7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Pleikienė

Aistė Kisarauskaitė, Ieva Pleikienė

Atšilimo kartos dailininkas

Antaną Kmieliauską (1932–2019) atsimenant

Kartais sunku susigaudyti, kas ką prikelia – tekstas prisiminimus ar pastarieji sugula į daugiau ar mažiau tvarkingas sakinių gretas. Ir net tokia liūdna proga, siekiant atiduoti pagarbą anapilin išėjusiam Antanui Kmieliauskui, rašomi sakiniai savo šaknimis siekia mūsų nerūpestingos vaikystės metus. Jis buvo vienas iš didelio būrio dailininkų, pradėjusių kurti atšilimo laikotarpiu, kartu šventusių įvairias šventes, vasarojusių, slidinėjusių, kopusių į kalnų viršūnes, lankiusių vienas kitą dirbtuvėse.

Antanas Kmieliauskas, Naujametinis sveikinimas. 1977 m.
Antanas Kmieliauskas, Naujametinis sveikinimas. 1977 m.
Antanas Kmieliauskas. I. Stanio nuotr. 2015 m.
Antanas Kmieliauskas. I. Stanio nuotr. 2015 m.
Iš kelionių po kalnus. Pirmas dešinėje – menininkas Vincas Kisarauskas, trečias – Antanas Kmieliauskas, penktas – kalbotyrininkas Vytautas Ambraziejus
Iš kelionių po kalnus. Pirmas dešinėje – menininkas Vincas Kisarauskas, trečias – Antanas Kmieliauskas, penktas – kalbotyrininkas Vytautas Ambraziejus
Saulė Kisarauskienė, Rita Kmieliauskienė, iš Australijos atvykusi paviešėti poetė Lidija Šimkutė, Antanas Kmieliauskas. Kisarauskų sodyboje, Bartelių kaime
Saulė Kisarauskienė, Rita Kmieliauskienė, iš Australijos atvykusi paviešėti poetė Lidija Šimkutė, Antanas Kmieliauskas. Kisarauskų sodyboje, Bartelių kaime
Antanas Kmieliauskas, Šv. Kristoforo paminklas. 1959 m.
Antanas Kmieliauskas, Šv. Kristoforo paminklas. 1959 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Ieva Pleikienė

Knyga „Dekonstruktyvizmo pradmenys“

Šiuolaikinis pasaulis, nors gerokai atitolęs nuo gamtos gyvenimo tėkmės, tebėra nulemtas kalendoriaus diktuojamo ritmo. Gruodis – intensyvus metas, kai privalu užbaigti tai, kas pradėta. Tokia ritmika prisidėjo prie Alfonso Vincento Ambraziūno biografiją ir kūrybą pristatančios knygos „Dekonstruktyvizmo pradmenys“ pasirodymo prieš porą savaičių (sudarytoja Eglė Ambraziūnaitė, Marijampolė, Piko valanda, 2018).

Ieva Pleikienė

Naujas leidinys „Dekonstruktyvizmo pradmenys“

Šiuolaikinis pasaulis, nors gerokai atitolęs nuo gamtos gyvenimo tėkmės, tebėra apspręstas kalendoriaus diktuojamo ritmo. Gruodis – intensyvus metas, kai privalu užbaigti tai, kas pradėta. Tokia ritmika prisidėjo prie Alfonso Vincento Ambraziūno biografiją ir kūrybą pristatančios knygos „Dekonstruktyvizmo pradmenys“ pasirodymo prieš porą savaičių (sudarytoja Eglė Ambraziūnaitė, Marijampolė: Piko valanda, 2018). Skulptoriaus šeimos pajėgomis sukurtas leidinys – svarbus XX a. antrosios pusės dailės istorijos šaltinis, padėsiantis skaitytojui permąstyti ir geriau suprasti to meto meninius sprendimus lėmusius veiksnius, kūrybos inspiracijas ir trukdžius. Jis sudarytas iš dailininko prisiminimų teksto ir reprodukcijų albumo, supažindinančio su visomis kūrybos sritimis: svarbiausiais darbais ir kūrybiniais eksperimentais. Specialistams vertingas išsamus kūrinių sąrašas.


Ambraziūnas priklauso tarpukario Lietuvoje gimusių, sovietmečiu kūrusių ir atkurtoje nepriklausomoje valstybėje tebekuriančių dailininkų kartai. „Griūvančio ir vėl besikeliančio pasaulio aidas – pagrindinis leitmotyvas, lydėjęs mano gyventą intensyvų permainų laiką“ –pradeda jis prisiminimų tekstą. Tai mintis įrėminanti ne tik asmeninius atsiminimus, bet daug platesnį istorinį kontekstą, lėmusį sovietų okupacijoje atsidūrusios Lietuvos visuomenės gyvenimo realijas.

Vaikystėje išgyventos brutalios trauminės karo patirtys, ne mažiau brutalus stalinmečio dvilypumas, aplinkos spaudimas „pamiršti“ tikruosius išgyvenimus ir gyventi menamos gerovės miražuose – tokie faktoriai formavo šią kartą. Kartą, nesiskyrusią no kitų kartų poreikiu kurti ir perteikti kūryboje aštriausias savosios patirties aktualijas. Dailininko tekstas padės tiksliau interpretuoti jo kūrybą, atskleis kas lėmė meninės kalbos pasirinkimus. Jame daug pikantiškų detalių. Daug dėmesio skirta šiandien ypač aktualiai įpaminklinimo temai – IX forto memorialo konkurso ir projekto realizavimo istorija, apžvelgiama iš autoriaus pozicijų – įdomus ir vertingas liudijimas. Knyga – sveikintinas dailininko kūrybos dokumentavimo pavyzdys, suteikiantis galimybę susipažinti su ja kiekvienam susidomėjusiam.

Ieva Pleikienė

Intriguojantis uždavinys

Lietuvos menininkai Liuksemburge

 

Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento darbuotojų iniciatyva Liuksemburge šį pusmetį surengtas solidus Lietuvos menininkų parodų ciklas. Jis pradėtas Mariaus Jovaišos fotografijomis „Neregėta Lietuva“, o baigiamas Antano Sutkaus fotografijų ekspozicija. Taip pat demonstruoti Valentino Antanavičiaus asambliažai, Stasio Eidrigevičiaus plakatai, Gintaro Kraujelio tapyba, Sigito Baltramaičio ir Arūno Baltėno fotografijos, vaikų knygų iliustracijų paroda „Illustrarium“. Labai norisi, kad Europos Komisijoje dirbančių lietuvių atliktas darbas garsinant mūsų šalies meną būtų žinomas ir Lietuvoje. Todėl pasidalyti įspūdžiais apie parodų ciklą pakvietėme šios idėjos sumanytoją Ingą Lukoševičiūtę.

 

Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Mariaus Jovaišos fotografijų „Neregėta Lietuva“ ekspozicijos fragmentas
Mariaus Jovaišos fotografijų „Neregėta Lietuva“ ekspozicijos fragmentas
Valentinas Antanavičius, „Susitikimas". 2005 m.
Valentinas Antanavičius, „Susitikimas". 2005 m.
Ieva Pleikienė

Keičiasi kartos

Vladas Vildžiūnas (1932–2013)

 

Iš Jeruzalės sodo pasitraukė Šeimininkas. Bet neišėjo toli. Savaip apie tai byloja atsisveikinimas Visų Šventųjų dieną. Vladą Vildžiūną gali daug kur sutikti. Net ir Jeruzalės sode. Čia, ant kalnelio, barokiniu apdaru puikuojasi „Barbora“. Su ja prasilenki ir eidamas link Vilniaus rotušės, o paėjėjęs, už Katedros, atokiau nuo gatvės šurmulio, aptiksi „Lietuvišką baladę“. Druskininkuose rymo Čiurlionis. Centrinėje Anykščių aikštėje rankas į dangų kelia „Prisikėlimas“. Atmintyje iškyla kadaise „Akademijos“ galerijoje surengta ekspozicija, kurioje galėjai vienu žvilgsniu užgriebti įvairius šio kūrinio rakursus, mastelius. Įdomi tai buvo patirtis.

 

Vladas Vildžiūnas
Vladas Vildžiūnas
Ieva Pleikienė

Akcentuojant piešinio svarbą

Pirmasis Algimanto Švėgždos piešinio konkursas

Praėjusią savaitę Vilniaus dailės akademijoje įvyko garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) piešinio konkursas. Nors dėta daug pastangų, platesnio atgarsio šis renginys nesulaukė. Tačiau pačiai VDA tapo svarbiu įvykiu. Jis paliudijo akademijos profesūros entuziazmą ir optimizmą pačia pozityviausia šių žodžių prasme. Pirmiausia požiūriu į save – net jei šiuokart esame nelabai kam įdomūs, svarbiausia, kad domimės ir rūpinamės savimi patys. Tas kėlė ūpą. Improvizuotoje spaudos konferencijoje dalyvavusių keliolika dėstytojų pasiskirstė į „klausėjų“ ir „atsakytojų“ frakcijas – kaip kitaip gali įvykti spaudos konferencija, jei joje dalyvauja vos vienas spaudos atstovas... Bet neįvykti ji juo labiau negali – jei aplink stalą su kava ir sausainiais ratu sustatytos kėdės, vadinasi...

Martyna Kašinskaitė. „Merginos figūra“
Martyna Kašinskaitė. „Merginos figūra“
Rolandas Stankūnas. „...kas tas konceptualus piešinys?..“
Rolandas Stankūnas. „...kas tas konceptualus piešinys?..“
Simona Sirusaitė. "Vyro figūra"
Simona Sirusaitė. "Vyro figūra"
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Algimanto Švėgždos piešinio konkurso parodos fragmentas. J. Lapienio nuotr.