niujorko profesoriaus, dailininko Kęstučio Zapkaus paskaitas, buvo jo inspiruotos menininkų grupės „Geros blogybės“ narys. 1993 m., gavęs Fulbrighto stipendiją, išvyko į Hunterio koledžą Niujorke, kur baigė magistro studijas. Menininkas yra surengęs personalines parodas Niujorko Leo Koenig Inc. galerijoje, Berlyno Šiuolaikinio meno centre, dalyvavo daugelyje grupinių parodų tokiose institucijose kaip P. S. 1 Contemporary Art Centre / MoMA bei įvairiose galerijose JAV ir Europoje.

Parodos tekstas
Karolina Rimkutė

 

Donata Minderytė
„Vaizdinis vertimas / Translation Error“

2019 m. spalio 24 d. – 2019 m. lapkričio 29 d.

Spalio 24 d. galerijoje „Vartai“ atidaroma jaunosios kartos tapytojos Donatos Minderytės paroda „Vaizdinis vertimas / Translation Error“. Dvikalbiame parodos pavadinime išryškėjanti paklaida nurodo į menininkės plėtojamą vaizdinio vertimo tyrimą.

Žodžio vertimas į kitą kalbą ne visada turi tiesioginį atitikmenį, neretai - daugiau nei vieną reikšmę arba tiesiog neturi atitikmens. Analizuodama vaizdus skirtingose medijose D. Minderytė pastebi panašų reiškinį. Tačiau kūryboje ji dėmesį sutelkia į tai, kas vengtina žodiniame vertime – atitolimą nuo originalo, prasmės nyksmą ir vaizdinio pranešimo kaitą. Vaizdo kaip laikmenos melą ir atminties klaidas įgyvendindama tapyboje, D. Minderytė tyrinėja, kas atsiranda ir kas dingsta vaizdo perduodamoje žinutėje.

Parodoje D. Minderytė pristato 2019 m. kurtų tapybos darbų ciklą. Jame, nuosekliai plėtodama ankstesniuose kūrybos etapuose nagrinėtas temas, tapytoja apmąsto santykį tarp patiriamo, prisimenamo ir medijomis perteikiamo – fotografijoje, o vėliau tapyboje, išgyvenimo. Pasitelkdama vaizdinio vertimo sąvoką D. Minderytė analizuoja vaizdo reikšmines slinktis ir jų prasmės kismą. Permąstydama vaizdą tapyboje autorė ieško naujų prasminių detalių, kaip ji pati teigia: „Ne viskas yra taip, kaip atrodo, ir ne viskas atrodo taip, kaip yra.“

Tapydama D. Minderytė dažniausiai remiasi sustabdytais filmuotais kadrais bei fotografijomis. Tačiau ji telkiasi tai, kas tarsi priešinga kokybiškai fotografijai, – renkasi tokius vaizdus, kurie negeba tiksliai atskleisti praeities momento, kurie išryškina fotografijos melą, nes iškraipo, prieštarauja prisiminimams arba jų neatitinka tarsi klaidingas teksto vertimas, keičiantis jo esmę. D. Minderytė tapyboje fiksuoja atitolusius nuo originalo, blunkančius, trūkinėjančius praėjusio laiko fragmentus – tokius, kokius juos paverčia laiko tėkmė ir iš pirmo žvilgsnio objektyvumu pasižyminčios vaizdo bei fotografijos medijos. Tapydama ji susitelkia būtent į pirminės prasmės nyksmą ir užfiksuoto vaizdo pranešimo pokytį, o prisiminimo kismą tapyboje išreiškia sustabdyto laiko momento modifikacijomis.

Nors menininkė naudojasi asmeninio archyvo vaizdais, kūrybos procese juos redaguoja ir fragmentuoja tol, kol jie tampa nuasmeninti, greičiau siūlantys plastinio vaizdo konstravimo – spalvų ir tonų santykių, spalvinių kodų, kompozicijos sprendinius, nei perteikiantys konkretų naratyvą. Ir nors šis vaizdinis vertimas nutolina asmeninę patirtį nuo jos konkretybės, vis tiek išlieka tos patirties, nors ir išreikštos kita kalba, atitikmuo – tai liudija atpažįstami žmonių figūrų, portretų fragmentai bei paveikslų pavadinimai. Nors D. Minderytės kūrybą būtų galima vadinti autobiografine, jos paveikslai kelia kur kas platesnius tikrovės sąlyginumo klausimus, o ne reprezentuoja konkrečius įvykius. Per atstumą laike, medijų mainus ir vertimo paklaidą, tapytojos atsiminimai, kaip ir patys  portretuojamieji, transformuojasi į apibendrintą būtojo laiko pakaitalą.

Analizuodama tapybos darbų genezę bei glaudų jos ryšį su fotografijos ir video medijomis, D. Minderytė permąsto ir pačios tapybos kaip medijos autentiškumą bei aktualumą. Toks kūrybinis procesas – pradedant drobės paruošimo technologijomis, kurios nulemia medžiagos galimybes, baigiant skaitmeninių vaizdų apdorojimu – palyginti lėtas, neatitinkantis šių dienų greitosios produkcijos ir greitojo vartojimo koncepcijos, kelia klausimus apie tapybos darbo kaip daikto, veiksmo, mąstymo būdo vertę šiuolaikinio meno scenoje bei komerciniame kontekste.  

Parodos tekstas
Eglė Ulčickaitė

Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai

Parodųrėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

Galerijos rėmėjai
„Plieno spektras“, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Clear Channel“, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Parodų grafinis dizainas
Laura Grigaliūnaitė

Dėkojame
„Rokiškio sūris“

Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, nuotraukos bei vaizdo įrašai bus skelbiami socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje.

AV17 inf.

Rūtos Butkutės personalinė paroda „Somersault”

Spalio 24 d. 18 val. galerija (AV17) kviečia į skulptūros, instaliacijos ir performanso menininkės Rūtos Butkutės solo parodos „Somersault“ atidarymą.


Tai pirmoji Olandijoje gyvenančios menininkės personalinė paroda Lietuvoje, sujungianti skirtingas medijas: skulptūrą, video darbus, keramiką bei performansą. Parodoje autorė analizuoja gana retai Lietuvos šiuolaikinio meno lauke sutinkamą fenomeną - judančio objekto choreografiją. Čia menininkė tyrinėja kūno ir objekto santykį per judėjimą, pabrėždama ne mentalinį, bet fizinį šio santykio pojūtį. Pats parodos pavadinimas „Somersault” nurodo į gimnastikos judesį, dar kitaip žinomą kaip salto, kuomet žmogus kulversčiu apsiverčia 360˚.


Rūta Butkutė savo kūryboje domisi kaip objektai vienas su kitu komunikuoja per paprastus veiksmus, tokius, kaip kritimas, šokimas, kylimas, vaikščiojimas ar gulėjimas. Anot autorės, tai glaudžiai susiję su skulptūriniais procesais. Parodoje „Somersault” eksponuojami objektai, rodos, sustabdyti vyksme, visi kartu susipina į bendrą judesį menančią instaliaciją. Menininkės kūriniai transformuoja galerijos erdvę, taip kurdami dinamišką visumą, kurioje vaikščiodamas lankytojas tampa objektų santykio su aplinka bei pačios instaliacijos dalimi. Parodoje tai pat pristatomi video performansai, kuriuose įvairiais metodais išjudinamos įprastai statiškos skulptūros.


Lapkričio 27 d. parodą papildys Rūtos Butkutės performansas „Spell Action“. Kartu su dvejomis Olandijoje gyvenančiomis menininkėmis, ji skulptūrinį šokį pristatys Šiuolaikinio meno centre. Performanso metu šokėjai, naudodami choreografiją ir veikdami kartu su skulptūriniais objektais, šokio judesiais tyrinės juos supančią erdvę bei kvestionuos objektų kilmę ir funkciją.


Rūta Butkutė (g. 1984) – menininkė, gimusi Kaune, gyvenanti ir dirbanti Amsterdame. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Gerrit Rietveld akademijoje ir Rijksakademie Amsterdame. Autorė aktyviai dalyvauja personalinėse parodose (CC Strombeek kultūros centre Grimbergene, Belgijoje, Kaaitheater ir Rosas P.A.R.T.S Briuselyje, Fons Welters galerijoje Amsterdame, Teruhiro Yanagihara galerijoje Osakoje, Japonijoje, Art Rotterdam, Olandijoje) ir grupinėse parodose (Gemmente muziejuje Hagoje, Olandijoje, Rosas P.A.R.T.S Belgijoje, Olandų dizaino savaitėje Eindhovene, Olandijoje ir t.t). Ji taip pat dalyvavo įvairiose rezidencijose, kaip Arita Residency rezidentūroje Japonijoje, Swing residency - Niujorke, JAV bei buvo apdovanota individualiomis stipendijomis.
Paroda „Somersault“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 veiks iki lapkričio 30 d.

 

Skvarbiau už kamerą

Monikos Krikštopaitytės pokalbis su Giedre Jankevičiūte apie Petro Repšio piešinių parodą VDA „Titanike“

Dažnai atrodo, kad jei menininkas geras, jo kūryba įtaigi, kuratoriui praktiškai nėra ką veikti, paroda vis tiek bus gera. Tokiu režimu veikia didžioji dalis parodų, tačiau Petro Repšio piešinių parodos parengimas nokautuoja tokį bevaisį daugumos kuratorių atsipalaidavimą. Nebūčiau prieš pamatyti ir įprastų, žymiųjų Repšio ciklų, mėgstu jo kūrybą ir ilgiuosi meno natūroje, bet paroda, parengta Jurgos Minčinauskienės ir Kristinos Kleponytės-Šemeškienės, pranoko visus lūkesčius.

Petras Repšys, Kompozicija. 1973 m.
Petras Repšys, Kompozicija. 1973 m.
Petras Repšys, Autoportretas. Apie 1956 m.
Petras Repšys, Autoportretas. Apie 1956 m.
Petras Repšys, „Augalų studijos“. 8-asis deš.
Petras Repšys, „Augalų studijos“. 8-asis deš.
Petras Repšys, „Žolinės, procesija Želvoj“. 1989 m.
Petras Repšys, „Žolinės, procesija Želvoj“. 1989 m.
Petras Repšys, eskizas Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijoms. 1993 m.
Petras Repšys, eskizas Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijoms. 1993 m.
Petras Repšys, Autoportretas. 1988 m.
Petras Repšys, Autoportretas. 1988 m.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
AV17 inf.

Apsilankymai: šiuolaikinės skulptūros, objekto ir instaliacijos parodos Vilniaus mieste

Nuo spalio 16 d. tris savaites vienuolikoje įvairiausių Vilniaus miesto erdvių ir pastatų atidaromos šiuolaikinės skulptūros, objekto ir instaliacijos parodos. Tai galerijos (AV17) pristatomas projektas „Apsilankymai“, kviečiantis susipažinti tiek su žinomų, tiek su jaunų Lietuvos menininkų kūryba netradicinėse, šiuolaikiniam menui neįprastose erdvėse.


Skirtingų autorių parodos kuria savitus ryšius su juos supančia aplinka ir architektūra bei siūlo į pastatus ir erdves pažvelgti kitu kampu. Skulptorius Nerijus Erminas pokarinio modernizmo architektūros šedevru laikomuose Kompozitorių namuose pratęsia pastato interjerą ir jame įkuria instaliaciją „Svetainė”, o nuolatines viešųjų Vilniaus miesto erdvių rekonstrukcijas atspindi Džiugo Šukio paroda Sapiegų rūmų parke. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose gamtos reikiamybę žmogui apmąsto Evelinos Dapkutės šviesos ir garso instaliacijos, o Vilniaus universiteto planetariume atsiduria Tauro Kensmino kosminiai kūnai ir erdvėlaivių fragmentai „Ateities fosilijos”.
Architektūrinių sprendimų nulemtus žmonių ir gyvūnų elgsenos pokyčius parodoje „Nesuplanuota kryptis” reflektuojantis menininkas Danas Aleksa pasakoja: „Vilniaus geležinkelio stotyje pastato vidų apsaugantys tinklai man primena paukščių ornitologijos stotis – abejose pakreipiamas paukščių judėjimas, kuriasi naujos jų skraidymo trajektorijos. Man įdomu, kaip apskritai gatvių išsidėstymas, pastatai ar kiti objektai moderuoja ne tik gyvūnų, bet ir žmonių elgesį.”


