7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Lijana Šatavičiūtė

Lijana Šatavičiūtė

Nesibaigiantis pavasaris

Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2018“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune

Dabartinės lietuvių keramikos jau neįsivaizduojame be kasmetinių tarptautinių „pavasarių“, kurie kaskart išaušta po žiemos, skelbdami parodų sezono atidarymą. Šiemetinis „Pavasaris“, kuriame keramikai eksponuoja specialiai šiai parodai sukurtus darbus, surengtas pačiu gražiausiu metų laiku, kai gamta vilioja žydinčiais sodais, ką tik prasiskleidusių medžių žaluma ir nesibaigiančiomis paukščių giesmėmis. Kuratorius Juris Bergins ir jo dešinioji ranka Živilė Bardzilauskaitė-Bergins subūrė beveik 70 autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Žaismingą kavinuką „Geo A“ iš JAV atsiuntė garsus Amerikos lietuvis Rimas VisGirda. Šių metų paroda išsiskiria nemažu latvių keramikų būriu ir kaip niekad gausiai dalyvaujančiais jaunais autoriais.

Darius Barčas, „Jokios koncepcijos“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Darius Barčas, „Jokios koncepcijos“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Brandinimas“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Brandinimas“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Einikytė, „Užmerk akis ir...“. 2016 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Einikytė, „Užmerk akis ir...“. 2016 m. Rengėjų nuotr.
Inese Brants, „Miltligė“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Inese Brants, „Miltligė“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Juris Bergins, „Abelis ir Kainas“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Juris Bergins, „Abelis ir Kainas“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Konstancija Dzimidavičienė, „Bočių giria“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Konstancija Dzimidavičienė, „Bočių giria“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė, „Pavasario ratu“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė, „Pavasario ratu“. 2018 m. Rengėjų nuotr.
Merike Hallik, „Žydėjimas“. 2017 m. Rengėjų nuotr.
Merike Hallik, „Žydėjimas“. 2017 m. Rengėjų nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Vienodų „Pavasarių“ nebūna

11-oji Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2017“ Kauno „Meno parke“

Šiemetinis „Pavasaris“ į Kauną sukvietė daugiau nei septyniasdešimt keramikų iš Baltijos valstybių, taip pat Rusijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Liuksemburgo. Gamtoje kiekvienas pavasaris vis kitoks. Tą patį galima pasakyti ir apie parodą, kuri kasmet kuo nors nustebina – naujais vardais, originaliomis idėjomis ar individualios kūrybos atradimais. Meno istorikas ir rašytojas Herbertas Edwardas Readas (1893–1968) žavėjosi istorinės keramikos gebėjimu atspindėti tautos civilizacijos lygį ir grožio jausmą. Jam atrodė, kad tradicinė keramika labai natūrali, jai nebūdingas dirbtinas žmogaus įsikišimas, o dėl formų ir ornamento grynumo keramika – tobulo abstraktaus meno pavyzdys (H. Read, The Meaning of Art, London, 1931, p. 42). Tačiau nuo tų laikų, kai buvo skelbtos šios įžvalgos, nutekėjo daug vandens, šiuolaikinė keramika gali materializuoti sudėtingas emocines ir egzistencines problemas, pažeisti Reado išaukštintą natūralumą, įsileisti „dirbtines“, kitoms dailės šakoms būdingas priemones.

Agnė Šemberaitė, „Žaidimas“. 2017 m. L. Šatavičiūtės nuotr.
Agnė Šemberaitė, „Žaidimas“. 2017 m. L. Šatavičiūtės nuotr.
Andrius Janulaitis, „Kūno garsas“. 2016 m. L. Šatavičiūtės nuotr.
Andrius Janulaitis, „Kūno garsas“. 2016 m. L. Šatavičiūtės nuotr.
Annė Türn, „Mažoji banga“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Annė Türn, „Mažoji banga“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Bucket Acarturk, „Link pavasario“. 2016 m. J. Bergins nuotr.
Bucket Acarturk, „Link pavasario“. 2016 m. J. Bergins nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Chameleonas II“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Chameleonas II“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Ineta Greiža, „Tramvajaus vėjas“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Ineta Greiža, „Tramvajaus vėjas“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Juris Bergins, „Kavinukas“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Juris Bergins, „Kavinukas“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Konstancija Dzimidavičienė, „Akupunktūra“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Konstancija Dzimidavičienė, „Akupunktūra“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Šildo kūną, skaidrina sielą – kas?

Bienalės paroda „Tekstilė: sielai ir kūnui“ Kėdainiuose, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje

Taip, tai audinys, tai tekstilė, kurios įvairios rūšys – drabužiai, buities reikmenys ir interjero dirbiniai – lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, puošia jo buitį, žadina vaizduotę, gydo sielą. Be tekstilės neapsieiname savo kasdienybėje ir ritualuose, ji įaugusi į mūsų būtį, todėl jos tiesiog nepastebime. Audiniai – lietuvių pasaulėjautos dalis, nes lino ar vilnos pluoštas – pirmapradė medžiaga, senovėje apdainuota, mitologizuota, išaukštinta ir kartu subuitinta, tarsi neįvertinta, prašyte prašosi naujo žvilgsnio.

 

Šiemetinė bienalė „Tekstilė: sielai ir kūnui“, birželį veikusi Vilniuje, galerijoje „Arka“, o rugsėjį perkelta į Kėdainius, skirta apmąstyti tą pastebimą ir nepastebimą tekstilės esatį, balansuojančią tarp tekstilės elitiškumo ir masiškumo, tarp meno ir gyvenimo. Todėl greta unikaliųjų kūrinių eksponuojami dekoratyviniai audiniai, dizainerių sukurti drabužiai ir objektai. Funkcionaliosios tekstilės, tiesa, santykinai nedaug, tačiau faktas, kad į parodą pakviesti tekstilės dizaineriai, kalba apie nusistovėjusių ribų laužymą ir artėjimą prie to, kas pasaulyje vadinama jau ne „tekstilės menu“, o „tekstilės kultūros“ terminu.

Vaiva Lašienė, „Saviplaka“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Vaiva Lašienė, „Saviplaka“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Parodos vaizdas (centre: Jelena Škulienė, „Poezija“ (2016); kairėje: Danguolė Brogienė, „Švytėjimas“ (2014);<br />dešinėje: Lina Jonikė, „Dovana“ (fragmentas, 2016) ir Evelina Junčienė, „Penkių kartų peizažas“ (2014). 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Parodos vaizdas (centre: Jelena Škulienė, „Poezija“ (2016); kairėje: Danguolė Brogienė, „Švytėjimas“ (2014);
dešinėje: Lina Jonikė, „Dovana“ (fragmentas, 2016) ir Evelina Junčienė, „Penkių kartų peizažas“ (2014). 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Parodos vaizdas (iš kairės: Giedrė Luckutė, „Laiškai tau“ (2016), Renata Laurinavičiūtė, „Nuometas“ (2016),<br /> Dovilė Gudačiauskaitė, be pavadinimo (2014), Raminta Beržanskytė, „Budelio kalavijai“ (2014). 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Parodos vaizdas (iš kairės: Giedrė Luckutė, „Laiškai tau“ (2016), Renata Laurinavičiūtė, „Nuometas“ (2016),
Dovilė Gudačiauskaitė, be pavadinimo (2014), Raminta Beržanskytė, „Budelio kalavijai“ (2014). 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Giedrė Luckutė, „Laiškai tau“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Giedrė Luckutė, „Laiškai tau“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Parodos vaizdas (iš kairės: Virginija Degenienė, „Gėlių darželis“ (2016), Gražina Šinkūnaitė, „Audinys 37 (Skrendantis)“ (2016),<br /> Marija Garnak, Laura Jankaitytė, Brigita Janulaitytė, Tereza Krnacova, Laura Kinciūtė, Ieva Makauskaitė, Laura Plytnilaitė-Rudžianskienė,<br />Sniežana Velika, Guoda Venciūtė, Brigita Zablockytė, „Pokalbių audimas“ (2016). 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Parodos vaizdas (iš kairės: Virginija Degenienė, „Gėlių darželis“ (2016), Gražina Šinkūnaitė, „Audinys 37 (Skrendantis)“ (2016),
Marija Garnak, Laura Jankaitytė, Brigita Janulaitytė, Tereza Krnacova, Laura Kinciūtė, Ieva Makauskaitė, Laura Plytnilaitė-Rudžianskienė,
Sniežana Velika, Guoda Venciūtė, Brigita Zablockytė, „Pokalbių audimas“ (2016). 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Virginija Degenienė, „Gėlių darželis“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Virginija Degenienė, „Gėlių darželis“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Parodos vaizdas (iš kairės: Jūratė Mitalienė, iš ciklo „Mažosios istorijos“ (2016), Andrius Erminas, „Savas kūnas I, II“ (2016). 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Parodos vaizdas (iš kairės: Jūratė Mitalienė, iš ciklo „Mažosios istorijos“ (2016), Andrius Erminas, „Savas kūnas I, II“ (2016). 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Valentinas Butanavičius, „7 mėnesiai tarnystės arba paženklinti likimai“. 2015 m. M. Ežerskio nuotr.
Valentinas Butanavičius, „7 mėnesiai tarnystės arba paženklinti likimai“. 2015 m. M. Ežerskio nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Tiksinti žemės širdis

Lauros Pavilonytės-Ežerskienės paroda „Tik(s)ėjimas“ Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose

Laura Pavilonytė-Ežerskienė – viena gerai žinomos tekstilininkių grupės „Baltos kandys“ narių. Tų pačių „kandžių“, kurios 1998 m. susibūrė į šią grupę dar trečiakursės ir kartu su dėstytoja Egle Ganda Bogdaniene pradėjo organizuoti veltinio simpoziumus. Jų dėka veltinis tapo šiuolaikinės lietuvių tekstilės savastimi, o bendri „Baltų kandžių“ grupės instaliaciniai projektai „Mandala“ (2003), „Spiros“ (2005), „Šventė“ (2006), „Miškan“ (2009), „Suktinis“ (2015), skirti žmogaus ir gamtos ryšio, tradicinių ritualų, kolektyvinės atminties svarbai, apkeliavo ne vieną tarptautinę parodą ir iki šiol garsina Lietuvą tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

Tačiau per keliolika grupės gyvavimo metų paaiškėjo, kad kiekviena iš „kandžių“ – individualybė, turinti savo požiūrį į meninę veiklą, kad grupės nares jungia pasaulėžiūros dalykai, bendražmogiškos vertybės, bet ne raiškos priemonės. Laura tarp savo kolegių – tikra konceptualistė, išsiskirianti meno projektais, įsiklausančiais į supančią aplinką, pagarbiu, ekologišku požiūriu į gamtą. Tokią draugišką aplinką dailininkė konstruoja ir J. Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje surengtoje asmeninėje parodoje, salės viduryje patalpinusi didžiulį savo rankomis nertą tinklą, į kurio vidų gali užeiti kiekvienas lankytojas. Stelažuose eksponuojami  „Buities daiktai“ – iš autorės širdžiai mielų kasdienybės daiktelių sudėliotos kompozicijos, teikiančios idėjų kūrybiniams sumanymams: sūnui numegztos senos pirštinės, ant virvelės pakabintas raktas, virvės ritinėlis.

Lauros Pavilonytės-Ežerskienės parodos vaizdas. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Lauros Pavilonytės-Ežerskienės parodos vaizdas. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Laura Pavilonytė-Ežerskienė, „UVB 76“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Laura Pavilonytė-Ežerskienė, „UVB 76“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Lauros Pavilonytės-Ežerskienės parodos vaizdas. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Lauros Pavilonytės-Ežerskienės parodos vaizdas. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Lauros Pavilonytės-Ežerskienės parodos vaizdas. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Lauros Pavilonytės-Ežerskienės parodos vaizdas. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Laura Pavilonytė-Ežerskienė, „Buities daiktai“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Laura Pavilonytė-Ežerskienė, „Buities daiktai“. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Laura Pavilonytė-Ežerskienė. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Laura Pavilonytė-Ežerskienė. 2016 m. M. Ežerskio nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Vis stebinanti

Tekstilininkės Zinaidos Vogėlienės paroda „2 viename“ VDA galerijoje „Titanikas“

Kai šiuo metu pasaulyje tiek daug skubos, sumaišties ir agresijos, tikrą atgaivą jauti atsidūręs Zinaidos Vogėlienės gobelenų pasaulyje. Antrojo „Titaniko“ aukšto sienas nuklojusios tekstilės kompozicijos alsuoja harmonija ir susikaupimu. Pasakyti, kad Z. Vogėlienė – viena ryškiausių asmenybių lietuvių tekstilėje, reikštų pasakyti labai mažai. Man pirmiausia ji yra menininkė, kuri stebina. Ne tiek daug tekstilininkų, kuriančių daugiau nei keturis dešimtmečius, geba nuolat nustebinti.
 
