7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Sekinantis miestas

Lauros Slavinskaitės paroda „Observatorija“ galerijoje „Akademija“

Miestas, jo priešprieša su gamta ir žmogaus santykis su šiomis erdvėmis nuo seno įkvėpė menininkus. Į jį žvelgė romantikai, impresionistai, ekspresionistai, siurrealistai, ką jau kalbėti apie įvairioms kryptims priskiriamus viso pasaulio fotografus.

Laura Slavinskaitė, „Teleportas“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Teleportas“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Saugykla“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Saugykla“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Šventieji“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Šventieji“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Organizmas“. 2017 m.
Laura Slavinskaitė, „Organizmas“. 2017 m.
Laura Slavinskaitė, „Rojaus sodas“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Rojaus sodas“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Empatijai“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Empatijai“. 2018 m.
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Fokstrotas su mirtimi

Gerus filmus geriau atrasti vėliau, negu niekada. Neseniai Skalvijos kino teatre rodytas šių metų „Kino pavasaryje“ pristatytas lenkų kilmės žydų režisieriaus Samuelio Maozo filmas „Fokstrotas“. Filmas Venecijos kino festivalyje buvo apdovanotas Didžiuoju prizu, surinko daugybę kitų festivalių apdovanojimų. Tai antrasis vaidybinis Maozo filmas, kuris, kaip ir pirmasis, buvo įkvėptas asmeninės dalyvavimo Izraelio ir Libano kariniame konflikte patirties.

„Fokstrotas“
„Fokstrotas“
„Fokstrotas“
„Fokstrotas“
„Fokstrotas“
„Fokstrotas“
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Projektas „Ocho por tres“ – meno intervencija į reklamos erdvę

Ispanų menininkė ir kuratorė Elisa Rodríguez Valadolide (Ispanija) rengia projektą „Ocho por tres“. Jo esmė – netikėta meno kūrinių intervencija į miesto erdves: reklamų stendus, skelbimų lentas, apleistas sienas. Į projektą įsitraukė ir du lietuvių menininkai, tapytojai Paulius Šliaupa ir Vulovak. Šia proga kalbamės su Elisa ir Pauliumi apie projektą, jo eigą ir perspektyvas bei patirtį, įgytą eksponuojant savo kūrybą viešojoje erdvėje.

Projektas „Ocho por Tres“, Pauliaus Šliaupos fotografija, nuotr. šaltinis https://www.ochoportres.com/
Projektas „Ocho por Tres“, Pauliaus Šliaupos fotografija, nuotr. šaltinis https://www.ochoportres.com/
Projektas „Ocho por Tres“, Noa González kūrinys „España en Blanco”,  nuotr. šaltinis https://www.ochoportres.com/
Projektas „Ocho por Tres“, Noa González kūrinys „España en Blanco”, nuotr. šaltinis https://www.ochoportres.com/
Projektas „Ocho por Tres“, Antonio Samaniego „Dazzle“,  nuotr. šaltinis https://www.ochoportres.com/
Projektas „Ocho por Tres“, Antonio Samaniego „Dazzle“, nuotr. šaltinis https://www.ochoportres.com/
Projektas „Ocho por Tres“, Paula Fraile tapyba ir Ignacio Pérez Joffre plyta, nuotr. šaltinis https://www.ochoportres.com/
Projektas „Ocho por Tres“, Paula Fraile tapyba ir Ignacio Pérez Joffre plyta, nuotr. šaltinis https://www.ochoportres.com/
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Reikšmingi mažmožiai

Paroda „Grafika / Piešiniai. Iš Povilo Ričardo Vaitiekūno kolekcijos“

Įrašytos į istoriją daugelis asmenybių sustingsta. O tiek daug gyvenimo akimirkų, faktų, kūrinių lieka dūlėti asmeniniuose archyvuose ir niekada nepasiekia dienos šviesos... Kelią tokiai užmarščiai bando užkirsti kolekcionieriai, renkantys jų dėmesį patraukiančius artefaktus. Paradoksalu, kad kartais kryptingai nerinktos kolekcijos tampa labiausiai vertomis dėmesio. Iš dalies tokia kolekcija priklauso tapytojui Povilui Ričardui Vaitiekūnui. Ją sudaro tapybos, grafikos darbai, objektai ir skulptūros, periodinės spaudos leidiniai.

Dalis Vaitiekūno kolekcijos šiuo metu yra pristatoma galerijoje „Kairė–dešinė“. Vilniaus grafikos meno centras jau keletą metų nuosekliai atlieka dailininkų archyvų viešinimą. Kuratorės Kristina Kleponytė-Šemeškienė ir Jurgita Minčinauskienė yra surengusios nemažai piešinių parodų, tarp kurių buvo pristatyti Ksenijos Jaroševaitės, Petro Mazūro, Mikalojaus Povilo Vilučio, Vlado Urbanavičiaus ir kitų įvairių dailės sričių kūrėjų darbai.

Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Milkintės nuotr.
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Vitos Opolskytės vaistai tikrovei

Jaunosios kartos tapytojos Vitos Opolskytės alisiška kūryba prikausto žvilgsnį. Jos interjerų vaizduose susipina skirtingų dydžių baldai, namų fasadai, vaikiški žaislai, lėliški ir tikroviški personažai. Dailininkė buvo du kartus apdovanota skatinamąja premija konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“. Kviečiame skaityti pokalbį su menininke apie jos kūrybą, atmintį ir jaunų tapytojų gyvenimą.

Vita Opolskytė, nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Vita Opolskytė, nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Vita Opolskytė, „(Už)Troškimas. Natūrali medžio tekstūra išnyko blogai nulakavus parketą", 2016
Vita Opolskytė, „(Už)Troškimas. Natūrali medžio tekstūra išnyko blogai nulakavus parketą", 2016
Vita Opolskytė, „Veiksmas 4/11. Vėlus pavakarys", 2016
Vita Opolskytė, „Veiksmas 4/11. Vėlus pavakarys", 2016
Vita Opolskytė, „Vestibiulio (auto-) Portretas", 2016
Vita Opolskytė, „Vestibiulio (auto-) Portretas", 2016
Vita Opolskytė, „ Miestelis liko žiemos nepaliestas", 2016
Vita Opolskytė, „ Miestelis liko žiemos nepaliestas", 2016
Vita Opolskytė, „Nusikaltimas buvo beveik tobulas. Pusryčiai vakarienei", 2015
Vita Opolskytė, „Nusikaltimas buvo beveik tobulas. Pusryčiai vakarienei", 2015
Vita Opolskytė, „Belle vedere", 2016
Vita Opolskytė, „Belle vedere", 2016
Vita Opolskytė, „Princo Baltasaro kaip draugo portretas (nesakyk mamai)", 2016
Vita Opolskytė, „Princo Baltasaro kaip draugo portretas (nesakyk mamai)", 2016
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Žmogiška gamtos rekonstrukcija

Matthew Smitho paroda „Uolos, vanduo, medžiai, debesys“

Žemę padengus sniegui, super ir hyper parduotuvės užsipildo plastikinėmis eglutėmis. Kad jas puikiai galima išnaudoti kaip readymade’us, pernai jau įrodė grafikė Laisvydė Šalčiūtė. Visgi readymade’ai meno kūriniais tampa tik atsidūrę atitinkamame meniniame kontekste. Tačiau apskritai plastikinio medžio idėja nėra labiausiai vykęs gamtą imituojantis žmogaus kūrinys. Siluetas nukopijuojamas, bet originalus pavidalas nesukuriamas. Tad ar galėtų žmogaus rankomis padaryta sintetinė gamta turėti savitą formą, tačiau vis dar būti siejama su natūra? Ir ar meno kūrinys gali pamėgdžioti daugiau nei vien išorines gamtinio objekto savybes?

Galerijoje „AV17“ šiuo metu pristatoma minėtuosius klausimus paliečianti britų menininko Matthew Smitho kūryba. Menininkas į Lietuvą atsivežtas mainais į lietuvių menininkų kūrybos eksportą – Niukaslo galerijoje „Vane“ eksponuojami Andriaus Ermino darbai. Vilniuje britų skulptorius rodo savo fotografijas, skulptūrinius objektus, koliažus ir piešinius, pavadintus „Uolos, vanduo, medžiai, debesys“.

Matthew Smith, „Uolos, vanduo, medžiai, debesys“, parodos vaizdas. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Uolos, vanduo, medžiai, debesys“, parodos vaizdas. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Miško fonas“. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Miško fonas“. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Uolos“, parodos vaizdas. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Uolos“, parodos vaizdas. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Balutės“. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Balutės“. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Miško fonas“. 2016 m. L. Milkintės nuotr.
Matthew Smith, „Miško fonas“. 2016 m. L. Milkintės nuotr.