Pasak galerijos (AV17) direktorės Kristinos Mizgirytės: „Tik retais atvejais šiuolaikinės skulptūros parodas matome ne meno institucijose. Norisi, jog aktualias temas reflektuojantys kūriniai keliautų į viešas, atviras erdves, kur būtų sutinkami ne tik meno mėgėjų, bet ir atsitiktinių praeivių. Eksponuojami įvairiausių medijų objektai, leidžia žiūrovui pamatyti šiuolaikinės skulptūros įvairovę, o pats projektas kviečia Vilniaus miesto pastatus ir viešas erdves apžvelgti iš naujo.”


(AV17) galerija, įkurta 2011 metais, yra viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, pristatanti išskirtinai šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną. Netradiciškai pristatydama Lietuvos kūrėjų darbus plačiajai visuomenei, galerija siekia kurti palankų lauką šiuolaikinio meno pažinimui bei suvokimui skatinti.


Projekto „Apsilankymai” pristatymas vyks spalio 16 d., 18 val. galerijoje (AV17) (Totorių g. 5, Vilnius). Visas tris savaites bus vedamos nemokamos ekskursijos su projekte dalyvaujančiais menininkais ir menotyrininkais. Parodos Vilniaus mieste vyks iki lapkričio 6 d.
Parodos ir vietos:


Danas Aleksa „Nesuplanuota kryptis” - Vilniaus geležinkelio stotis (Geležinkelio g. 16)
Jonas Aničas „Stebėtojai” - Pirklių klubas (Gedimino pr. 35)
Evelina Dapkutė „Ne lauke nelaukia” - Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai (Žirmūnų g. 1E)
Andrius Erminas „Kūnai” - Vilniaus televizijos bokštas (Sausio 13-osios g. 10)
Nerijus Erminas „Svetainė” - Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)
Tauras Kensminas „Ateities fosilijos” - Vilniaus universiteto planetariumas (Konstitucijos pr. 12A)
Rimantas Milkintas - Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (Saulėtekio al. 5)
Raimonda Sereikaitė-Kiziria „#selfie” - Tarptautinis Vilniaus oro uostas (Rodūnios kl. 10A)
Rafal Piesliak - Valakupių reabilitacijos centras (Vaidilutės g. 69)
Marija Šnipaitė „Lūkuriuojant” - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kasos (A. Vienuolio g. 1)
Džiugas Šukys - Sapiegų rūmų parkas (Antakalnio g. 17)

Daugiau informacijos: www.av17gallery.com/apsilankymai
Projektą remia: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, JCDecaux.

 

Andriaus Ermino parodos Vilniaus televizijos bokšte fragmentas
Andriaus Ermino parodos Vilniaus televizijos bokšte fragmentas
LTMKS inf.

Nauja Lauros Garbštienės paroda „Ašmenys pamažu sinchronizuojasi“ „Atletikoje“

Šį ketvirtadienį, spalio 17 d. nuo 19 val. galerijoje „Atletika“ (Vitebsko 21, Vilnius) atsidarys jau antroji paroda. Ją pristatys menininkė Laura Garbštienė, kuri kartu visus pakvies jungtis į medžio drožybos, peilių galandimo bei gamybos dirbtuves. Pirmosios medžių drožybos dirbtuvės vyks jau atidarymo vakarą su Augmantu Žygūnu Cibu.  


Ši paroda yra apie perteklių ir mastelį. Apie tai, kiek iš tikrųjų žmogui reikia. Aplinka mus išmoko vartoti, bet jeigu daiktus reikėtų pasidaryti pačiam, viskas būtų suvokiama visai kitais laiko, darbo masteliais. Parodoje pristatoma naujausia menininkės Lauros Garbštienės instaliacija, kurioje svarstoma apie ekologijos, vartotojiškumo ir mūsų kiekvieno vaidmenį sprendžiant šias dabarties pasaulyje itin aktualias temas ir problemas. Parodoje esantys objektai ir instaliacija yra nedideli ir iš pirmo žvilgsnio nežymūs. Bet galbūt toks ir yra tikrasis mūsų poreikis, kurio mes nesuvokiame kai aplink mus yra daiktų perteklius.

Ypač daug dėmesio šioje parodoje yra skiriama procesui, kuris čia tampa tam tikru mato vienetu. Tad menininkė kviečia pasinerti į veiksmą, tiksliau, peilių galandimo, gaminimo ir medžio drožybos dirbtuves, kurias ves savo srities žinovai. Bet svarbu įsidėmėti, kad šios dirbtuvės skirtos ne daiktų, o proceso kūrimui. Jis šiuo atveju tampa tuo svarbiausiu santykio tarp mūsų ir daiktų elementu. Svarbiausia, anot filosofo ir antropologo Gregory Batesono, yra tai, kas yra tarp, kitaip tariant santykis tarp vieno dalyko ir kito, kas yra tarp jų. Menininkė savo parodos kontekste šį teiginį perfrazuoja taip - svarbesnis yra ne daiktas, o jį supantys procesai.

Laura Garbštienė mokėsi Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2002 m. kūrė videofilmus, instaliacijas, fotografijas, performansus, kuriuose dažniausiai narpliojamos tokios temos kaip eksperimentavimas kalba, žodžių prasmių ir reikšmių kaita, atsitiktinumas, subjektyvumas. Menininkės kūrybai būdingas akylas savęs, rutinos ir aplinkos stebėjimas. Nuo 2014 m. Garbštienės kūrybinis laukas pakrypsta į gamtos reiškinių, ekologinės sąmonės, buities ir nykstančių kaimo procesų apmąstymą. Šiuo metu menininkė gyvena Marcinkonių apylinkėse, čia organizuoja įvairius renginius, dirbtuves, simpoziumus, o taip pat Marcinkonių traukinių stoties pastate įkūrinėja parodinę erdvę ir menininkų rezidencijas.

Parodą lydės peilių gamybos, galandimo ir medžio drožybos dirbtuvės, paskaita apie ekofilosofiją ir Lauros Garbštienės filmų peržiūra. Renginiai bus anonsuojami atskirai.    


Parodos atidarymas galerijoje „Atletika“ (Vitebsko 21, Vilnius) 2019 m. spalio 17 d. 19 val. su medžio drožybos dirbtuvėmis, kurias ves Augmantas Žygūnas Cibas.
    
Paroda veikia spalio 18-31 d. trečiadieniais – šeštadieniais 16-19 val.

Renginį organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.
Daliniai rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

www.letmekoo.lt/atletika

 

Lijana Šatavičiūtė

Laiko tėkmės jausmas

Grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Tekstilininkių grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“, skirta bendros veiklos 20-mečiui, kviečia panirti į tekančio laiko būseną. Parodos architektai (latviai Davis Licitis, Martins Blanks, Krists Zankovskis), atsižvelgdami į menininkių pageidavimus, ekspoziciją inscenizavo taip, kad pagrindiniai akcentai būtų gamta ir laiko bei erdvės kaita. Grublėtas uolas primenantis glamžytas baltas popierius pasikartoja visoje salės erdvėje: dengia pusryčių stalą, salės langų angas ir kinetinės instaliacijos „Suktinis“ palapinės išorę.

„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
MKČ namų inf.

Pokalbis apie knygą „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas“

Čiurlionio namai Vilniuje tęsia susitikimų ciklą „Vilniaus istorijos etiudai“ ir spalio 22 d. 18 val. kviečia į vakarą, skirtą pokalbiui apie knygą „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903 – 1954)“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017). Renginyje dalyvaus knygos sudarytoja ir viena iš pagrindinių autorių dailės istorikė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė kartu su menotyrininke prof. dr. Rasa Andriušytė–Žukienė. Susitikimą moderuos istorikas prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius.

Lijana Šatavičiūtė

Prarasto laiko paieškos

Kolekcionavimui skirta tarptautinė mokslinė konferencija

Rugsėjo 26–27 d. Kazio Varnelio namų-muziejaus Vilniuje salė buvo sausakimša, ten vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Akims ir sielai: privačios meno kolekcijos Lietuvoje“. Tarp dailėtyrininkų ir muziejininkų sėdėjo nemažai kolekcininkų, neabejingų rinkinių sudarymo ir likimo istorijoms. Buvo akivaizdu, kad konferencija, kurią surengė Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu ir Lietuvos dailės istorikų draugija, atliepė ne tik mokslo, bet ir praktinius kolekcionavimu besidominčiųjų poreikius.

A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
Konferencijos atidarymo akimirka
Konferencijos atidarymo akimirka
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas