7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Lijana Šatavičiūtė

Lijana Šatavičiūtė

Derlingas keramikos ruduo

Latvijos keramikos bienalė „Neramūs vandenys“ Marko Rothko meno centre Daugpilyje

Rugsėjo 8 d. Daugpilio Marko Rothko meno centre atidaryta 4-oji tarptautinė Latvijos keramikos bienalė „Neramūs vandenys“ (Troubled waters) Peterio Martinsono prizui laimėti. Parodą nuo 2016 m. rengia Latvijos šiuolaikinės keramikos centras su Rothko meno centru. Priminsime, kad bienalėje renkami laureatai Latvijos ir tarptautinėje kategorijose, jie dalijasi 20 tūkst. eurų prizinį fondą. Peteris Martinsonas (1931–2013) – iš Daugpilio kilęs garsus latvių keramikas, kurio  kūrybinis palikimas saugomas Rothko meno centro Martinsono namų galerijoje.

Latvijos keramikos bienalės dalyviai prie Marko Rothko meno centro. Marko Rothko centro nuotr.
Latvijos keramikos bienalės dalyviai prie Marko Rothko meno centro. Marko Rothko centro nuotr.
Milena Pirštelienė, „Panikos kambariai“. 2022 m. Didzio Grodzo (Didzis Grodzs) nuotr.
Milena Pirštelienė, „Panikos kambariai“. 2022 m. Didzio Grodzo (Didzis Grodzs) nuotr.
Milena Pirštelienė, „Panikos kambariai“. 2022 m. Baltas molis, tapyba pigmentais, antglazūriniai dažai, glazūra, metalas, 1020° C degimas, 150 × 150 × 5 cm. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Milena Pirštelienė, „Panikos kambariai“. 2022 m. Baltas molis, tapyba pigmentais, antglazūriniai dažai, glazūra, metalas, 1020° C degimas, 150 × 150 × 5 cm. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Rūta Šipalytė, „Silicio namai VI–VIII“. 2022. Didzis Grodzs nuotr.
Rūta Šipalytė, „Silicio namai VI–VIII“. 2022. Didzis Grodzs nuotr.
Eglė Einikytė-Narkevičienė, „In Blue“. 2022. Didzis Grodzs nuotr.
Eglė Einikytė-Narkevičienė, „In Blue“. 2022. Didzis Grodzs nuotr.
Rūta Pakarklytė (Lietuva / Norvegija), iš ciklo „Transformacija“. 2022. Didzis Grodzs nuotr.
Rūta Pakarklytė (Lietuva / Norvegija), iš ciklo „Transformacija“. 2022. Didzis Grodzs nuotr.
Sanita Ābelītė, „Už veidrodžio“ (Latvija, aukso apdovanojimas). 2023. Didzis Grodzs nuotr.
Sanita Ābelītė, „Už veidrodžio“ (Latvija, aukso apdovanojimas). 2023. Didzis Grodzs nuotr.
Heraldas Jegodzienskis, „Titnagas # 22“ (Latvija, bronzos apdovanojimas). 2021. Didzis Grodzs nuotr.
Heraldas Jegodzienskis, „Titnagas # 22“ (Latvija, bronzos apdovanojimas). 2021. Didzis Grodzs nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

XXI amžiaus alchemikai

7-oji Vilniaus keramikos meno bienalė „(AL)chemija“ ir Rūtos Šipalytės „Patirčių salos“

Alchemija – ezoterinė veikla, aprėpianti chemijos, fizikos, matematikos, astrologijos, mistikos ir religijos elementus. Tradiciškai įsivaizduojame, kad alchemikai ieškojo filosofinio akmens, galinčio pigias medžiagas paversti tauriaisiais metalais. Tačiau ši sritis suteikė naują postūmį keramikos raidai, kai galingiausios Europos didikų šeimos, įdarbinusios alchemikus savo dvaruose, patikėjo jiems sukurti baltojo aukso – porceliano – formulę. Tai pavyko alchemikui Johanui Friedrichui Böttgeriui, XVIII a. pradžioje Meisene išradusiam raudoną kietą medžiagą (protoporcelianą), o vėliau – „tikrąjį“ baltą, arba kietąjį, porcelianą. Tad keramikai visais laikais prilygo alchemikams, kurie iš žemės materijos, pasitelkdami vandens ir ugnies stichijas bei fizikos, chemijos ir matematikos formules, kūrė ir kuria tikrus stebuklus. Ar dabartinei keramikai dar aktuali alchemijos metafora, kai kūrybą gerokai lengvina civilizacijos pasiekimai – elektrinė degimo krosnis ir žiedžiamasis ratas, lengvai įsigyjamos „komercinės“ glazūros ir molio masės?

Agnė Šemberaitė, Transformacija (Nigredo. Albedo. Rubedo). 2022 m. Diplomas. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Agnė Šemberaitė, Transformacija (Nigredo. Albedo. Rubedo). 2022 m. Diplomas. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
7-oji keramikos bienalė „(Al)chemija“. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
7-oji keramikos bienalė „(Al)chemija“. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
7-oji keramikos bienalė „(Al)chemija“. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
7-oji keramikos bienalė „(Al)chemija“. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Alchemija – matematika, apie 1710“. 2022 m. Pagrindinė L. Strolio premija. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Alchemija – matematika, apie 1710“. 2022 m. Pagrindinė L. Strolio premija. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Eglė Einikytė-Narkevičienė, In gold. 2022 m. (kairėje); Agnė Kondrataitė. Nežinomas alchemikas. 2022 m. Diplomas. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Eglė Einikytė-Narkevičienė, In gold. 2022 m. (kairėje); Agnė Kondrataitė. Nežinomas alchemikas. 2022 m. Diplomas. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
7-oji keramikos bienalė „(Al)chemija“. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
7-oji keramikos bienalė „(Al)chemija“. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Giedrė Baltakytė, Va toks susitiko. 2021 m. Vėtrės  Antanavičiūtės nuotr.
Giedrė Baltakytė, Va toks susitiko. 2021 m. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Jurgita Jasinskaitė, Virsmas. 2022 m. II premija. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Jurgita Jasinskaitė, Virsmas. 2022 m. II premija. Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Koks puikus gali būti molis

Paroda „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Lietuvos keramika pastaruoju metu nestokoja dėmesio. Kauno meno mokyklos Keramikos katedros 90-mečiui skirtas parodų maratonas, prasidėjęs 2021 m. ir aktualizavęs tradicijos ir novatoriškumo aspektus, tęsiasi. Nuo liepos 8 d. Marko Rothko meno centre Daugpilyje (Latvija) veikia mūsų keramikos paroda „Sakmių kambariai. XXI a. Lietuvos keramika“ (kuratorės Rita Mikučionytė, Agnė Šemberaitė), kaskart iš įvairių pasaulio kampelių pasiekia žinios apie lietuvių keramikų pelnytus tarptautinius laurus.

Remigijus Sederevičius. Masalas žvejams. 2006. Autoriaus nuosavybė
Remigijus Sederevičius. Masalas žvejams. 2006. Autoriaus nuosavybė
Jurga Barilaitė Paduok, sesule, kardą. 2022 m. Autorės nuosavybė
Jurga Barilaitė Paduok, sesule, kardą. 2022 m. Autorės nuosavybė
Parodos „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Antanas Vivulskis. Vaikai su šuniuku. XX a. 1–2 deš. LNDM
Antanas Vivulskis. Vaikai su šuniuku. XX a. 1–2 deš. LNDM
Parodos „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Tomas Daukša, Sniego žmonių projektas. 2014–2022 m. Autorės nuotr.
Tomas Daukša, Sniego žmonių projektas. 2014–2022 m. Autorės nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Ką pasakytų Liudvikas Strolis?

Vilniaus keramikų sekcijos paroda „Archyvas“ Šv. Jono galerijoje

Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus keramikų sekcijos paroda „Archyvas“, skirta profesionaliosios keramikos 90-mečiui, kviečia pakeliauti laiku. Į kelionę išsiruošė septyniasdešimt šeši skirtingų kartų keramikai, kurių darbai eksponuojami labai neįprastai: išdėlioti ant kelioninių lagaminų, tamsių lentynų, dėžių, aprūdijusių vežimėlių ir metalinių statinių.

Keramikos parodos „Archyvas“ fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Keramikos parodos „Archyvas“ fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Nora Blaževičiūtė. Mano draugė. 2002 m. Molis, glazūros, metalas, h 35 cm. A. Grigalaičio nuotr.
Nora Blaževičiūtė. Mano draugė. 2002 m. Molis, glazūros, metalas, h 35 cm. A. Grigalaičio nuotr.
Kristina Karkaitė-Mazūrienė. Objektas. 1993 m. Spalvota molio masė. A.Šemberaitės nuotr.
Kristina Karkaitė-Mazūrienė. Objektas. 1993 m. Spalvota molio masė. A.Šemberaitės nuotr.
Keramikos ekspozicija „Archyvas“. Pirmame plane – Ona Petkevičiūtė, Šimtas viena nužydėjusi aguona. 2013 m. Molis, spalvotos matinės glazūros, h 6–13 cm, 1040 Cº degimas. A. Grigalaičio nuotr.
Keramikos ekspozicija „Archyvas“. Pirmame plane – Ona Petkevičiūtė, Šimtas viena nužydėjusi aguona. 2013 m. Molis, spalvotos matinės glazūros, h 6–13 cm, 1040 Cº degimas. A. Grigalaičio nuotr.
Keramikos paroda „Archyvas“. A. Grigalaičio nuotr.
Keramikos paroda „Archyvas“. A. Grigalaičio nuotr.
Agnė Šemberaitė. Gyveno kartą... 2011m. Molis, glazūra, pigmentas, redukcinis degimas, 1030 Cº. A. Grigalaičio nuotr.
Agnė Šemberaitė. Gyveno kartą... 2011m. Molis, glazūra, pigmentas, redukcinis degimas, 1030 Cº. A. Grigalaičio nuotr.
Sigita Lukošiūnienė. Mano klasė. 2013 m; antrame plane – Aldona Šaltenienė, Žaidimas. 1982 m. A. Grigalaičio nuotr.
Sigita Lukošiūnienė. Mano klasė. 2013 m; antrame plane – Aldona Šaltenienė, Žaidimas. 1982 m. A. Grigalaičio nuotr.
Edita Jakubonytė-Kybartienė. Pavasaris. 2017 m. Šamotas, redukcinis degimas, h 43 cm. A. Grigalaičio nuotr.
Edita Jakubonytė-Kybartienė. Pavasaris. 2017 m. Šamotas, redukcinis degimas, h 43 cm. A. Grigalaičio nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Po paslapties skraiste

Monikos Žaltės asmeninė paroda „Geros kloties“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Monika Žaltė (geriau žinoma kaip Žaltauskaitė-Grašienė) – viena įdomiausių šiandienos lietuvių tekstilės menininkų. Be jos neapsieina nė viena rimtesnė Lietuvos tekstilės paroda, dėl jos varžosi galerininkai. Menininkės kūryba įdomi ne tik dailėtyrininkams, bet ir kitų sričių tyrėjams, įžvelgiantiems jos darbuose gilią potekstę ir prisilietimą prie pamatinių žmogiškos būties klausimų. Neatsitiktinai Monikos Žaltės darbai pristatomi ne tik galerijose, bet ir netradicinėse erdvėse – nuo geležinkelio stoties iki bažnyčių. Tai kalba apie sakralųjį kūrybos matmenį.

Monika Žaltė, „Sakramentas“. 2020 m. M.K. nuotr.
Monika Žaltė, „Sakramentas“. 2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Žaltė, „Besišypsanti“. 2016 m. M.K. nuotr.
Monika Žaltė, „Besišypsanti“. 2016 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Geometrija pagal Feliksą

Felikso Jakubausko paroda „Apskritimas-kvadratas-trikampis“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Į 28-ąją Felikso Jakubausko individualią parodą (Vokiečių g. 2), kurioje eksponuojami naujausi darbai, kviečia pabrėžtinai schemiškas, iki geometrinio brėžinio redukuotas plakatas: juodame fone ryškėjantys apskritimo, kvadrato, trikampio kontūrai. Ir elegantiškai plaukiantis parašas – felix. Šį parašą, žymintį kiekvieną tekstilininko darbą, pažįstame jau keturis dešimtmečius. Taip pasirašytus darbus gerai žino ne tik Europos, bet ir Amerikos bei egzotiškų Kinijos ir Pietų Korėjos meno gerbėjai. Nacionalinė kultūros ir meno premija, aukščiausi apdovanojimai prestižinėse tarptautinėse konkursinėse parodose, dalyvavimas keliuose šimtuose grupinių parodų – tai tik pabiri Jakubausko kūrybinės biografijos faktai, slepiantys intensyvų kūrybos procesą, išsiskiriantį menine kokybe ir neįtikėtinu produktyvumu.

Feliksas Jakubauskas, „Lūžtanti linija“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Lūžtanti linija“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Iš saulės ir lietaus“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Iš saulės ir lietaus“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Raudonas taškas“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Raudonas taškas“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Juodas mėnulis“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Juodas mėnulis“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Liepsnojanti gotika“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Liepsnojanti gotika“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Fosforo linija“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Fosforo linija“. 2020 m.
Lijana Šatavičiūtė

Vidiniai demonai ir kitos prasmės

Keramikos parodos Vilniuje

Po ilgesnės pertraukos duris atveriančios dailės galerijos pradžiugino keramikos meno mėgėjus. Į Onos Grigaitės parodą „Saulėlydis“ balandžio paskutinėmis dienomis pakvietė „Artifex“ galerija, o Šv. Jono gatvės galerijoje nuo gegužės 14 d. pristatytos Gvido Raudoniaus ir Laimos Bazienės keramikos parodos. Visi trys autoriai labai skirtingi, todėl atsirado galimybė palyginti nevienodos gyvenimiškos patirties ir mąstysenos menininkų kūrybą.

„Artifex“ galerijoje iškart patenki į Onos Grigaitės pasaulį, kurį apibūdintum kaip labai emocingą, grįstą naratyvu, prasminėmis potekstėmis, rafinuotu, kone atvirukišku dailumu, slepiančiu gilesnę autorę dominančio reiškinio prasmę. Kiekvienas Grigaitės viešas pasirodymas – jau įvykis. Prieš kelerius metus po ilgesnės tylos ji su trenksmu grįžo į meninį gyvenimą siužetinėmis ekspozicijomis, aprėpiančiomis visą galerijų erdvę. Žaisminga lietuviškų politinių realijų refleksija („Eskizas politiniam trileriui: mūsų miške nieko naujo“) 2016 m. galerijoje „Artifex“, po metų galerijoje „Akademija“ – aukos prasmės (gal dviprasmybės) interpretacija („Paaukota?“).

Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Gvido Raudoniaus dirbtuvėje. Ruošiantis parodai.
Gvido Raudoniaus dirbtuvėje. Ruošiantis parodai.
Gvidas Raudonius, „Apjuostas“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Gvidas Raudonius, „Apjuostas“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Tarp tradicijos ir šiuolaikybės

Tekstilininkių Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon, Jūratės Petruškevičienės ir Giedrės Kriaučionytės personalinės parodos Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose

 

Trys menininkės rodo naujausius, per pastaruosius penkerius metus sukurtus darbus. Gretimose salėse eksponuojama tokia nepanaši tekstilininkių kūryba pritapo kontrasto principu ir atsiskleidė privalumais. „Žiūrint į tekstilės kūrinį, – prieš gerą dešimtmetį rašė norvegų menininkė ir rašytoja Anne Karin Jortveit, – laiko aspekto nepastebėti neįmanoma. Laikas įrašytas į jos formas, struktūras ir prasmes, todėl šiuo požiūriu fizinės tekstilės medžiagos primena žmogaus būties laikinumą – laikas pakeičia visa ką.“

Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, „Rutina“. Fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, „Rutina“. Fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Mėlynės. Bruknės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Mėlynės. Bruknės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Po žydėjimo“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Po žydėjimo“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Žemuogės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Žemuogės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, parodos „Rinkotas“ fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, parodos „Rinkotas“ fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, autoportretas. L. Šatavičiūtės nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, autoportretas. L. Šatavičiūtės nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Laiko tėkmės jausmas

Grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Tekstilininkių grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“, skirta bendros veiklos 20-mečiui, kviečia panirti į tekančio laiko būseną. Parodos architektai (latviai Davis Licitis, Martins Blanks, Krists Zankovskis), atsižvelgdami į menininkių pageidavimus, ekspoziciją inscenizavo taip, kad pagrindiniai akcentai būtų gamta ir laiko bei erdvės kaita. Grublėtas uolas primenantis glamžytas baltas popierius pasikartoja visoje salės erdvėje: dengia pusryčių stalą, salės langų angas ir kinetinės instaliacijos „Suktinis“ palapinės išorę.

„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Prarasto laiko paieškos

Kolekcionavimui skirta tarptautinė mokslinė konferencija

Rugsėjo 26–27 d. Kazio Varnelio namų-muziejaus Vilniuje salė buvo sausakimša, ten vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Akims ir sielai: privačios meno kolekcijos Lietuvoje“. Tarp dailėtyrininkų ir muziejininkų sėdėjo nemažai kolekcininkų, neabejingų rinkinių sudarymo ir likimo istorijoms. Buvo akivaizdu, kad konferencija, kurią surengė Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu ir Lietuvos dailės istorikų draugija, atliepė ne tik mokslo, bet ir praktinius kolekcionavimu besidominčiųjų poreikius.

A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
Konferencijos atidarymo akimirka
Konferencijos atidarymo akimirka
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas