7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Lijana Šatavičiūtė

Lijana Šatavičiūtė

Po paslapties skraiste

Monikos Žaltės asmeninė paroda „Geros kloties“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Monika Žaltė (geriau žinoma kaip Žaltauskaitė-Grašienė) – viena įdomiausių šiandienos lietuvių tekstilės menininkų. Be jos neapsieina nė viena rimtesnė Lietuvos tekstilės paroda, dėl jos varžosi galerininkai. Menininkės kūryba įdomi ne tik dailėtyrininkams, bet ir kitų sričių tyrėjams, įžvelgiantiems jos darbuose gilią potekstę ir prisilietimą prie pamatinių žmogiškos būties klausimų. Neatsitiktinai Monikos Žaltės darbai pristatomi ne tik galerijose, bet ir netradicinėse erdvėse – nuo geležinkelio stoties iki bažnyčių. Tai kalba apie sakralųjį kūrybos matmenį.

Monika Žaltė, „Sakramentas“. 2020 m. M.K. nuotr.
Monika Žaltė, „Sakramentas“. 2020 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Žaltė, „Besišypsanti“. 2016 m. M.K. nuotr.
Monika Žaltė, „Besišypsanti“. 2016 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Geometrija pagal Feliksą

Felikso Jakubausko paroda „Apskritimas-kvadratas-trikampis“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Į 28-ąją Felikso Jakubausko individualią parodą (Vokiečių g. 2), kurioje eksponuojami naujausi darbai, kviečia pabrėžtinai schemiškas, iki geometrinio brėžinio redukuotas plakatas: juodame fone ryškėjantys apskritimo, kvadrato, trikampio kontūrai. Ir elegantiškai plaukiantis parašas – felix. Šį parašą, žymintį kiekvieną tekstilininko darbą, pažįstame jau keturis dešimtmečius. Taip pasirašytus darbus gerai žino ne tik Europos, bet ir Amerikos bei egzotiškų Kinijos ir Pietų Korėjos meno gerbėjai. Nacionalinė kultūros ir meno premija, aukščiausi apdovanojimai prestižinėse tarptautinėse konkursinėse parodose, dalyvavimas keliuose šimtuose grupinių parodų – tai tik pabiri Jakubausko kūrybinės biografijos faktai, slepiantys intensyvų kūrybos procesą, išsiskiriantį menine kokybe ir neįtikėtinu produktyvumu.

Feliksas Jakubauskas, „Lūžtanti linija“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Lūžtanti linija“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Iš saulės ir lietaus“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Iš saulės ir lietaus“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Raudonas taškas“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Raudonas taškas“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Juodas mėnulis“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Juodas mėnulis“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Liepsnojanti gotika“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Liepsnojanti gotika“. 2019 m.
Feliksas Jakubauskas, „Fosforo linija“. 2020 m.
Feliksas Jakubauskas, „Fosforo linija“. 2020 m.
Lijana Šatavičiūtė

Vidiniai demonai ir kitos prasmės

Keramikos parodos Vilniuje

Po ilgesnės pertraukos duris atveriančios dailės galerijos pradžiugino keramikos meno mėgėjus. Į Onos Grigaitės parodą „Saulėlydis“ balandžio paskutinėmis dienomis pakvietė „Artifex“ galerija, o Šv. Jono gatvės galerijoje nuo gegužės 14 d. pristatytos Gvido Raudoniaus ir Laimos Bazienės keramikos parodos. Visi trys autoriai labai skirtingi, todėl atsirado galimybė palyginti nevienodos gyvenimiškos patirties ir mąstysenos menininkų kūrybą.

„Artifex“ galerijoje iškart patenki į Onos Grigaitės pasaulį, kurį apibūdintum kaip labai emocingą, grįstą naratyvu, prasminėmis potekstėmis, rafinuotu, kone atvirukišku dailumu, slepiančiu gilesnę autorę dominančio reiškinio prasmę. Kiekvienas Grigaitės viešas pasirodymas – jau įvykis. Prieš kelerius metus po ilgesnės tylos ji su trenksmu grįžo į meninį gyvenimą siužetinėmis ekspozicijomis, aprėpiančiomis visą galerijų erdvę. Žaisminga lietuviškų politinių realijų refleksija („Eskizas politiniam trileriui: mūsų miške nieko naujo“) 2016 m. galerijoje „Artifex“, po metų galerijoje „Akademija“ – aukos prasmės (gal dviprasmybės) interpretacija („Paaukota?“).

Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Gvido Raudoniaus dirbtuvėje. Ruošiantis parodai.
Gvido Raudoniaus dirbtuvėje. Ruošiantis parodai.
Gvidas Raudonius, „Apjuostas“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Gvidas Raudonius, „Apjuostas“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Tarp tradicijos ir šiuolaikybės

Tekstilininkių Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon, Jūratės Petruškevičienės ir Giedrės Kriaučionytės personalinės parodos Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose

 

Trys menininkės rodo naujausius, per pastaruosius penkerius metus sukurtus darbus. Gretimose salėse eksponuojama tokia nepanaši tekstilininkių kūryba pritapo kontrasto principu ir atsiskleidė privalumais. „Žiūrint į tekstilės kūrinį, – prieš gerą dešimtmetį rašė norvegų menininkė ir rašytoja Anne Karin Jortveit, – laiko aspekto nepastebėti neįmanoma. Laikas įrašytas į jos formas, struktūras ir prasmes, todėl šiuo požiūriu fizinės tekstilės medžiagos primena žmogaus būties laikinumą – laikas pakeičia visa ką.“

Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, „Rutina“. Fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, „Rutina“. Fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Mėlynės. Bruknės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Mėlynės. Bruknės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Po žydėjimo“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Po žydėjimo“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Žemuogės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, „Žemuogės“. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, parodos „Rinkotas“ fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Jūratė Petruškevičienė, parodos „Rinkotas“ fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon ekspozicijos fragmentas. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, autoportretas. L. Šatavičiūtės nuotr.
Giedrė Kriaučionytė, autoportretas. L. Šatavičiūtės nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Laiko tėkmės jausmas

Grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Tekstilininkių grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“, skirta bendros veiklos 20-mečiui, kviečia panirti į tekančio laiko būseną. Parodos architektai (latviai Davis Licitis, Martins Blanks, Krists Zankovskis), atsižvelgdami į menininkių pageidavimus, ekspoziciją inscenizavo taip, kad pagrindiniai akcentai būtų gamta ir laiko bei erdvės kaita. Grublėtas uolas primenantis glamžytas baltas popierius pasikartoja visoje salės erdvėje: dengia pusryčių stalą, salės langų angas ir kinetinės instaliacijos „Suktinis“ palapinės išorę.

„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Prarasto laiko paieškos

Kolekcionavimui skirta tarptautinė mokslinė konferencija

Rugsėjo 26–27 d. Kazio Varnelio namų-muziejaus Vilniuje salė buvo sausakimša, ten vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Akims ir sielai: privačios meno kolekcijos Lietuvoje“. Tarp dailėtyrininkų ir muziejininkų sėdėjo nemažai kolekcininkų, neabejingų rinkinių sudarymo ir likimo istorijoms. Buvo akivaizdu, kad konferencija, kurią surengė Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu ir Lietuvos dailės istorikų draugija, atliepė ne tik mokslo, bet ir praktinius kolekcionavimu besidominčiųjų poreikius.

A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
Konferencijos atidarymo akimirka
Konferencijos atidarymo akimirka
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
Lijana Šatavičiūtė

Tekstilininkės kambariai

Eglės Gandos Bogdanienės paroda „7 kambariai“ – galerijų savaitgalio dalis

Lietuvos dailininkų sąjungos „Arkos“ galerijoje seniai nematėme tokio išsamaus vieno autoriaus kūrybinio pristatymo. Žinomos menininkės Eglės Gandos Bogdanienės paroda „7 kambariai“ (kuratorė – Evelina Jonuškaitė-Krupavičė) užima visas šios galerijos sales. Kiekviena jų skirta vis kitai temai, gvildenančiai menininkei aktualias egzistencijos problemas. Ekspozicija tiršta, gyvybingai pulsuojanti ir emociškai paveiki, vietomis su prasiveržiančia liūdesio ar ironijos gaidele. Instrumentai, kuriuos pasitelkia autorė, pirmiausia grynai medžiaginiai, atėję iš tekstilės srities (rankinis ir žakardinis audimas, siuvinėjimas, vėlimas, batika). Fotografija, vaizdo filmai ir technologiniai eksperimentai sugyvena su ilgaamžiais tekstilės gamybos būdais, nes visa, kas kuriama rankomis, – neatsiejama menininkės tapatybės dalis. Gali žavėtis Bogdanienės kūryba ar likti jai abejinga, tačiau turi pripažinti, kad suvaldyti tokius plotus sugebėtų ne kiekvienas.

 Eglė Ganda Bogdanienė, 2 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 2 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 4 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 4 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 4 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 4 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 5 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 5 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 5 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 5 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Stebintis ir kampuotas

Eglės Maskaliūnaitės-Butkuvienės paroda „Stebėtojas. Kampuotas“ Šv. Jono gatvės galerijoje

Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė yra iš tų keramikų, kurių kūrybos plastinė raiška grindžiama medžiagos, įvaldyto amato ir technologijų galimybėmis. Per savo kūrybinę karjerą (Vilniaus dailės akademijoje magistro studijas baigė 1999 m.) menininkė išbandė archajinę raugo ir juodąją keramiką, nuosekliau gilinosi į redukcinį degimą, siekė išsiaiškinti, kokias ypatybes įgauna kelias dienas anagamos krosnyje (tokių Lietuvoje pastatytos dvi) degtas dirbinys, kai nuo aukštos temperatūros pradeda lydytis molis, o malkų liepsnos paskleisti pelenai atsitiktinai prilimpa prie dirbinio paviršiaus, paversdami jį panašiu į natūralų gamtos darinį.

Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, „Stebėtojas 1, zuikis“. 2018 m. V. Nomado nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, „Stebėtojas 1, zuikis“. 2018 m. V. Nomado nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, „Stebėtojas 3, lapė“. 2019 m. J. Bergins nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, „Stebėtojas 3, lapė“. 2019 m. J. Bergins nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, „Stebėtojas 4, stumbras“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, „Stebėtojas 4, stumbras“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Tekstilininkes subūrė fotografija

Paroda „Pho-tex Vol. 3“ galerijoje „Artifex“

Šiais metais dešimtmetį švenčianti „Artifex“ galerija jubiliejų pažymi išskirtinėmis parodomis. Lina Jonikė, Laima Oržekauskienė-Ore, Monika Žaltauskaitė-Grašienė – trys žavios moterys, trys individualūs pasauliai. Ne taip dažnai vienoje parodoje išvysi šių garsių tekstilininkių kūrinius. Kiekvienos jų viešas pasirodymas – jau įvykis meno pasaulyje. Šio susibūrimo priežastis – dalyvavimas Kioto (Japonija) fotografijos festivalyje „Kyotography“, į kurį šias menininkes pakvietė prestižinės Kioto galerijos „GalleryGallery“ savininkė ir kuratorė Keiko Kawashima. Tad turime retą progą Lietuvoje pamatyti japonų žiūrovams skirtą kolekciją, eksponuotą Kiote šių metų balandžio 20 – gegužės 4 dieną.

Laima Oržekauskienė-Ore, „Marytės. Ir kas gi tos Marytės?“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Marytės. Ir kas gi tos Marytės?“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Marytės. Ir kas gi tos Marytės?“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Marytės. Ir kas gi tos Marytės?“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Marytės. Ir kas gi tos Marytės?“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Marytės. Ir kas gi tos Marytės?“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Linos Jonikės miniatiūrų kolekcija „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Linos Jonikės miniatiūrų kolekcija „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lina Jonikė, iš miniatiūrų kolekcijos „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lina Jonikė, iš miniatiūrų kolekcijos „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lina Jonikė, iš miniatiūrų kolekcijos „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lina Jonikė, iš miniatiūrų kolekcijos „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lina Jonikė, iš miniatiūrų kolekcijos „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lina Jonikė, iš miniatiūrų kolekcijos „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lina Jonikė, iš miniatiūrų kolekcijos „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lina Jonikė, iš miniatiūrų kolekcijos „Mylimukai“. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Varinės istorijos

Žydrės Ridulytės personalinė paroda „Scintillatio“ VDA galerijoje „Artifex“

Be Žydrės Ridulytės variu spindinčių audinių sunkiai įsivaizduotume šiuolaikinę Lietuvos tekstilę. Nekyla abejonių, kad tai puiki menininkė, papildanti šią meno šaką rafinuota elegancija ir iškalbingu minimalizmu – tokiu retu tarp dabarties mūsų tekstilininkų. Į parodą Ž. Ridulytė pasikvietė judėjimo „Sintezija“ narius – poetą ir tarpdisciplininės srities kūrėją Julių Žėką (jo eilėmis išrašytos galerijos sienos) ir menininkę Justiną Tulaitę, kurios sukurta muzika aidi galerijoje. Ž. Ridulytė ne kartą dalyvavo bendruose projektuose su kitų sričių menininkais, yra judėjimo „Sintezija“ narė.

Žydrė Ridulytė, „Reikiama žalia“. 2018 m.
Žydrė Ridulytė, „Reikiama žalia“. 2018 m.
Žydrė Ridulytė, „Lygiai“, fragmentas. 2004 m.
Žydrė Ridulytė, „Lygiai“, fragmentas. 2004 m.
Žydrė Ridulytė, „Vario apžavai. Dimai“. 2006 m.
Žydrė Ridulytė, „Vario apžavai. Dimai“. 2006 m.
Žydrė Ridulytė, „Gali būti bet kas“. 2018 m.
Žydrė Ridulytė, „Gali būti bet kas“. 2018 m.
Žydrė Ridulytė, „Dvejonė tetruko tik akimirką“. 2017 m.
Žydrė Ridulytė, „Dvejonė tetruko tik akimirką“. 2017 m.
Žydrė Ridulytė, „Kvėpuokite per savo akis“, fragmentas. 2009 m.
Žydrė Ridulytė, „Kvėpuokite per savo akis“, fragmentas. 2009 m.
Ekspozicijos fragmentas. „Artifex“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „Artifex“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „Artifex“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „Artifex“ nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas