7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

VGMC inf.

Petro Repšio katalogo „Ekslibrisai ir kas jie mums“ pristatymas

Petro Repšio katalogo „Ekslibrisai ir kas jie mums“ pristatymas vyks Vilniaus grafikos meno centre 2019 m. gruodžio 18 d., 18 val. (Latako g. (Latako g. 3, Vilnius)


Leidinio pristatyme dalyvaus dailininkas Petras Repšys, katalogo sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė, katalogo dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir projekto vykdytoja Asta Kaktytė.

Helmutas Šabasevičius

Po debesuotu skliautu

„Romantizmo amžius“ meno pažinimo centre „Tartle“

„Italijos dangus, kiek man patirti teko, / atrodo tartum ledas, mėlio nuskalautas. / Man šimtąkart mielesnis debesuotas skliautas“ – į Grovo ir Telimenos diskusiją apie įkvėpti menininką galinčią aplinką pono Tado lūpomis įsijungė Adomas Mickevičius (į lietuvių kalbą „Poną Tadą“ išvertė Vincas Mykolaitis-Putinas ir Justinas Marcinkevičius).

Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). Ar neateina? 1876. Pop., akv., pieštukas, baltalai
Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). Ar neateina? 1876. Pop., akv., pieštukas, baltalai
Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846). Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis, 1817. Pop., ofortas, akvatinta
Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846). Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis, 1817. Pop., ofortas, akvatinta
Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius (1818–1840). Klausiant kelio, 1837. Drb., al.
Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius (1818–1840). Klausiant kelio, 1837. Drb., al.
Viljamo Šarpo (1749–1824) raižinys pagal vaškinę figūrą, sukurtą Katerinos Andras (1775–1860). Tadas Kosciuška, 1800/1855. Pop., vario raižinys
Viljamo Šarpo (1749–1824) raižinys pagal vaškinę figūrą, sukurtą Katerinos Andras (1775–1860). Tadas Kosciuška, 1800/1855. Pop., vario raižinys
Romanas Švoinickis (1845–1915). Provincijos menas, 1872. Drb., al.
Romanas Švoinickis (1845–1915). Provincijos menas, 1872. Drb., al.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
LDS inf.

Andriaus Ermino personalinė paroda „Žmogiškasis faktorius. Fragmentai“

Gruodžio 13 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma skulptoriaus, konceptualaus meno kūrėjo Andriaus Ermino personalinė paroda „Žmogiškasis faktorius. Fragmentai“. „Žmogiškasis faktorius“ – tai pastaruosius devynerius metus A. Ermino tęsiama tema, kurios kontekste autorius gilinasi į skirtingas filosofines-socialines sąvokas (pvz., „Karuselė“, „Dėžė“, „Sodai“ ar „Kūnai“) bei apmąsto žmogaus santykius su jį supančia aplinka, buitimi, gamta ir kūryba.

Meno parko inf.

Rosandos Sorakaitės paroda „Atstumas iki širdies“

Gruodžio 12 d. (ketvirtadienį) 18 val., galerijos „Meno parkas“ pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks jaunos galerijos menininkės Rosandos Sorakaitės parodos „Atstumas iki širdies“ atidarymas. Personalinėje parodoje menininkė pristatys naujausių tapybos kūrinių seriją. Kviečiame apsilankyti!
 
Žodžius „atstumas“ ir „širdis“ pasirinkau kaip nuorodą į mano santykį su tapyba. Motyvai, kuriuos paveiksluose siekiu paversti slenkančių dienų ženklais, akimirkų atspindžiais, laikui bėgant gali vis pasikartoti, užsimiršti ar vėl pasirodyti šiek tiek pasikeitę. Lygiai taip pat išgyvenu ir praeitį ar prisiminimus – įvykių, ryšių, jausmų – kaip niekad neišnykstantį saitą, kuris kartais tąsus ir toks tolimas, o kitukart jaučiamas visai šalia.
Vis tik tai tik užuomina žiūrovui.
Rosanda Sorakaitė

Rosanda Sorakaitė. „Šviesos siluetas II“. Drobė, akrilas, aliejus. 80 x 70 cm. 2019. Nuotrauka menininkės ir galerijos „Meno parkas“.
Rosanda Sorakaitė. „Šviesos siluetas II“. Drobė, akrilas, aliejus. 80 x 70 cm. 2019. Nuotrauka menininkės ir galerijos „Meno parkas“.
Meno parko inf.

Paroda „Atšauktas puolimas“

Gruodžio 12 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) antrojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks menininkų Nemo Nonnenmacher (DE / UK) ir Stacie McCormick (US / UK) parodos „Atšauktas puolimas“ atidarymas. Paroda galerijoje veiks iki sausio 10 d.
 
Mastelis nėra realus; erdvė – reliatyvi. Kintamumas atsiranda iš nuolatinių palyginimų; vientisumas yra nepasiekiamas žmogiškajam žvilgsniui. Atšauktas puolimas (En: Onslaught Undone) – erdvinio ir patirtinio reliatyvumo, tiesioginės priešingybės sukauptai vaizdinei, fizinei ir akustinei patirčiai, primestai mums skaitmeninio amžiaus, tyrimas. „Išjungti“ – dažnas raginimas veikti, bet žodis „Išjungta“ asocijuojasi su mirtimi. Visi mes norime būti „Įjungti“ ar „įsijungti“ – tai perdėm stimuliuojančios, manipuliuojančios, pernelyg daug informacijos teikiančios eros simptomas. Beveik nenutrūkstamu virtualiu dialogu menininkai Nemo Nonnenmacher ir Stacie McCormick kvestionuoja šiuolaikinę patirtį, kai atsijungimas yra neišvengiamas nuolatinio prisijungimo rezultatas, parodoje virtęs kūrybiniu bendradarbiavimu – santykiu tarp didelių formatų skulptūros ir gesto tapybos. Abu menininkus jungia tai kas „tikra“, demonstruojama mastelio transformacija perteikia jausmą – priešpriešą skaitmeninio tinklo greičiui, atskleidžia akimirką, kai kūrinys tampa pasaulio interpretacija.

Stacie McCormick
Stacie McCormick
Nemo Nonnenmacher
Nemo Nonnenmacher
Aistė Kisarauskaitė, Ieva Pleikienė

Atšilimo kartos dailininkas

Antaną Kmieliauską (1932–2019) atsimenant

Kartais sunku susigaudyti, kas ką prikelia – tekstas prisiminimus ar pastarieji sugula į daugiau ar mažiau tvarkingas sakinių gretas. Ir net tokia liūdna proga, siekiant atiduoti pagarbą anapilin išėjusiam Antanui Kmieliauskui, rašomi sakiniai savo šaknimis siekia mūsų nerūpestingos vaikystės metus. Jis buvo vienas iš didelio būrio dailininkų, pradėjusių kurti atšilimo laikotarpiu, kartu šventusių įvairias šventes, vasarojusių, slidinėjusių, kopusių į kalnų viršūnes, lankiusių vienas kitą dirbtuvėse.

Antanas Kmieliauskas, Naujametinis sveikinimas. 1977 m.
Antanas Kmieliauskas, Naujametinis sveikinimas. 1977 m.
Antanas Kmieliauskas. I. Stanio nuotr. 2015 m.
Antanas Kmieliauskas. I. Stanio nuotr. 2015 m.
Iš kelionių po kalnus. Pirmas dešinėje – menininkas Vincas Kisarauskas, trečias – Antanas Kmieliauskas, penktas – kalbotyrininkas Vytautas Ambraziejus
Iš kelionių po kalnus. Pirmas dešinėje – menininkas Vincas Kisarauskas, trečias – Antanas Kmieliauskas, penktas – kalbotyrininkas Vytautas Ambraziejus
Saulė Kisarauskienė, Rita Kmieliauskienė, iš Australijos atvykusi paviešėti poetė Lidija Šimkutė, Antanas Kmieliauskas. Kisarauskų sodyboje, Bartelių kaime
Saulė Kisarauskienė, Rita Kmieliauskienė, iš Australijos atvykusi paviešėti poetė Lidija Šimkutė, Antanas Kmieliauskas. Kisarauskų sodyboje, Bartelių kaime
Antanas Kmieliauskas, Šv. Kristoforo paminklas. 1959 m.
Antanas Kmieliauskas, Šv. Kristoforo paminklas. 1959 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
VDA inf.

Eglės Gandos Bogdanienės projektas „Antra oda II“

2019 12 16 – 2020 01 11
 
Šiuolaikinės technologijos kuria virtualios realybės potyrius, ko pasekoje materialus kūnas tampa vis labiau izoliuotas nuo tiesioginio fizinio kontakto su kitu žmogumi ir įvairiais taktiliniais paviršiais.
Projektas „Antra oda“ skatina grįžti prie kūno pojūčių  ir intuityvios juslinės patirties. Tai meninių performansų ciklas interpretuojant lytos (taktilinės ir haptinės) ir odos – paviršiaus, sluoksnio, dangos, membranos, gyvo organo, ribos  tarp skirtingų fizinių ir mentalinių pasaulių sinergijos klausimus.


Akcijų metu veliama ant žmonių kūnų tikintis, kad veliamame pluošte įsipins individualaus kūno ląstelės, nešančios nematomą, užkoduotą asmens biologinę tapatybę. Lytėjimas, kūniškos ir dvasinės saveikos tarp autorės, akcijų dalyvių ir žiūrovų kuria naujas menines raiškas ir unikalų pirmapradį patyrimą. Taktiliškumas naudojamas kaip priemonė praplėsti meno kūrinio ir paties kūno suvokimą šiuolaikinio meno kontekste.

Pillė Veljataga

Svarbu ir kontekstas

Kita nuomonė apie tarptautinę juvelyrikos meno parodą „Gintaro kambarys“ Klaipėdoje

Pažvelgti į parodą Lietuvos dailės lauko kontekste paskatino „7 meno dienose“ publikuota Kristinos Pipiraitės recenzija „Tarp inovacijos ir tradicijos“. Kaip rašo autorė, parodos rengėjų pagrindinis tikslas – „reprezentuoti šiandienos profesionalios gintaro juvelyrikos padėtį šalyje“, tačiau pranešime spaudai rengėjai sakosi siekę „populiarinti šiuolaikinę gintaro juvelyriką“. Mažosios Lietuvos istorijos muziejų aplankantiems žiūrovams jie suteikė progą pamatyti žinomų lietuvių menininkų darbus, sukurtus kad ir prieš dešimtį metų. Beje, senesnių kūrinių, kurie recenzentei užkliuvo kaip netinkantys reprezentuoti dabartinę padėtį, buvo nedaug, didžioji dalis – sukurti prieš keletą metų.

Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, „Krikštas“. 2017 m., medis, gintaras, sidabras. A. Sidovenko nuotr.
Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, „Krikštas“. 2017 m., medis, gintaras, sidabras. A. Sidovenko nuotr.
Una Mikuda, „Dėkoju už Jūsų kelią“. 2019 m., sidabras, gintaras, sintetinis siūlas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Una Mikuda, „Dėkoju už Jūsų kelią“. 2019 m., sidabras, gintaras, sintetinis siūlas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
„Amber room“ 2019 ekspozicijos salė Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. K.L. Richterio nuotr.
„Amber room“ 2019 ekspozicijos salė Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. K.L. Richterio nuotr.
Eglė Čejauskaitė-Gintalė, „Atmintis“. 2017 m., sidabras, auksas, šilkas, gintaras, suakmenijęs medis. M. Gintalo nuotr.
Eglė Čejauskaitė-Gintalė, „Atmintis“. 2017 m., sidabras, auksas, šilkas, gintaras, suakmenijęs medis. M. Gintalo nuotr.
Linas Kutavičius, šviesos instaliacija „Amberscope“. 2015–2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Linas Kutavičius, šviesos instaliacija „Amberscope“. 2015–2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Sigitas Virpilaitis, auskarai. 2018 m., gintaras, auksas. K.L. Richterio nuotr.
Sigitas Virpilaitis, auskarai. 2018 m., gintaras, auksas. K.L. Richterio nuotr.
NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – ilgai laukta Moï Vero paroda

Gruodžio 13 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma vilniečio, Bauhauzo mokyklos auklėtinio Moišės Ravivo-Vorobeičiko (1904–1995) fotografijų paroda. SPAUDOS KONFERENCIJA – 11 val. NDG auditorijoje, jos metu bus pristatyta paroda „Moï Ver: Moišė Ravivas-Vorobeičikas. Modernybės montažai“ ir M. Vorobeičiko autorinio albumo „Vilniaus žydų gatvė“ (The Ghetto Lane in Vilna) faksimilė. Spaudos konferencijoje dalyvaus parodos kuratorius dr. Nissanas Perezas, fotografo sūnus Yossi Ravivas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. Dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.


XX amžiuje suklestėjus modernizmui, vienas didžiausių Moholy-Nagy ir jo Naujosios vizijos gerbėjų Moï Veras, kitaip – Moišė Vorobeičikas arba Moišė Ravivas, buvo kylanti Europos meninės fotografijos žvaigždė. Gimęs Lebedžių miestelyje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje, po studijų Vilniaus Stepono Batoro universitete klajojo ir mokėsi svarbiausiuose Europos centruose, kol galiausiai 1934 m. apsistojo Palestinoje.

Autoportretas. Yportas, Pajūrio Sena, Prancūzija. Fotomontažas. Moišės Ravivo-Vorobeičiko šeimos archyvas. 1931 m.
Autoportretas. Yportas, Pajūrio Sena, Prancūzija. Fotomontažas. Moišės Ravivo-Vorobeičiko šeimos archyvas. 1931 m.
The Rooster gallery

The Rooster Gallery rengia menininkų piešinių parodą

The Rooster Gallery menininkų piešinių parodos 21,1 atidarymas vyks neįprastu laiku: 2019 m. gruodžio 15 d. (sekmadienį) 17 val.

Paroda rengiama „Pranciškonų parko“ kvartale (Lydos ir Kėdainių gatvių kampas), bendradarbiaujant su „Baltic Sotheby’s International Realty“.

 

Anksčiau tenkinęsis paruošiamojo darbo statusu, piešinys dažnai likdavo menininkų kūrybos paraštėse ir į ekspozicijų sales patekdavo nedažnai. Tačiau šiuolaikinio meno scenoje jis tampa visiškai savarankiška kūrybinės išraiškos forma: ne tik pagrindinės kūrybos papildiniu ir tęsiniu, bet ir autonomišku meno kūriniu. Parodoje eksponuojamuose piešiniuose – menininkų paveikslų fragmentuose, eskizuose ir savarankiškose kompozicijose – atsiveria visa piešinio technikų įvairovė, koncentruotai atsispindi menininkų braižas, atsiskleidžia kūrybinės strategijos, telpa jautrios, intymios patirtys ir ironiški kasdienybės bei kultūros komentarai. Demokratiškas piešinio pobūdis ir plačios techninės galimybės suteikia erdvę atvirai, spontaniškai vizualinei raiškai ir drąsiems kūrybiniams pareiškimams.

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas