Sausio 24–26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamas svetingas savaitgalis, skirtas parodos „Dirbtuvė. Kūrinio genezė. Augustinas Savickas“ uždarymui. Šia proga vyks nemokamos ekskursijos, Editos Mildažytės filmo „Sujungęs amžius“ peržiūros ir kūrybinės dirbtuvės. Galerijos bilietas penktadienį ir šeštadienį kainuos vieną eurą, o sekmadienį, sausio 26 d., galerijos lankymas bus nemokamas.
2020 01 21 - 2020 02 16
VDA Titaniko parodų salėse
Kviečiame į parodos atidarymą sausio 21 d. 18 val.
Su gimimo diena, Leonai! - tai pirmoji šio menininko retrospektyva, nuosekliai pristatanti Leono Striogos kūrybos kelią nuo studijų laikų iki naujausių darbų. Paroda surengė menininko šeima ir bičiuliai. Ji atskleidžia, kaip Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Iljos Repino dailės instituto auklėtinis, įgijęs puikius įgūdžius atkurti natūros motyvus tiek pieštuku, tiek skulptūros priemonėmis siekė išsiveržti iš vaizduotę kaustančių socrealizmo pančių ir įvaldyti modernizmo atrastus natūros transformavimo būdus. Striogos skulptūros suteikė Lietuvos dailei aktualumo, veržlumo, įtaigos, padėjo žiūrovams pamatyti pasaulio ir meno kūrinio grožį, ugdė skonį, stiliaus pojūtį, jautrumą gėrį ir blogį skiriančiai ribai. Parodoje eksponuojami piešiniai, įvairių formatų terakotos, akmens, medžio ir metalo skulptūros, „Dailės“ kombinato užsakymu XX a. septintame dešimtmetyje sukurti dekoratyvių skulptūrėlių etalonai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio.
Sausio 29 d. (trečiadienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Gerdos Paliušytės paroda „Ceciliui“.
Cecilis Robertas – to paties pavadinimo „YouTube“ kanalo įkūrėjas ir administratorius, savo paskyroje talpinantis prenumeratorių užsakytus dainų remiksus, skambančius „kaip iš kito kambario“. Sukurti tokį efektą gana paprasta – užtenka „Pro Tools“, „Ableton“ ar kitos panašios programos pagalba paryškinti muzikoje skambančius bosus, prislopinti aukštus dažnius ir pridėti „reverb‘o“ (angl. „atgarsio“) efektą, garsui suteikiantį aidėjimo. Rašytoja ir savaitraščio „The New Yorker“ žurnalistė Jay Tolentino 3 val. nakties išgirdusi grupės „Toto“ dainą „Africa“ (1982), Cecilio pakeistą taip, kad skambėtų „tarsi grojama tuščiame prekybos centre“, rašo apie netikėtą ilgesio ir paguodos jausmų derinį: „Išgirsti mėgstamą dainą grojant iš kitur yra raminanti, izoliuota patirtis: vienu metu pasijunti ir vienišas, ir globojamas“.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) sausio 24 d., penktadienį, 17 val. kviečiame į Jazminos Cininas parodos „Eglė ir vilkmergės“ atidarymą. Renginyje dalyvaus parodos autorė.
Projekto „Artspaudas“ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje pirmoji paroda
Mūsų takioji modernybė todėl ir taki, kad nieko pastovaus čia nelieka: keičiasi net, regis, tvirčiausiai žinotų sąvokų, tokių kaip meilė, prieraišumas, saugumas, apibrėžimai. Ką ir kalbėti apie meno šakų apibūdinimus, kur vizualiųjų menų sritys jau senokai susiliejo su multimedija, kur bet koks skirstymas kartais atrodo ne tik beprasmis, bet netgi ir nekorektiškas. Tačiau greta tarpdisciplininio meno sėkmingai tebeegzistuoja antrą šimtmetį marinama tapyba, skulptūra ir grafika, visa tai eksponuojama meno mugėse ir perkama interjerams bei muziejams, todėl kelti klausimą – kas šiuo metu yra „tradicinės vaizduojamosios dailės“ sritys, regisi logiška.
Galerija Aidas su džiaugsmu kviečia į jau tradicine tapusią sausio
mėnesio tapybos parodą skirtą paminėti Algirdo Petrulio (1915-2010)
gimimo dieną. Tad ir šių metų sausio 16 dieną (ketvirtadienį), 18
valandą lauksime jūsų galerijoje "AIDAS", kurioje kartu pasidžiaugsime
vieno iškiliausių Lietuvos koloristo kūriniais.
Paroda vyks iki vasario 15 dienos.
Iki pasimatymo,
Galerija Aidas
Jakšto g. 9 (centrinis įėjimas)
Sausio 16 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Angelinos Banytės kūrybos paroda „Monumentalumas tyloje“.
Parodos rengėjas – LDS Klaipėdos skyrius. Kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė. Multimedijų projekto autorius – Gintautas Beržinskas.
Angelina Banytė (g. 1949) per daugiau nei keturis kūrybinio darbo dešimtmečius sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos kūrinių (kai kuriuos – kartu su bendraautoriais). Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1000 kv. metrų plotą ir tai yra parodos „Monumentalumas tyloje“ kertinė ašis.
A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausiai yra Vakarų Lietuvoje (Klaipėdoje, Palangoje, Juknaičiuose), taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų prašosi restauravimo, todėl ypač svarbus tampa jų užfiksavimo, pamatymo šiuolaikiniame kontekste aspektas.
Kazio Varnelio namuose-muziejuje sausio 15 d. 18 val. atidaroma menininko Roko Dovydėno paroda „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“.
Šioje parodoje Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas pristato savo darbus, sukurtus per aštuonerius metus.
„Tirdamas keramikos istoriją ir puodžiaus amatą, atrandu nutikimų, kai nesėkmė išgelbsti amatą ir netyčia pavykęs daiktas tampa istorijos dalimi. Ši patirtis mane atvedė prie vieno klausimo: kokią įtaką šiuolaikiniam menininkui-dizaineriui daro ar jos nedaro istorinio meno pažinimas? Visa tai pastūmėjo ieškoti galimų atsakymų, o savo įžvalgas pristatau meno projekte“, – pasakoja menininkas.
Ukrainos fotografija KKKC parodų rūmuose, arba Fotografijos šventės II dalis
Sovietmečiu Ukrainos ir Lietuvos fotomenininkų sąveika buvo labai produktyvi. Dažniausiai iniciatyvą rodydavo ukrainiečiai. Fotografai – Charkovo grupės „Vremia“ („Laikas“) nariai Borisas Michailovas, Jurijus Rupinas, Olegas Malevany ir Jevgenijus Pavlovas – važiuodavo pas lietuvių fotografus į Nidą ir Vilnių, domėjosi Aleksandro Macijausko, Vito Luckaus ir Rimanto Dichavičiaus kūryba. XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje Jurijus Rupinas persikėlė į Vilnų ir čia gyveno daugiau nei 30 metų iki mirties 2008-aisiais. Fotografų grupė iš Černivcių (miestas Ukrainoje) taip pat atvažiuodavo į Lietuvą. Čia, Lietuvoje, jie net sukūrė keturių fotografų grupę, kurią pavadino lietuvišku žodžiu „Keturi“, ir 1973 m. surengė savo pirmąją parodą Šiaulių fotografijos muziejuje.








Pokalbis su menininke ir kuratore Akvile Anglickaite apie projektą „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje
Kodėl dabar yra svarbu kurti patyrimą, kai jo tiek daug siūlo pramogų, atostogų rinka? Kuo šis patyrimas kitoks?
Aš į patyrimo kūrimą žvelgčiau ne iš pramogų industrijos perspektyvos, kur yra aiškios taisyklės ir tikslai, o iš meno. Man pačiai stebint, kas vyksta šiuolaikinio vizualaus meno kontekste, gerokai trūksta šio aspekto, dėl to pojūčio kūrimas ar sąlygų sudarymas patirti meno kūrinį kūnu papildo tai, kas šiandien vyksta meno lauke. Tačiau šios parodos patyrimas neapsiriboja vien efekto kūrimu. Joje yra keletas sluoksnių, kuriuos žiūrovas, jei norės, galės sau atverti.