Gal dėl to, kad kai kuriose tekstilės srityse Z. Vogėlienė buvo pirmeivė? Dar 7-ajame dešimtmetyje ji pirmoji iš lietuvių tekstilininkų išbandė naujas technikas (kad ir dabar madingą vėlimą rankomis) bei netradicines medžiagas, dar iki tekstilės miniatiūrų parodų pirmoji pradėjo kurti smulkiąją tekstilę. Aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje ji jau komponavo koliažus ir instaliacijas iš apdegusio popieriaus, kartono, audinių skiaučių (vėliau – tikrų musių, voratinklių), konstravo miniatiūras iš adatų, magneto, veidrodžio šukių, stiklo, vielos. Subtiliais atspalviais besiskiriantys sudžiovinti augalai, žiedlapiai ir sėklos įkvėpė fitokoliažų ciklus. Šiandien, kai tekstilininkai vis rečiau sėda prie audimo staklių, Z. Vogėlienė stebina tuo, kad neieško spartesnių atlikimo būdų, bet audžia ilgo ir kruopštaus darbo reikalaujančias tekstilės kompozicijas.

Zinaida Vogėlienė, „Tėviškės rugiai“. 2009 m. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, „Tėviškės rugiai“. 2009 m. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, „Paveldėta pieva I, II, III“. 2009 m. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, „Paveldėta pieva I, II, III“. 2009 m. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, „Savi namai“. 2010 m. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, „Savi namai“. 2010 m. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Zinaida Vogėlienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Žvilgsnis į dugno gilumą

Jurgos Šarapovos paroda VDA tekstilės galerijoje „Artifex“

 

Jurga Šarapova niekada nepataikavo žiūrovams, nepasidavė madoms, netarnavo komercijai. Kiekvienas viešas dailininkės pasirodymas grupinėje ar asmeninėje parodoje sulaukdavo didelio dėmesio. Savo pasakojimus, jaudinančius naiviu paprastumu ir vaikiška šiluma, tekstilininkės diplomą turinti menininkė kuria autorine technika, pačios įvardyta „darysiu, kaip norėsiu“. Iš miniatiūrinių zuikučių, genių, meškučių, moterų ir vyrų figūrėlių, kurių kiekviena apdovanota individualiais bruožais, kaip iš modulinių detalių Jurga konstruoja kirbančias būtybes ir daiktus, juos sužmogindama, įliedama gyvybės, paversdama mitologinių ir savo kuriamų istorijų veikėjais.

Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Trys paršeliai“. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Trys paršeliai“. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Stalų“ ciklo fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Stalų“ ciklo fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Stalų“ ciklo fragmentas J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Stalų“ ciklo fragmentas J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Surašymas“. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Surašymas“. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Gulbė- rankena“. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, „Gulbė- rankena“. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, be pavadinimo. J. Lapienio nuotr.
Jurga Šarapova, be pavadinimo. J. Lapienio nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Aktyvus pavasaris

Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda Kaune, Keramikos muziejuje

Kauniečiai keramikai Živilė Bardzilauskaitė-Bergins ir Juris Berginis savo organizacinį darbą matuoja pavasariais. Būtent kiekvieną pavasarį ši pora į bendrą parodą Kaune, Keramikos muziejuje, suburia Baltijos šalių keramikus. „Kauno pavasarių“ istorija prasidėjo 2007 m. siekiu atgaivinti nunykusias specializuotas keramikos ekspozicijas. Tuomet surengta Lietuvos keramikos paroda, po kelerių metų ji išaugo į tarptautinį renginį, į kurį kasmet susirenka Baltijos šalių (svečių teisėmis – ir kaimyninių regionų) keramikai. Šiais metais Kaune eksponuojama daugiau nei 80-ies lietuvių, latvių, estų, lenkų autorių kūrinių.
 

Didžiausią dalyvių dalį paprastai sudaro lietuviai ir latviai, kadangi parodos kuratorius J. Berginis akcentuoja baltų keramikos tradiciją ir jos transformacijas šiuolaikinėje kultūroje. Paroda leidžia įvertinti

Rytas Jakimavičius, „Paminklosauga“. 2012. J. Bergino nuotr.
Rytas Jakimavičius, „Paminklosauga“. 2012. J. Bergino nuotr.
Rūta Šipalytė, „Tirpstantis sniegas“. 2012. J. Bergino nuotr.
Rūta Šipalytė, „Tirpstantis sniegas“. 2012. J. Bergino nuotr.
Andrius Janulaitis, „Postai“. 2012. J. Bergino nuotr.
Andrius Janulaitis, „Postai“. 2012. J. Bergino nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Menas susitinka realybę“. 2013. J. Bergino nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Menas susitinka realybę“. 2013. J. Bergino nuotr.
Rūta Bartkevičiūtė, „Sena naujai“. 2012. J. Bergino nuotr.
Rūta Bartkevičiūtė, „Sena naujai“. 2012. J. Bergino nuotr.
Valdas Kurklietis, „Baltijos virusas“. 2013. J. Bergino nuotr.
Valdas Kurklietis, „Baltijos virusas“. 2013. J. Bergino nuotr.