Efemeriška būtis ir dailės karantino reiškiniai
Metus pradedame su senomis bėdomis ir senais biudžetais, bet su nauja sprendėjų komanda. Jau dirba naujas kultūros ministras Simonas Kairys su viceministrais Daina Urbanavičiene ir Vygintu Gasparavičiumi, iš dalies atsinaujino ir LR Seimo Kultūros komitetas, kurio darbą savo videoperformansais netruko išgarsinti Petras Gražulis. Vis dėlto panašu, kad Vytauto Juozapaičio vadovaujamame komitete vyrauja kultūros simpatikai, tad kultūros sluoksniams kyla vilčių, jog daugelis rimtų klausimų bus sprendžiami iš esmės, gilinantis į šalies būtinybes. Diskusijos komitete (bei planuojant konferencijas dar iki pavasario sesijos) ėmė vykti nieko nelaukiant.








Ikonos reprezentuoja istoriją iš greta esančio medinio Šnipiškių rajono. Stebint greito gyvenimo virsmą kaimiškos buities rajone, atrandamas dviejų skirtingų tempų susidūrimas. Tai tapo autoriaus tyrimo lauku ir žaidimo aikšte. Ekspozicijoje šios ikonos tampa prekybos kiosko dalimi.
Kreipiant dėmesį į miesto erdves panašias į Šnipiškes, diskutuojama apie ateitį: kaip keičiasi gyventojų būdas, kokios legendos kuriasi.
Kūrinys iš VDA grafikos katedros magistrų parodos „ZOOM OUT / pereinamieji kambariai“ perėjoje tarp Vilniaus universalinės parduotuvės ir Vilniaus savivaldybės.





Paroda „Kailinė apykaklė“ Kauno menininkų namuose
Parodos „Kailinė apykaklė“ kūriniai dar 2019-aisiais buvo eksponuojami Diuseldorfe, Vokietijoje, o 2020-ųjų gale atkeliavo ir į Lietuvą. Ekspozicijos idėja – paprastą erdvę paversti asmenine, lyg tai būtų žmogaus gyvenamas butas. Sumanymui įgyvendinti buvo atrinkti įvairių specialybių ir kartų menininkų kūriniai. Dalyvauja lietuviai Ina Budrytė, Vaiva Čyvaitė, Audrius Janušonis, Aistis Kavaliauskas, švedas Axelis Linderholmas, vokietė Marie Aly bei latvis Andris Eglitis.








Kūriniai Bažnytinio paveldo muziejaus kieme
Vilniuje, kažkur, senamiestyje. Miesto praeivis vieną gražią dieną gali būti sugundytas raudonų laiptų, šmėsčiojančių pro atvirus kiemo vartus. Skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus laiptuota vertikalė, vedanti tiesiai į dangų, kviečia stabtelėti, pasmalsauti, pasižvalgyti ir užsukti. Toks šio kūrinio pašaukimas: priminti, kad šioje Sapiegų giminės ilgai globotoje šventovėje, šiame buvusiame seserų vienuolyne, o dabar Bažnytinio paveldo muziejuje yra laukiamas kiekvienas, kam menas įdomu, kiekvienas, kam įdomu, koks menas buvo Dievui vakar ir yra šiandien.
2020.12.17 – 2021.01.22
Pavadinimas “An Unfinished Project” (liet. „Nebaigtas projektas”) yra nuoroda į gyvenimą be tikrumo, išvadų ar užbaigimo. Tačiau jis taip pat veikia kaip užuomina apie potencialų tęstinumą, grįžtamumo ir neišsemiamumo būseną. Nebaigtas projektas gali žymėti tiek beviltiškumą, tiek viltį. Jis gali priminti neišspręstą įvykį praeityje ar apibūdinti būsimą augimą.
1931 spalio 15 – 2021 sausio 2
Dailėtyrininkas, lietuviškos kryždirbystės tradicijų paveldo puoselėtojas, poetas, Dailininkų sąjungos narys Romualdas Alekna anapilin išėjo įžengęs į devintojo dešimtmečio vainikavimą.
2020 m. gruodžio 10 – 2021 m. sausio 30 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Algirdo Jako kūrybos paroda „Savipalaikymo grupė“.
2020 m. gruodžio 10 – 2021 m. sausio 30 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Živilės Minkutės kūrybos paroda „Nertis iš kailio“.
2020-aisiais vos tik pusę metų buvęs atidarytas MO muziejus sulaukė 108 tūkst. lankytojų muziejuje ir daugiau kaip 286 tūkst. virtualių lankytojų. Pusė metų – perpus mažiau ir fizinių lankytojų. Nors neveikė kovą, balandį, gegužę, lapkritį, gruodį ir tik puse kojos birželį, visgi MO muziejaus veiklos ir iniciatyvos buvo matomos visus metus.
In memoriam Linui Leonui Katinui (1941–2020)
Esu tikra, kad tokio žmogaus kaip Linas Katinas daugiau nesutiksiu. Dėkoju likimui, kad spėjau perbėgti Katinui kelią, mat norėjau surengti parodą. Likimo ironija, kad vos ją atidarius Nacionalinėje dailės galerijoje užklupo COVID-19 ir stojo visuotinis karantinas. Taip išėjo, kad ši paroda tapo paskutine, surengta jam gyvam esant. Jos pavadinimas „Raudona krisdama virsta balta“ dabar atrodo pranašiškai – Linas krito ir jo spalva pasidarė balta... Su mumis liko jo kūryba, kuri buvo ir yra išskirtinė, nešanti toliau negu šios žemės horizontas. Ir spalvingi jį pažinojusių žmonių atsiminimai.







