7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Galerija Vartai

Galerija Vartai

Indrės Šerpytytės paroda „From.Between.To“

2019 m. birželio 6 - liepos 26 d.
Atidarymas - birželio 6 d., ketvirtadienį, 18:00 val.
Galerija „Vartai“ džiaugiasi pristatydama lietuvių menininkės Indrės Šerpytytės naujų darbų parodą „From.Between.To“. Parodoje eksponuojamas autorės tekstilės darbų ciklas Lietuvoje bus pristatomas pirmą kartą. Galerijoje vyksiančios parodos laikas sutampa su kita personaline autorės paroda – naujai užsakytų kūrinių ekspozicija Regbio miesto meno galerijoje ir muziejuje (Rugby Art Gallery and Museum) Didžiojoje Britanijoje.  


I. Šerpytytės kūryba nagrinėja konfliktą ir jo sukeltą traumą. Didžioji dalis jos ankstesnių darbų, pasitelkiančių fotografiją, skulptūrą ir įvairias kitas raiškos priemones, dėmesį nukreipė į neseną Lietuvos istoriją, jos atminimą bei poveikį tautos tapatybei. Tačiau naujieji kūriniai nutolsta nuo tokio konkretumo ir tyrinėja kultūriškai įkrautų simbolių kaip abstrakčios kalbos naudojimą – komunikacijos formą, siekiančią įtvirtinti universalų diskursą.


Serijoje „From.Between.To“ I. Šerpytytė pasitelkia Baltijos regionui būdingas apeigines juostas, sluoksniuodama jas ant paveikslų porėmių. Šie iš tradicinių medžiagų sukurti darbai brėžia regiono bendruomenių sankirtas – raštų motyvai iš vienos šalies yra perskaitomi kitoje ir atskleidžia konflikto naratyvo suvienytų tautų sąšauką. Menininkė taip pat tiria, kaip šių raštų kartotė arba ritmas gali būti suvokiamas it platesnė vizuali kalba, įgalinanti komunikaciją tarp karo paveiktų kultūrų arba kraštų. Lygiai taip pat, kaip kalbinės išraiškos formos sutelkia bendruomenę, vaizdinė medžiaga gali pasitarnauti tarpusavio supratimo procesui.


Greta baltiško konteksto, kūriniai taip pat kalba apie kitą istoriją – tarptautinio modernizmo ir ypač abstrakcijos bei rasto objekto (redimeido) sampratos raidą. Suausdama juostas į įmantrias tinklines kompozicijas ant porėmių, menininkė prikelia geometrinės abstrakcijos tropus, o naudodama jas nepakeistas, kaip redimeidus, ji kartu atiduoda duoklę jų istorinei reikšmei ir dekonstruoja ją. Ankstesniuose serijos darbuose menininkė naudojo tradicines juostų spalvas – dažniausiai raudoną, geltoną, juodą ir baltą, tačiau pastaruoju metu ji taip pat bendradarbiauja su audėjais, kad gautų popmeno ir oparto spalvinį intensyvumą primenančias ryškių spalvų juostas, dar labiau didindama kūriniuose užkoduotų nuorodų skaičių.


Kūriniai iš serijos „From.Between.To“ įtraukti į šių metų balandžio mėnesį pasirodžiusį naują didelio masto leidyklos „Phaidon“ leidinį „Vitamin T“.


Indrė Šerpytytė gimė Lietuvoje 1983 m. Ji studijavo Braitono universitete ir Londono Karališkajame meno koledže. Menininkės kūriniai pristatyti parodose įvairiose pasaulio šalyse. Pastaraisiais metais jos personalinės parodos buvo surengtos Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2017), galerijoje „Parafin“ Londone (2016), „Still House Group“ Niujorke (2016), Krokuvos Šiuolaikinio meno muziejuje (2015), galerijoje „Ffotogallery“ Kardife (2013) bei Fotografų asociacijoje Londone (2011). Tarp reikšmingų grupinių parodų yra „Memory Matters“ Eskizų muziejuje Lunde (2018), Rygos šiuolaikinio meno bienalė (2018), „Undersong“ galerijoje „KIM?“ Rygoje (2018), Tegu fotografijos bienalė Pietų Korėjoje (2017), „Age of Terror: Art after 9/11“ Imperiniame karo muziejuje Londone (2018), „Ocean of Images: New Photography 2015“ Modernaus meno muziejuje Niujorke (2015), „Conflict, Time, Photography“ galerijoje „Tate Modern“ Londone (2014) ir Folkvango muziejuje Esene (2014–2015) bei „Poetiniai dokumentai“ Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (2013). 2018 m. I. Šerpytytė gavo GRAIN fotografijos centro užsakymą naujiems kūriniams sukurti ir 2019 m. gegužę pristatė juos Regbio miesto meno galerijoje bei muziejuje.

Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai
Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai
Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė
Parodos grafinis dizainas
Laura Grigaliūnaitė

 

Galerija Vartai

Adomas Danusevičius paroda „Purvas ir gėlės“

Parodos kuratorė Jolanta Marcišauskytė – Jurašienė

2019 m. balandžio 4 d. – 2019 m. gegužės 10 d.

Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 18:00 val. galerijoje „Vartai“ atidaroma jaunosios kartos tapytojo Adomo Danusevičiaus paroda. Jau dešimt metų menininko pavardė užima išskirtinę vietą Lietuvos meno lauke dėl plėtojamų seksualinio identiteto temų ir queer estetikos.

Tačiau paskutiniųjų metų darbai žymi naują tarp Vilniaus ir Kopenhagos migruojančio menininko kūrybos etapą. Jame - tapyba kaip alcheminis vyksmas, o plėtojami transkultūriniai, transistoriniai vyriškumo ir moteriškumo vaizdiniai užsimena apie gyvybės cikliškumą, hibridiškumą, nuolat tarp materijos ir formos cirkuliuojančią energiją.

Purvas ir gėlės - universaliai suvokiami mitiniai vaizdiniai, glūdintys kūniškoje žmonijos atmintyje tarsi dirvoje tūnančios augalo sėklos ar grybų sporos. Palietos vandeniu, purve sutvinkčioja ir suveša gyvybės šaknys. Iš purvo - beformio ir netauraus - dievai nulipdė žmogų ir paleido į žemę grumtis su savo prigimtimi. Būtent „purvo metafizika“ atveria vartus į pirmapradį gyvybės hibridiškumą, nežabotą polinkį keistis, daugintis, užimti naujas teritorijas ir užvaldyti fėjišku kosminio eroso žaismu.

Kurianti ir griaunanti pirmapradė energija A. Danusevičiaus kūriniuose mainosi ir žaismingai flirtuoja, čia nusivesdama į klampius pasąmonės požemius, čia panardindama į svaigias žiedų haliucinacijas. Socialiniai ir lyties tapatumai maišosi, jungiasi ir čia pat vėl išvirsta į neišmatuojamu potencialu trykštančią beformę medžiagą. Atsikartojantys gamtos motyvai – gyvastingi, žavūs, paslaptingi ir tuo pat metu seksualiai dviprasmiški, flirtuojantys su žiūrovo pojūčiais.

Menininko įvaldytas gyvas ir „mėsiškas“ potėpis įsikūnija drobės paviršiuje kaip kūrybiniame procese suvaldyta susitvenkusi energija, paverčianti paveikslą transgresijos objektu. Menininko atsisakymas kopijuoti regimosios tikrovės atvaizdus, priešingai – sąmoningas jų tirpdymas, uždengimas priartina prie dar Georges Bataille suformuluotų idėjų apie beformiškumą (informe) mene, būtiną kūrybinės intuicijos išlaisvinimo sąlygą. Tiek graikų chaoso kaip pasaulio pradžios mitas, tiek dabartinė Didžiojo Sprogimo teorija kalba apie vieną ir tą patį - beformiškume glūdinčią kūrybiškumo sėklą.

Adomas Danusevičius (g. 1984 m. Vilniuje) yra baigęs menų doktorantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, teorines ir praktines žinias gilinęs Danijos Karališkojoje menų akademijoje.  Nuo debiuto 2008 m. menininko kūryba buvo pastebėta ir įvertinta dailės kritikų, jo darbų įsigijo privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai, tarp jų - Lewben Art Foundation ir MO muziejus. Menininkas aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, o ši paroda galerijoje „Vartai“ – jau tryliktoji asmeninė. 2018–2019 m. A. Danusevičius pelnė Bavarijos kultūros ministerijos apdovanojimą su stipendija kurti prestižinėje “Internationales Künstlerhaus Villa Concordia” menininkų rezidencijoje Bamberge (Vokietija). Menininko kūriniai iš debiutinės serijos „Karminas“, „Kamufliažinis vyriškumas ir kempiškasis blizgesys“ buvo pastebėti ir įtraukti į reikšmingą leidinį Queer!?: Visual Arts in Europe: Beeldende kunst in Europa (sud. Evert van Straaten, Anton Anthonissen, 2019), kurioje aptariama queer meno raida.

Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai

Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, Clear Channel, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Parodos grafinis dizainas
Laura Grigaliūnaitė

Parodos tekstas
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė   

Adomas Danusevičius, Be pavadinimo
Adomas Danusevičius, Be pavadinimo
Galerija Vartai

Lino Jusionio personalinės paroda „Augalai, kaminai ir plynės“

2019 m. vasario 7 – 2019 m. kovo 15 d.
Vasario 7 d. 18 val. galerija „Vartai“ kviečia žiūrovus į  gerai žinomo jaunosios kartos tapytojo Lino Jusionio personalinės parodos atidarymą. Parodos pavadinimas „Augalai, kaminai ir plynės“ padeda sukurti kelio filmams artimą nuotaiką bei pasimėgauti kviečiančią, akį ir protą įtraukiančią iliuziją. Minimalistinėmis priemonėmis kuriami peizažo elementai sukuria nostalgišką nuotaiką, o rafinuoti spalviniai perėjimai išduoda sąmoningai teikiamą pirmenybę grynajam vizualumui ir jo patyrimui.

Naujausiuose tapybos darbuose menininkas atkreipia dėmesį į dažnai nuvertinamą „akies geismo“ teisę, bei leidžia veikti vien tik vaizdui, kartais paliekant bet kokias asociacijas nuošalyje. Paskiri aiškios reikšmės neturintys peizažai jungiasi į prasmės stokojančią seką, leidžiančią žiūrovui klajoti paveikslų erdvėse. Atsikartodami peizažo elementai tarsi įgauna ženkliškumą, veikia kaip tropai. Nors kiekvienas motyvas žymi kažką individualaus, visi kartu veikia kaip tam tikri geismo objektai. Paveikslų erdvėse regimi objektai – tarsi prasiveržę kūrėjo libido pasireiškimai sterilioje, griežtai sustyguotoje, estetizuotoje erdvėje. Paveikslas – tai menininko geismo vaizdiniui realizacija ir polemiška įtampų, nuotaikų bei signifikantų erdvė.

„Grynas vizualumas, atsiribojantis nuo bet kokios reikšmės, mane vis labiau vilioja savo autentiškumu ir grynu vaizdinio geismu. Kita vertus, visada domino vaizdinio dvilypumas, kai jis gali likti nebylus, bet ir provokuoja interpretuoti. Šis dvilypumas yra kertinis, galvojant apie vaizdinį. Bet kokie mano tapybiniai sprendimai randasi kaip vienoks ar kitoks atsakas į jį, kartais labiau išplėtojant asociacijas, o kartais stengiantis jų visai išvengti, bandant paveikti žiūrovą grynu vizualumu“, – sako L. Jusionis.

Linas Jusionis (g. 1986 m.) 2007–2011 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo bakalauro laipsnį, 2011 m. baigė freskos ir mozaikos magistro studijas. Nuo 2009 m. menininkas dalyvauja grupinėse, rengia asmenines parodas, ir tai bus jau ketvirtoji kūrėjo personalinė paroda galerijoje „Vartai“. L. Jusionio tapyba, vos debiutavusi, įgijo išties gausybę gerbėjų Lietuvoje, jo kūrinių yra įsigiję „Mo muziejus“, „Lewben Art Foundation“ ir kiti privatūs Lietuvos bei užsienio kolekcininkai.

Mecenatas Živilė ir Jonas Garbaravičiai
Globėjas Renata ir Rolandas Valiūnai

Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, „Clear Channel“

Grafinis dizainas Laura Grigaliūnaitė
   

Šalna. 2019 m.
Šalna. 2019 m.
Galerija Vartai

Pokalbis apie šiuolaikinio meno kolekcionavimą: dėmesys konceptualiam ir minimalistiniam menui

Spalio 29 d. 16:30 val. galerija „Vartai“ kviečia į viešbutį „Pacai", kuriame vyks edukacinis pokalbis apie šiuolaikinio meno kolekcionavimą. Pokalbyje, kurio dėmesio centre atsidurs konceptualus ir minimalistinis menas, dalyvaus žinomi kuratoriai ir rašytojai Julian Heynen (Vokietija) bei Daniel Marzona (Vokietija).

Julian Heynen yra kuratorius ir rašytojas, besispecializuojantis šiuolaikinio meno srityje. Jis yra rašęs ir dirbęs su tokiais menininkais kaip Bruce Nauman, Thomas Schütte, Katharina Fritsch, Lawrence Weiner, Franz West, Andreas Gursky, Gregor Schneider, Gerhard Richter ir daugeliu kitų. Jis ilgametis Krefeldo meno muziejaus parodų direktorius (1981–2000), iki 2016 m. Diuseldorfo K21 NRW muziejaus meno direktorius. 2003 m. ir 2005 m. J. Heynen buvo Vokietijos paviljono komisaras Venecijos bienalėje, 2008 m. vienas iš Šanchajaus bienalės kuratorių, o 2017 m. kuravo Gruzijos paviljoną Venecijos bienalėje.

Daniel Marzona yra kuratorius, rašytojas ir galerininkas. Nuo 2001 iki 2004 m. dirbo Niujorko PS1/ Modernaus meno muziejaus kuratoriumi. D. Marzona taip pat yra leidyklos „Navado press” Trieste bendraturtis ir įkūrėjas. Ši leidykla publikuoja menininkų knygas ir leidinius apie šiuolaikinį meną bei architektūrą. Kaip autorius ir redaktorius, D. Marzona parengė daugybę publikacijų ir knygų apie šiuolaikinį meną, o jo paruoštus leidinius „Minimal Art” ir „Conceptual Art” išleido garsi meno, architektūros ir dizaino leidykla „Taschen”. Nuo 2007 m. D. Marzona vadovavo Konrad Fischer galerijos šakai Berlyne, o 2014 m. rugsėjį surengęs Bernd Lohaus (1940–2010) parodą atidarė savo galeriją Friedrichstraße 17, Berlyne. „Daniel Marzona“ galerija atstovauja 15 garsių tarptautinių menininkų, tokių kaip Vajiko Chachkhiani, Matthew Buckingham, Nina Canell, Sofia Hultén, Bernd Lohaus ir kt. Galerija dalyvauja Viennacontemporary, ArtBerlin, arteBA, Art Cologne, Paris Internationale ir kitose šiuolaikinio meno mugėse bei tarptautiniuose projektuose.

Dalyvavimas šioje diskusijoje yra laisvas ir nemokamas. Pokalbis vyks anglų kalba. Po diskusijos visi kviečiami į galeriją „Vartai“, kur vyks Daniel Marzona kuruojamos grupinės menininkų parodos „Keturi kambariai su vaizdu“ atidarymas.

Daugiau informacijos apie parodą:
http://www.galerijavartai.lt/lt/index.php?menu=parodos&itemid=169


Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai

Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Hotel Pacai, Clear Channel

 

Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Informacinis rėmėjas
LRT

Už bendradarbiavimą dėkojame „Daniel Marzona“ galerijai.

Galerija Vartai

Paroda „Keturi kambariai su vaizdu“

2018 m. spalio 29 – lapkričio 30 d.

Menininkai: Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas. Kuratorius Daniel Marzona

„Keturi kambariai su vaizdu“ yra iš keturių personalinių ekspozicijų sudaryta grupinė paroda. Parodos dalyviai – menininkai Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas – buvo pakviesti eksponuoti savo kūrinius vienoje iš keturių galerijos salių. Kiekvienam jų buvo leista savo nuožiūra kuruoti ekspozicinę erdvę, tad parodos visuma pristato keturis intymius ir nepriklausomus požiūrius į galimas skulptūros formas.

Kertinis Arono Mehziono kūrybos elementas yra pusiau permatomų veidrodžių naudojimas. Patalpinti tarp dviejų simetriškai pastatytų identiškų figūrų šie veidrodžiai sukuria savo paviršiuje tobulą veidrodinio atspindžio ir pro veidrodį regimo priešais esančio tos pačios formos objekto persiklojimą arba tarpusavio skvarbą. Taigi veidrodžio paviršius leidžia matyti tiek atspindį, tiek prasiskverbiantį tikro daikto vaizdą. Sąveikaudami su skulptūromis tokie veidrodžiai paverčia, pavyzdžiui, ranką kartu ir dešine, ir kairia. Arono Mehziono kūriniai leidžia mums žvilgtelėti į keturių matmenų pasaulį, į kurį negalime įžengti, bet kuris visgi egzistuoja fizikos ir matematikos teorijos atveriamose galimybės erdvėse.

Anastasijos Sosunovos ir Andrea Zucchini instaliacija „Antra oda“, kurią įkvėpė post-industriniai peizažai ir dažnai varginanti gyvenimo nenatūralioje aplinkoje patirtis, nurodo į hibridinį metropolio materialumą, kaip šiuolaikinės tapatybės metaforą – pagamintą save. Pasitelkus dirbtinės galūnės konotacijas, ši instaliacija kviečia plačiau apsvarstyti, kas buvo prarasta ir laimėta šiandienos vėlyvojo kapitalizmo modelio pasekmėmis žmogaus kūnui. Menininkų kolaboracija veikia kaip estetinio ir antropologinio tyrimo metodas, globali prieiga prie asmeninių istorijų apie šeimą, namus, persikėlimą į kitą vietą ir nepritapimą.

Neringa Vasiliauskaitė savo kūriniuose ir instaliacijose ypatingą svarbą teikia objektų paviršiams, žaisdama su mūsų pažįstamų dalykų matymu per įvairius modifikacijos būdus. Buvusi Nicole Wermers studentė, Neringa renkasi kūrinių medžiagas atsižvelgdama į jų gebėjimą perteikti daugialypes reikšmes ir neretai dviprasmiškus pasakojimus, kurie kalba apie asmeniškus ir kartu politiškus reiškinius. Jos darbai atrodo pažįstami ir kartu atkeliavę iš kito pasaulio, tradiciški ir kartu technologiškai pažangūs, sukeldami daugybės skirtingų žmogiškųjų būvių apmąstymus.

Johannesas Waldas apmąsto pamatinius skulptūros elementus, tyrinėdamas judesio, emocijos, laiko, fiziškumo ir savivokos išraiškos būdus. Nors autorius naudoja menininkų šimtmečius naudotas tradicines metodikas ir technikas, jo kūriniai peržengia klasikinės skulptūros sampratos ribas. Atskiros eksponuojamų darbų dalys palieka erdvės keleriopoms interpretacijoms, leisdamos paties žiūrovo suvokimui užbaigti kūrinį.

Danielis Marzona


Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai

Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Hotel Pacai, Clear Channel

Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Informacinis rėmėjas
LRT

Už bendradarbiavimą dėkojame „Daniel Marzona“ galerijai.

 

 

Aron Mehzion, Piège de l'apparition. 2018 m. L. Kurmann nuotr.
Aron Mehzion, Piège de l'apparition. 2018 m. L. Kurmann nuotr.
Neringa Vasiliauskaitė, Staltiesė. 2018 m.
Neringa Vasiliauskaitė, Staltiesė. 2018 m.
Galerija Vartai

Galerija „Vartai“ meno mugėje Kopenhagoje pristatys istorijos prisodrintą ekspoziciją

Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 2 d., galerija „Vartai“ antrąjį kartą dalyvauja „Code Art“ šiuolaikinio meno mugėje Kopenhagoje, kurioje pristatys kuratorinę ekspoziciją, sudarytą iš Lietuvos menininkų Mindaugo Lukošaičio, Vytauto Viržbicko ir Latvijos menininko Janis Avotinš kūrinių. Praėjusiais metais šioje mugėje dalyvavo 75 galerijos, įskaitant prestižinėmis laikomas Perrotin, König, Neu, Nagel Draxler  ir kitas galerijas. „Vartai“ šioje mugėje pristatė vienų aktyviausių ir žinomiausių Lietuvos menininkų Svajonės ir Pauliaus Stanikų kūrybą ir buvo vienintelė Pabaltijo valstybių galerija dalyvavusi šioje mugėje.

Ruošdami stendo ekspoziciją šių metų mugei galerija „Vartai“ reaguoja ne tik į šiuolaikinio meno lauko tendencijas, bet bando aktualizuoti ir Baltijos valstybėms svarbius kultūrinius ir istorinius įvykius. Visi trys pristatomi menininkai savo kūryboje remiasi  politiniais, istoriniais ar mitologiniais naratyvais, juos perkonstruoja, reintepretuoja ir šitaip sukuria naujus, praėjusio laiko prisodrintus kūrinius. Galerijos pristatomoje ekspozicijoje bus apjungtos trys medijos - piešinys, skulptūra ir tapyba, kurios „Code Art“ mugėje padės išskleisti individualų menininkų meistriškumą ir, žinoma, dar kartą įdomiai ir aktualiai atkreipti dėmesį į Lietuvos istorinius ir kultūrinius sluoksnius.

Galerija pristatys skulptoriaus Vytauto Viržbicko kūrinį „Skamba lyg okupacija (2015 m.). Tai keturios kontrabosinės birbynės priveržtos plačiu juodu diržu su sagtimi, išdėstytos tarsi vieno ženklo skaičiavimo sistema. Šiai dienai kontrabosinės birbynės yra nykstantis instrumentas: nebegaminamas ir beveik nebenaudojamas. Šis ženklas dažniausiai žymi einamąjį rezultatą sporte ir žaidimuose. Tokia skaičiavimo sistema idealiai tinka praėjusių dienų skaičiavimui, todėl yra paplitusi tarp kalėjimuose arba nelaisvėje kalinčių žmonių. Taip jie skaičiuoja įkalintas dienas.
„Naudoju deformuotas kontrabosines birbynes ir jomis ant sienos išdėstytą ženklą, primindamas okupacijos varžomus gyvenimus praeityje Lietuvoje. Jos tarsi įkūnija Lietuvos okupacijos laiką ir tobulai tinka šių dienų scenarijui Rusijos terorizuojamai Ukrainai ir okupuotam Krymui. Kas nutiktų Krymui, jei jam pavyktų išsilaisvinti? Kokia Lietuva dabar, praėjus šitiek nepriklausomybės metų? Kokia būtų laisvė, jei ji būtų TIKRA laisvė?“, - klausia skulptorius V. Viržbickas.

Tuo tarpu istorinį kontekstą papildys ir praplės Mindaugo Lukošaičio kūriniai iš ciklo „Talvisota“ („Žiemos karas“). Tai dviejų šimtų grafitu ant popieriaus atiliktų piešinių serija, rekonstruojanti 105 dienas trukusį Suomijos tautos pasipriešinimą Sovietų Sąjungos invazijai. Anot menotyrininko V. Kinčinaičio, tai itin jautri tema Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms. „Suomiams pavyko atsilaikyti prieš keliolika kartų galingesnį priešą. Jie padarė tai, kam nesiryžome mes, jie liko laisvi, mes – su vergo žyme. Šiame kūriniu cikle M. Lukošaitis sukonstruoja labai konkretų ir paveikų naratyvą, tarsi veiksmo filme jis lakoniškai fiksuoja grumtynių, mūšių ir mirties scenas. O visame cikle dominuojanti balta popieriaus spalva pasakoja apie ekstremalias kovos sąlygas didžiuliame šaltyje ir sniego pusnyse, bet tuo pat metu ši baltuma tiesiog neleidžia negalvoti apie mirties atnešamą tuštumą ir tylą, su kuria dažniausiai susiduriama mūšiams pasibaigus.

Galiausiai, J. Avotinš prie šios ekspozicijos prisideda tapybos darbais. Menininkas beveik visuomet savo kūrinių siužetus konstruoja remdamasis istorine medžiaga. Jis tyrinėja senas nuotraukas, laikraščius, plakatus ir kitokią, dažniausiai sovietmetį menančią medžiagą. Neretai tai ir politizuoti, ideologiškai angažuoti vaizdai, kuriuos jis tarsi dar kartą paslepia po sniegu, išvalo nuo ideologinių ir istorinių kontekstų, ant drobės palieka jau tik vienišas, belaikes, šmėkliškas figūras. Jos nebepasakoja istorijų, bet veikiau perduoda tam tikrą jausmą, energiją, kuomet supranti, jog tai istorija, bet nežinai kokia, ir nežinai, ar nori tai sužinoti.

Galerija „Vartai“ kviečia visus viešinčius ir gyvenančius Kopenhagoje aplankyti „Code Art“ mugę rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d. Galerijos stendas numeris – 029.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.

Janis Avotinš, be pavadinimo. 2018 m.
Janis Avotinš, be pavadinimo. 2018 m.