7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Lijana Šatavičiūtė

Tarp tradicijos ir šiuolaikybės

Tekstilininkių Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon, Jūratės Petruškevičienės ir Giedrės Kriaučionytės personalinės parodos Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose

 

Trys menininkės rodo naujausius, per pastaruosius penkerius metus sukurtus darbus. Gretimose salėse eksponuojama tokia nepanaši tekstilininkių kūryba pritapo kontrasto principu ir atsiskleidė privalumais. „Žiūrint į tekstilės kūrinį, – prieš gerą dešimtmetį rašė norvegų menininkė ir rašytoja Anne Karin Jortveit, – laiko aspekto nepastebėti neįmanoma. Laikas įrašytas į jos formas, struktūras ir prasmes, todėl šiuo požiūriu fizinės tekstilės medžiagos primena žmogaus būties laikinumą – laikas pakeičia visa ką.“

Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, „Rutina“. Fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, „Rutina“. Fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Mėlynės. Bruknės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Mėlynės. Bruknės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Po žydėjimo“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Po žydėjimo“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Žemuogės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Žemuogės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, parodos „Rinkotas“ fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, parodos „Rinkotas“ fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, autoportretas. L. Šatavičiūtės nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, autoportretas. L. Šatavičiūtės nuotr.
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Lietuviško plakato ikonos

Juozo Galkaus paroda „Ne tik gatvei...“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Psichodelika, popartas, opartas ir sovietmečio Lietuva – rodos, turėtų būti nesuderinami dalykai. Ir visgi į plakatų kūrėjo Juozo Galkaus parodą „Ne tik gatvei...“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (kuratorės Gražina Gurnevičiūtė ir Živilė Intaitė) kviečia psichodelinės nuotaikos Galkaus eskizas iš 1980-ųjų. Plakato menas buvo viena iš nedaugelio laisvesnių nišų, leidusių dailininkams išbandyti vakarietiškas meno tendencijas. Lietuviškuose plakatuose mirgėjo optinio meno geometrija, subtilūs minimalizmo įkvėpti sprendimai, energingai, net kiek agresyviai rėkė popartiškos spalvos.

Juozas Galkus, plakatas „Knyga geriausias draugas“. 1960 m.
Juozas Galkus, plakatas „Knyga geriausias draugas“. 1960 m.
Juozas Galkus, plakatas „Gamta – šventovė, neterškime jos“. 1980 m.
Juozas Galkus, plakatas „Gamta – šventovė, neterškime jos“. 1980 m.
Juozas Galkus, plakatas „Ansamblis „Lietuva“. 1968 m.
Juozas Galkus, plakatas „Ansamblis „Lietuva“. 1968 m.
Juozas Galkus, plakatas „Prenumeruokite respublikinę spaudą“. 1959 m.
Juozas Galkus, plakatas „Prenumeruokite respublikinę spaudą“. 1959 m.
Juozas Galkus, plakato eskizas (autoportretas). 1980 m.
Juozas Galkus, plakato eskizas (autoportretas). 1980 m.
Juozas Galkus, plakatas dokumentiniam filmui „Vandens ir vėjo fuga“. 1968 m.
Juozas Galkus, plakatas dokumentiniam filmui „Vandens ir vėjo fuga“. 1968 m.
Juozas Galkus, knygos „Lietuvos plakatas“ vidinis viršelis. 1971 m.
Juozas Galkus, knygos „Lietuvos plakatas“ vidinis viršelis. 1971 m.
LTMKM inf.

„Mažo miestelio mirties melodijos“ – į meno renginių užkulisius žvelgianti Lauryno Skeisgielos paroda „Atletikoje“

Nuo sausio 29–osios vakaro sostinės galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) veiks menininko Lauryno Skeisgielos paroda „Mažo miestelio mirties melodijos“, siūlanti patirti meno renginius pasiruošimo jiems, gamybos, įgyvendinimo rakursu.


Atvykstam temstant. Įsijungiam infraredinį šildytuvą ir plėvele užklijuojam būsimų durų angą. Anksčiau čia veikė kepykla. Pirmajame jos aukšte persipynę sudegusio cukraus ir pelėsio kvapai. Slidinėdami ant blizgančio, nevalytų riebalų paviršiaus tiesiam laidus. Čia bus koncertų salė. Limpančių prailgintuvų mazgas, nutiestas laiptais aukštyn, jungia dar keturias projekcijas. Dėl tvyrančio šalčio bei laiko stokos viską nešame sujungę kartu. Aštriais spinduliais pulsuojantis koridorius pilnas šviesos pluošte skraidančių dulkių, galimybių ir svetimų sapnų.

Agnė Narušytė

Wilna-Dessau-Paris-Cfat

Paroda „Moišė Ravivas-Vorobeičikas. Modernybės montažai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Tai buvo ryškiausias prisiminimas iš kadaise mano aplankyto festivalio Arlyje „Fotografijos susitikimai“. Buvo karšta, nors pūtė mistralis. Po penkių dienų vaikščiojimo po visą miestą, ieškant galerijų, garažų, muziejų, kiemų su parodomis, niekur nebesinorėjo eiti. Vis dėlto su drauge užsukome į Arlio ligoninę ieškoti van Gogho pėdsakų. Vidiniame kiemelyje, kuris atrodė tarsi perkeltas iš jo paveikslo ir taip užkonservuotas, buvo per karšta gėrėtis sodu, tad palindome po arkomis. Ten prekiavo keletas bukinistų. Tingiai per viršelius slenkančias akis sustabdė pavadinimas: „Ein Ghetto im Osten – Wilna“. Autorius – Moišė Vorobeičikas, kurio iki tol nebuvau girdėjusi. Knyga kainavo gal 800 eurų – man neįmanoma suma net dabar.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
NMKČDM inf.

Paroda „300 paveikslų antikiniam romanui „Satyrikonas“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaune) sausio 31 d., penktadienį, 17 val.  įvyks parodos „300 paveikslų antikiniam romanui „Satyrikonas“ atidarymas.


„Satyrikonas“ yra vienas iš dviejų (antras yra Apulėjaus „Aukso asilas“) Romėnų laikais parašytų romanų. Manoma, jog šio kūrinio autorius yra Petronijus.

Meno parko inf.

Aistės Ramūnaitės paroda „Suviniota siela. Estampas. Teleportuoti daiktai iš 1900-ųjų metų Kauno“

Parodos laikas: 2020 sausio 29 – vasario 22 d.

Sausio 29 d. (trečiadienį) 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) trečiojo aukšto ekspozicinėje erdvėje, vyks menininkės Aistės Ramūnaitės parodos „Suviniota siela. Estampas. Teleportuoti daiktai iš 1900-ųjų metų Kauno“ atidarymas. Kviečiame apsilankyti!

Kartais nereikia ieškoti paaiškinimo, nes jo nebuvimas jau ir yra atsakymas.
Ši paroda nagrinėja vienatvės uždaroje erdvėje klausimus. Savo darbais norėjau sukurti įspūdį chaoso, kuriame susilieja vaizdo ir teksto ribos. Kas gali būti panašaus tarp laiško ir gobeleno ar buitinio tapeto?

The Rooster gallery

Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before”

2020 m. sausio 30 d. 19 val. The Rooster Gallery maloniai kviečia į tapytojo Andriaus Zakarausko parodos „Stories From Before” atidarymą naujoje meno erdvėje Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 24, įėjimas vidiniame Radvilų rūmų kieme).

Atradimų paroda

„Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Prieš Kalėdas atidarytoje parodoje, skirtoje šiuolaikinės sakralinės dailės atvejams pristatyti ir ištyrinėti, Bažnytinio paveldo muziejuje lankytoją pasitinka skulptorės Ksenijos Jaroševaitės Nukryžiuotasis ir parodos kuratorių pozicija savo nevienareikšmio objekto atžvilgiu: „1990–2019 m. laikotarpio šiuolaikinį meną esame linkę vertinti kaip klausimą, ką dabartinio sakralaus meno raida leidžia pasakyti apie Lietuvos visuomenę. Tai klausimas, atviras diskusijoms ir laukiantis tyrėjų dėmesio.“ Parodos proga br. Mindaugas Slapšinskas OP kalbina vieną iš parodos kuratorių Birutę Valečkaitę.

Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Rimanto Sakalausko darbai. Organizatorių nuotr.
Rimanto Sakalausko darbai. Organizatorių nuotr.
Ksenijos Jaroševaitės darbas. Organizatorių nuotr.
Ksenijos Jaroševaitės darbas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Atkaklus noras išgyventi

Orūnės Morkūnaitės „Siena“

„Norėtųsi pristatyti sumanymą, kurį įgyvendintą bus galima pamatyti jau kitą savaitę“, – 1999 m. sausio 29-ąją rašė Jonas Valatkevičius, „7 meno dienose“ pristatydamas parodą „Kaip tapti laimingu“ (ŠMC). Paradoksalu, kad tai buvo beveik tą pačią dieną, kaip dabar, tik prieš 21 metus. Aš taip pat norėčiau pristatyti būsimą įvykį, tad galite tarti, kad čia – reklama, nors man tai rodosi kaip duoklė Lietuvos šiuolaikinio meno pradžiai, tam laukiniam 10-ajam dešimtmečiui, kuris sukūrė ar leido išsiskleisti daugeliui įdomiausių autorių, o netrukus kai kuriuos ir nušlavė nuo meno lauko paviršiaus. Tas laikas buvo tikras cunamis, verdanti lava, kurioje kristalizavosi naujos kultūrinės strategijos, institucijos, asmenybės ir jų legendos. Nemaža dalis autorių ir toliau tęsė menininko karjerą, likę pasitraukė į kitas veiklas, kartais ne mažiau sėkmingas. Pirmųjų ankstyvus kūrinius šiek tiek žino plačioji publika (nors ir tuo smarkiai abejoju), o antrųjų darbai atsidūrė po užmaršties pelenais, kartais sunkiai benukrapštomais, nors šie menininkai lieka ne mažiau svarbūs istoriniame kontekste.

Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys

„Ievos išvarymai“: Ievos Martinaitytės-Mediodios paroda Klaipėdoje

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2020 m. sausio 24 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrybos paroda „Ievos išvarymai“, kuratorė – Laima Kreivytė.

Parodoje eksponuojama menininkės kūryba, suisformavusi tarp Vilniaus ir Niujorko. Tai išsamiausias Ievos Martinaitytės-Mediodios darbų pristatymas Lietuvoje, įtraukiantis LEWBEN ir MO kolekcijose esančius kūrinius ir niekur nerodytus naujausius darbus. Parodoje atsiskleidžia pasaulėvaizdžio pokyčiai – nuo mitologinio (Ievos išvarymas iš Rojaus) iki kosmologinio, su plazminėmis liekanomis ir juodosiomis skylėmis. Atrenkant ir eksponuojant kūrinius akcentuojamas ne retrospektyvinis, o neofuturistinis žvilgsnis.

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas