7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Mo inf.

Mo inf.

MO muziejus kvies Jono Meko žvilgsniu patirti 6-ojo dešimtmečio Niujorko atmosferą

MO muziejus atidaro naują mažąją parodą. Joje – legendinė avangardinio kino asmenybė – Jonas Mekas. Paroda „Mekas mirksi geriau” bus pristatyta dar šį mėnesį – lapkričio 29 dieną.

Parodoje – sustabdyti filmų kadrai

„Idėja sukurti Jonui Mekui skirtą parodą kilo dar 2018 m., kada beveik 100 sustabdytų Jono Meko filmų kadrų tapo MO kolekcijos dalimi. Visų šių kadrų autorystę jis dar pats asmeniškai spėjo patvirtinti“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Mo inf.

Į MO muziejų atvyksta Marinos Abramovič mokinys

Buvęs Marinos Abramovič mokinys, vieno iš labiausiai fotografuoto MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ parodos „Mūsų asmenukė“ (angl. „Our Selfie“) kūrinio autorius – Nico Vascellari – atvyksta į Lietuvą.

Lapkričio 8 d. menininkas MO muziejuje pristatys savo naujausią video darbą „Arklio galia“ (angl. „Horse Power“), kuris į Lietuvą atvyksta tiesiai iš Liono šiuolaikinio meno bienalės. Po video peržiūros vyks susitikimas su N. Vascellari šalia jo kūrinio „Dream Merda“, kuriuo dar šią vasarą savą kolekciją papildė „Lewben Art Foundation“.

Mo inf.

MO muziejus ir „CityBee“ sugrąžina 90-ųjų žvaigždes – „bulką“ ir „guolį“

Ar dar prisimenate, ką reiškia važiuoti „bulka“? O riedėti antru „golfuku“? Galbūt niekada to neteko patirti? MO muziejus ir automobilių dalijimosi bendrovė „CityBee“ sugrąžina 90-ųjų transporto žvaigždes į gatves.

Daugeliui lietuvių automobiliai „Audi 80“ ir antros kartos „Volkswagen Golf“ yra įstrigę giliai į atmintį, mat 90-aisiais šie modeliai buvo vienos populiariausių transporto priemonių mūsų šalyje. Nuo šiandien specialiai pažymėtus šiuos du automobilius bus galima aptikti Vilniaus gatvėse ir net pasinaudoti. Taip MO muziejus kviečia prisiminti 90-uosiuos ir praplečia parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ patirtį už muziejaus ribų.

Tikimasi, kad keliavimas šiomis transporto priemonėmis taps savotiška patyrimine ekspedicija, leisiančia prisiminti ar pirmą kartą pajusti, kokie buvo 90-ieji. Laikotarpis, kai automobiliai ir transportavimasis tapo viena iš to meto aktualijų, kai Lietuvoje visi masiškai ant vairo dėjo mechaninius užraktus.

Pasak MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės, MO nuolat galvoja, kaip išplėsti ir papildyti parodų patirtį. „Šiuo atveju tai  –  važiavimas 90-aisiais populiariais automobiliais. Taip įtraukiame žmones ir bent šiek tiek atveriame parodą už muziejaus ribų“, – tikino ji.

„CityBee“ vadovas Lukas Yla savo ruožtu teigė, kad išskirtinių vairavimo patirčių kūrimas yra svarbi jų bendrovės veiklos dalis, tad galimybė prisidėti prie MO patirties kūrimo – organiška ir su bendrovės vertybėmis sutampanti galimybė.

„Savo parką esame papildę jau ne vienu išskirtiniu, unikalia istorija ar stipriu emociniu užtaisu išsiskiriančiu automobiliu. Pradedant nuo „baisiojo“ italo „Fiat Multipla“ ir baigiant tarybiniu „Žiguliu“. Manau, kad kuriant transporto istoriją lygiai taip pat svarbu ir prisiminti bei nors trumpam prikelti praeities realybę. Ji gali veikti ne tik kaip nostalgijos ar nuostabos generatorius, bet ir padėti labiau vertinti tai, ką turime dabar, kiek įveikėme ir iš kur atėjome“, – sakė L. Yla.

Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kuris buvo ir pirmas mūsų atkurtos valstybės dešimtmetis – šviežiausia jau nepriklausomos Lietuvos istorija. Ją skirtingais savo gyvenimo amžiaus tarpsniais išgyveno daugelis. Pamatyti ar dar kartą prisiminti, kokie buvome anuomet, nuo spalio 5 d. galima MO muziejuje, kuris pristatė prisiminimų ir įvairių nuotaikų kupiną parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Paroda veiks iki 2020 m. vasario 23 d.

Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomi jau istorija tapę Lietuvos 90-ieji – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis. Tai ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia: radikaliai keitėsi žmonių situacijos, statusai ir vėrėsi naujos galimybės ar rizikos.

R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
Mo inf.

MO muziejus kviečia prisiminti savas istorijas ir atrasti naują parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kuris buvo ir pirmas mūsų atkurtos valstybės dešimtmetis – šviežiausia jau Nepriklausomos Lietuvos istorija. Ją skirtingais savo gyvenimo amžiaus tarpsniais išgyveno daugelis mūsų. Kokie buvome anuomet? MO muziejus jau spalio 5 d. pristatys prisiminimų ir įvairių nuotaikų kupiną parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“.  

Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomas jau istorija tapę Lietuvos 90-ieji – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis. Tai ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia: radikaliai keitėsi žmonių situacijos, statusai ir vėrėsi naujos galimybės ar rizikos.

Prisiminti istorijas
„Savo parodinę veiklą pradėję teiginiu, kad visas menas apie mus, MO parodose ieškome ryšių tarp meno ir gyvenimo. Naujoji MO paroda šį teiginį įgyvendina maksimaliai. Ja norime paskatinti prisiminti save – kokie buvome, esame ar galime būti“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Kaip teigia vienas iš parodos kuratorių, Vaidas Jauniškis, šia paroda galima būtų koreguoti pirmosios MO muziejaus parodos „Visas menas apie mus“ pavadinimą į „Visas menas apie mus, išgyvenusius“. „Arba pridėti paantraštę „nuo Gariūnų iki Akropolio“. Nuo Gariūnų, kaip sporadiškai gimusio reiškinio, kur kiekvienas bandė savaip išgyventi ir rasti vietą po Saule, iki „Akropolio“ kaip tvarką teigiančios struktūros“.

Parodoje vengiama tiesioginio politinio pasakojimo, žvelgiama iš žmonių kasdienio gyvenimo perspektyvos. Kuratoriai bandė aptikti tam laikotarpiui būdingus reiškinius ir juos iliustruoti ne vien kasdienybės daiktais, bet ir pasakojimo temą komentuojančiais meno kūriniais.

„Tarp daugybės to laikotarpio reiškinių, parodos lankytojai galės ir atpažinti, prisiminti save 90-aisiais, ir naujai atrasti tą dešimtmetį“, – pasakoja Miglė Survilaitė, parodos kuratorė. Ji vardija ir keletą pavyzdžių, kuriuos parodoje pamatys lankytojas: 1992-aisiais Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių lietuvių vilkėtą olimpinį kostiumą, kurtą japonų dizainerio Issey‘aus Miyake‘ės, taip pat tuo metu itin populiarius kioskus, kuriuos savo kūrinyje priminė menininkas Liudas Parulskis.

Parodos kūrėjai – ir publika
Kurti parodą buvo pakviesta ir publika – joje rodomi žmonių dovanoti ar skolinti daiktai (iškarpos, sąsiuviniai, drabužiai, įvairi technika ir kt.). Kuratorių komanda kvietė visus prisidėti ir pusę metų kaupė įvairiausius daiktus, kuriuos, pasirodo, nebuvo taip lengva rasti.

Rinktų, skolintų ir dovanotų daiktų gausa savotiškai atspindi laikotarpio daugiasluoksniškumą – parodoje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybė. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, įsisiautėjusios mafijos ir popkultūros atsiras ir MO kolekcijos kūriniai: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.

Įvairi kuratorių komanda
Specialiai parodai suburta labai įvairi komanda. Tai – kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.

Kaip teigia viena iš parodos kuratorių M. Survilaitė, sudarant tokią komandą norėjosi naujo žvilgsnio, kito požiūrio. „Jau komandos sudėtis išduoda, kad tai bus ne grynojo meno paroda, neturėjome tikslo nagrinėti to laikmečio meno raidą, o norėjome kalbėti apie kultūrą plačiąja prasme. Parodą vadiname eksperimentine, nes parodoje maišosi meno kūriniai, žmonių sunešti kasdienybės daiktai ir scenografės Renatos Valčik kūryba. Kurdami parodą, daug diskutavome, dalijomės prisiminimais, kas mums patiems buvo tie 90-ieji. Taigi lankytojams pristatome mūsų visų bendrų diskusijų išvadas, kurias vizualiai į vietas sudėjo parodos scenografė", – pasakoja M. Survilaitė.

R. Valčik kurta parodos architektūra labiau primena scenografiją nei architektūrą. Kiekvienam skyriui ar reiškiniui teko surasti simbolį – instaliaciją. Šios instaliacijos yra papildantis ir visą parodą struktūruojantis meno kūrinys.

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR” veiks nuo š.m. spalio 5 d. Savaitgalį vyks parodos atidarymo MOratonas. Daugiau informacijos apie parodą: Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR

 

Mo inf.

MO muziejaus meno knygos pasieks regionų mokyklas ir bibliotekas

Daugiau nei 8 000 MO muziejaus leistų meno edukacinių knygų pasieks Lietuvos miestus ir regionus. Dešimtmetį kultūros knygas apie meną, dizainą, architektūrą leidžiantis MO muziejus dovanoja jas miestų viešosioms bibliotekoms ir beveik visos Lietuvos mokykloms.

Megzti dialogą su menu
„MO muziejaus veikla prasidėjo nuo knygų apie meną leidybos. Jų tikslas pakviesti ir mažuosius, ir paauglius, ir suaugusius susipažinti su menu. Norime, kad mūsų leidžiamos knygos pasiektų kuo platesnį Lietuvos gyventojų ratą, ir tikimės, kad ši dovana regionų bibliotekoms ir mokykloms taps akstinu atrasti ir pažinti meno pasaulį“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

MO muziejaus knygos pasieks įvairius Lietuvos miestus ir rajonus: Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Telšius, Plungę, Uteną, Alytų, Anykščius, Kalvarijas, Kazlų Rūdą, Šalčininkus, Ukmergę, Šilalę, Pasvalį, Šakius, Radviliškį, Kupiškį, Marijampolę, Prienus, Varėną, Kretingą, Kėdainius, Palangą, Jurbarką, Kelmę, Lazdijus, Skuodą, Elektrėnus, Jonavą, Joniškį, Raseinius, Pagėgius, Prienus, Mažeikius, Trakus, Šeduvą, Biržus, Zarasus, Širvintas, Vilkaviškį, Kaišiadoris, Rietavą.   Be viešųjų ir mokyklų bibliotekų dovanotais leidiniais galės džiaugtis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojai.

Knygos vaikams ir jaunimui
Naujaisiais mokslo metais – mokyklų lentynos pasipildys knygomis moksleiviams. Tarp jų – net keturių knygų serija „13 dalykų, kuriuos dera žinoti“. Tai lyg nedideli meno istorijos katalogai, kuriuose įdomiai formuluojami klausimai, vaizdingai pateikti atsakymai, nepamirštant ir Lietuvos. Knygose įvairaus amžiaus skaitytojas atras skirtingus ir jam įdomius dalykus – 13 išradimų, dailininkų, paveikslų ar menininkių, kuriuos žinoti tikrai verta.

„Manome, kad vizualiai įdomiai pateiktas turinys – puiki galimybė sudominti jaunuosius skaitytojus. Būtent tokios yra į daugybę pasaulio kalbų išverstos knygos „D.I.Z.A.I.N.A.S“, „N.A.M.U.K.A.S“ ir „M.E.N.A.S“. Jose pristatomi garsūs dizaineriai, jų kurtų dizaino darbų istorijos, 35 keisčiausi, tačiau neįtikėtai originalūs garsių architektų kurti pastatai ar pastarųjų 50 metų svarbiausi meno kūriniai. Šios knygos – lyg mažos enciklopedijos apie dizainą, architektūrą, šiuolaikinį meną. Kartu tai ir smagus nuotykis jauniesiems skaitytojams bei jų tėveliams ar seneliams“, – kelias iš dovanojamų knygų pristato MO muziejaus direktorė.

Dailės albumai – mini muziejus lentynose
Kokios knygos turi atsidurti bibliotekų lentynose – atviras klausimas. Tai priklauso nuo skaitytojų pomėgių, išsilavinimo ar gyvenimo būdo. MO muziejus bibliotekoms ir mokykloms dovanoja ir reprezentatyvius Lietuvos dailės ir tapybos albumus, dailininkų memuarus, kurie tarsi jau tapo savotiškais kultūriniais gidais.

„Viešosios bibliotekos didžiausią alkį jaučia naujoms ir įvairiuose skaitomiausių knygų topuose besipuikuojančioms, kritikų gerai vertinamoms knygoms, kurios bibliotekų lentynas pasiekia vėliau nei knygynus. Bibliotekoms taip pat svarbu turėti kuo įvairesnių knygų: atitinkančių moksleivių mokymosi programas, patrauklių kitam skaitytojų ratui. Pastebime, kad pastaraisiais metais bibliotekos organizuoja kultūrines ir menines edukacijas. Todėl didelę paklausą turi meno literatūra“, – teigia Dovilė Ivanovienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktoriaus pavaduotoja.

Ji taip pat priduria, kad dėl lėšų stygiaus meno knygos ir albumai bibliotekoms ne visada įkandami: „Jokia paslaptis, kad meno knygos ir albumai nėra pigūs. Bibliotekų biudžetas ribotas, todėl jos turi paskirstyti savo prioritetus ir pirkti tas knygas, kurių reikia labiau. Tokiu atveju meno, ypač šiuolaikinio, sritis dažnai sulaukia mažiau dėmesio.“

Iniciatyva gali būti abiejose pusėse
Knygų dovanojimo akcijos tampa vis dažnesnės artėjant Kalėdoms. Ši idėja ypatingai išpopuliarėjo prezidentei Daliai Grybauskaitei pradėjus organizuoti  akciją  „Knygų Kalėdos“. Taip pat, kaip pastebi D. Ivanovienė, vis labiau populiarėja iniciatyva įmonėse ar organizacijose rinkti ir dovanoti knygas bibliotekoms. Visgi ji taip pat atkreipia dėmesį, kad proaktyvių veiksmų galėtų imtis ir pačios bibliotekos.

„Manau, kad reiktų didesnės iniciatyvos iš bibliotekų pusės, socialiniai tinklai ir kiti interneto įrankiai – galingas ginklas, kuriame visada galima paskelbti, kad bibliotekai reikia konkrečios knygos. Galima paprašyti, kad ją padovanotų, taip pat galima savarankiškai organizuoti įvairias iniciatyvas“, – teigia D. Ivanovienė.

 

Mo inf.

MO muziejuje – garsusis Šarūno Saukos paveikslas

Didžiausias ir tikriausiai daugiausia karštų diskusijų Lietuvoje sukėlęs Šarūno Saukos kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ visą rugsėjo mėnesį eksponuojamas MO muziejuje. Lankytojai žymųjį ir dešimtmetį Prezidentūroje rodytą paveikslą gali pamatyti nuo rugsėjo 4 iki rugsėjo 30 dienos.

Milžiniška tapybos drobė Prezidentūroje buvo eksponuota nuo 2010 metų – abiejų Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijų metu. Pasibaigus Prezidentės kadencijai, kūrinys laikinai saugomas MO muziejuje suteikiant išskirtinę galimybę pagaliau pamatyti jį iš arti.

Visos Lietuvos paveikslas
Š. Saukos kūrinys papildo šiuo metu MO muziejuje eksponuojamą MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ bendrą parodą „Mūsų asmenukė“.

„Garsusis Š. Saukos kūrinys praturtino ir papildė dabartinę mažąją parodą MO muziejuje. Tai visos Lietuvos paveikslas, portretas. Viešai eksponuojamas kūrinys yra pirma ir gali būti, kad vėl negreitai pasitaikysianti proga pamatyti kūrinį gyvai. Paveikslas pats iš savęs kelia diskusijas, tarsi provokuoja atrasti save šiame portrete, pamąstyti, kaip atrodo tas Lietuvos tūkstantmetis. Taigi jis ir MO muziejaus lankytojus kvies turėti savo nuomonę“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Mo inf.

MO muziejus tarp 10 labiausiai vertų aplankyti muziejų pasaulyje

Italijos naujienų agentūra ANSA išrinko 10 šiuolaikinio meno muziejų pasaulyje, kuriuos verta aplankyti. Tarp vertų dėmesio – ir MO muziejus Vilniuje.

Sąraše įtraukti muziejai, galerijos ar meno centrai, kurie, kaip teigiama straipsnyje, yra verti atradimo ir dėmesio. Tarp jų yra ir jau kurį laiką veikiantys muziejai, ir visiškai naujai duris lankytojams atvėrusios meno erdvės.

Be MO muziejaus sąraše įtraukti tokie prestižiniai meno muziejai kaip Bilbao Guggeinheimo, MAXXI Romoje, Amos Rex Helsinkyje, Louis Vuitton Paryžiuje, Saatchi galerija Londone, Kanazawos 21-ojo amžiaus moderniojo meno muziejaus Japonijoje ir kiti muziejai.

 

Kaip teigia Italijos naujienų agentūra, MO muziejus, suprojektuotas architekto Danielio Libeskindo ir gimęs dviejų Lietuvos mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, yra naujausias šiuolaikinio meno muziejus Vilniuje. Muziejaus kolekcijoje daugiau nei 5 000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių nuo 1960-ųjų iki šių dienų. MO muziejaus pastatas dera su bendra miesto architektūra, o muziejaus terasos laiptai sujungia netoliese esančią judrią miesto gatvę su ramia MO muziejaus terasa.

„Džiaugiamės šiuo įvertinimu ir MO muziejaus įrašymu į solidžią pasaulyje garsių muziejų draugiją. Tai įrodo, kad judame teisinga kryptimi, o naujos meno erdvės atsiradimas Vilniuje yra vertingas tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams ar atvykstantiems turistams“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmąjį muziejaus veiklos pusmetį jame apsilankė maždaug 150 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

Visą 10 muziejų sąrašą su aprašymais galite rasti čia: http://bit.ly/2LEVMOF

Mo inf.

Į pajūrį pirmą kartą atvežta MO muziejaus paroda

Vienas ilgiausiai kuriamų ciklų Lietuvos fotografijos istorijoje – Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklas „Prie jūros“ – visą šią vasarą bus eksponuojamas „Švyturys Bhouse“ Klaipėdoje. MO muziejaus kolekcijos kūriniai, kuriuose fotomenininkas užfiksavo kasdienę ir iškalbingą pajūrio vaizdų estetiką, trečiadienio vakarą pristatyti Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams.

 

MO muziejaus ir „Švyturio“ iniciatyva pajūryje pirmą kartą eksponuojama paroda Klaipėdos gastrobare „Švyturys Bhouse“ bus prieinama lankytojams visą vasarą – iki rugpjūčio 31 d.

 

Menas arčiau žmonių

„Mums garbė svečiuose priimti vieną ryškiausių Lietuvos fotografų, kurio darbus čia atlydėjo ypatingiausias šalies meno muziejus MO. Labai smagu, kad „Švyturio“ ir MO draugystė sujungia sostinę su uostamiesčiu, o tokia sąjunga gali džiaugtis tiek talentingi menininkai, tiek parodos svečiai“, – parodos autorių A. Kunčių, MO muziejaus įkūrėjus Danguolę ir Viktorą Butkus bei pristatyme susirinkusius svečius sveikino „Švyturys-Utenos Alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

 

„Visada siekiame, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir patirtų meną. Todėl dar spalio mėnesį atidarydami MO muziejų jau turėjome planuose keliaujančią parodą į Klaipėdą. Tai, kad dabar čia eksponuojama paroda yra vienas ilgiausiai kuriamų ciklų Lietuvos fotografijos istorijoje, įrodo poilsiavimo kasdienybės tematikos universalumą ir nepavaldumą laikui“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

 

„Parodos eksponavimas „Švyturys Bhouse“ patalpose, kurios yra pilnos žmonių, MO muziejui yra labai svarbus. Iki MO atidarymo veikėme kaip muziejus be sienų, todėl su džiaugsmu tęsiame parodų eksponavimą už muziejaus salių ribų. Ši fotografijų paroda Klaipėdoje leidžia tiek menui priartėti prie žmonių, tiek ir patiems žmonėms pasijausti arčiau meno“, – parodos atidarymo metu teigė Viktoras Butkus, MO muziejaus steigėjas.

 

Užfiksuoti socialiniai santykiai ir ryšys su aplinka

A. Kunčiaus fotografijų serija yra savotiškos žmonių kasdienybės ir ryšio su aplinka studijos. Fotomenininkas atskleidžia, kad ciklas „Prie jūros“ atsirado iš kito, jo nuo vaikystės stebimo sekmadienių ciklo.

 

„Buvau pamėgęs rugpjūtį pavasaroti Palangoje, kur sekmadieniais po mišių žmonės su šeimomis nuo altoriaus traukdavo prie jūros. Mane domino socialiniai momentai tarp kiekvieno iš jų – į jūrą brendant tiek vaikams, tiek močiutėms, stebėdavau jų džiaugsmą ir betarpiškumą. Pastebėjau, kad su laiku žmonės tik dabinasi kitaip, o daugiau niekas iš esmės nesikeičia. Jūra ir saulė čia tampa visų, žmonės nusimeta savo darbus ir statusus, suvienodėja. Bet man įdomu tai, kad kiekvienas turi savo unikalų gyvenimą ir likimą. Todėl aš slampinėju ir stebiu juos, fiksuoju ir studijuoju žmonių kasdienybę, ieškodamas savo scenografijos“, - sako fotomenininkas.

 

Jūra autoriui – ne tik pramoga

Ypatingą reikšmę fotografijų autoriui turi ir jų aplinka. A. Kunčius pasakoja, kad jūra tai ne tik pramoga, su ja tokie lygumų vaikai kaip jis pats jau nuo vaikystės siejo ilgesį ir egzistencinius klausimus.

 

„Man jūra – tai paslaptis ir begalybė. Rami ar banguota, su visais savo niuansais man ji kelia palaimą ir ramina. Nors dar vaikas būdamas matydavau, kaip jūra eina į krantą ir grįžta atgal. Galvodavau, kodėl ji neišsipila ir neužlieja kranto? Atsimenu, taip pat ir mano sūnui jūra paliko neišdildomą įspūdį pamačius ją pirmąkart. Atsistojo tuomet ant kopos ir suriko: „Oho, kokia didelė bala!“, - šypsosi A. Kunčius.

 

Algimantas Kunčius (g. 1939 m.) – Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas savo darbuose jungia reportažinės ir meninės fotografijos kryptis. Jis subtilios ir preciziškos fotografijos meistras, ypatingą dėmesį skiriantis kompozicijai, apšvietimui ir tinkamai išlauktai akimirkai. Parodoje eksponuojami A. Kunčiaus darbai iš ciklo „Prie jūros“. 1965 m. pradėjęs fiksuoti Palangos pajūrio vaizdus fotografas pildo šią seriją iki šiol.

Mo inf.

Šiemet prakalbinta Vytauto Kernagio skulptūra

Šiemet jau penktąjį sezoną pradedantis MO muziejaus inicijuotas Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas prakalbino išskirtinės asmenybės – maestro Vytauto Kernagio –skulptūrą. Nuo projekto pradžios daugiau nei 50 tūkstančius perklausų sulaukęs projektas, tikimasi, bus aktyviai naudojamas ir šią vasarą.

 

„Pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“, – kažkada sakė maestro Vytautas Kernagis. Dabar „kalbėti“ gali ir gyva yra jo skulptūra. Birželio 19 d. prasidėjo jau penktasis Vilniaus kalbančių skulptūrų sezonas, o jo metu buvo pristatyta prakalbinta maestro skulptūra – paminklinis suoliukas Gedimino prospekte, prie Lukiškių aikštės.

Be prabilusios Vytauto Kernagio skulptūros šiemet bus prakalbinta ir kompozitoriaus, dirigento, vieno ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje – Stanislovo Moniuškos – skulptūra. Jos pristatymas visuomenei įvyks per Kristupo festivalį šių metų birželio 27 d. prie Šv. Kotrynos bažnyčios.

Menas priartėja prie žmonių

„Vilniaus kalbančios skulptūros“ – interaktyvus projektas, siūlantis aktyvaus ir turiningo laisvalaikio alternatyvą miestiečiams ir Vilniaus svečiams. Susidomėję praeiviai gali sulaukti skambučio į savo išmaniuosius telefonus ir taip susipažinti su skulptūrose įamžintomis svarbiomis lietuvių istorinėmis asmenybėmis, kitų tautų atstovais ar fikciniais miesto personažais-simboliais. 2015 metais startavęs Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas, kurį inicijavo MO muziejus, šiemet sėkmingai veikia jau penktąjį sezoną.

„Džiugu, kad šiemet atidarydami Vilniaus kalbančių skulptūrų sezoną, prakalbiname išskirtinę asmenybę – Vytautą Kernagį. MO muziejui šis dar veikiant be sienų įgyvendintas projektas be galo svarbus dėl savo atvirumo – kada menas tiesiogine žodžio prasme priartėja prie žmonių. Smagus ir žaismingas skambutis – lyg nauja dialogo forma su menu ir skulptūromis, kurias dažnai sutinkame tiesiog eidami Vilniaus gatvėmis“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus, inicijavusio Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą, direktorė.

 

Nauja gyva miesto vieta Vilniuje

„Dar kartą išgirsti maestro Vytautą Kernagį – stebuklinga. Ir nors atsiminimai apie jį yra vis dar ryškūs ir gyvi, esu tikras, kad žinią apie jo talentą ir darbus reikia skleisti kuo plačiau. Smagu, kad be Vytauto dainų, knygų ir plokštelių, turime ir vietą, kurioje galima ateiti ir tiesiog su juo pabūti. Dabar ji – gyva, kalbanti jo balsu. Labai norėčiau, kad čia apsilankytų kuo daugiau vilniečių”, – sako Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

 

„Ilgai galvojome, kas galėtų papasakoti vilniečiams ir Vilniaus svečiams apie tėtį, ir nusprendėme, kad niekas geriau už jį patį to padaryti negalės. Todėl paminklinis suoliukas bus prakalbintas paties Vytauto Kernagio balsu. Tai leis dar kartą sugrįsti į brodo laikus ir pajausti to laiko dvasią. Sulaukę skambučio žmonės ne tik išgirs Vytauto balsą, bet ir dainą „Išeinu”, kuri buvo pradėta kurti būtent sėdint dabartinio paminklinio suoliuko vietoje”, – atidarymo renginyje kalbėjo maestro duktė Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

 

Aktorių, dainininkų, visuomenės veikėjų balsais skulptūros pasakoja apie save, apie tuos laikus, kai gyveno jose įkūnytos asmenybės, apie tai, ką jos mato aplink, kaip jaučiasi savo skulptūriniame kūne ir tame Vilniaus kampelyje, kuriame joms lemta būti. Tiesioginio skambučio metu klausytojai gali ne tik pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, bet ir sužinoti daugiau apie kultūrinį, istorinį ir architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.

 

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmąjį muziejaus veiklos pusmetį jame apsilankė maždaug 150 000 lankytojų.

 

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
Mo inf.

Muziejuje vaikai kalba apie emocijas ir mokosi biologijos

Kūrybingumo ugdymas, socialinių ir emocinių gebėjimų lavinimas, integruotos dailės, literatūros, istorijos, anglų kalbos ir netgi biologijos pamokos – tai tik dalis edukacinių programų, kurias moksleiviams ir mokyklos siūlo MO muziejus. Kuo ypatingi šie užsiėmimai ir kodėl jų reikia?

„Muziejus yra puiki vieta stiprinti emocinius vaiko gebėjimus. Emocijos ir menas labai glaudžiai susiję. Vaikai suvokdami meno kūrinių keliamus jausmus gali geriau suprasti savo ir kitų emocinio pasaulio įvairovę“, – teigia Ieva Dulinskaitė, „Paramos vaikams centro” psichologė ir MO muziejaus edukatorė.

Emocinio intelekto lavinimas – kuo anksčiau
MO muziejuje vykstantys emocinio intelekto lavinimo užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus moksleiviams – tiek pradinukams, tiek paaugliams.

„Šiuo metu mūsų švietimo sistemoje vaikų ugdymas vis dar daugiausia orientuotas į intelektinių gebėjimų lavinimą. Mažai dėmesio yra skiriama jausmų ir emocijų sričiai. O juk būtent gebėjimas įsisąmoninti savo jausmus, atsispirti impulsyviam elgesiui, empatiškai suprasti kito poreikius ir sėkmingai spręsti konfliktus leidžia vaikams kurti geresnius tarpusavio santykius bei geriau adaptuotis visuomenėje“, – teigia psichologė I. Dulinskaitė.

Ji taip pat priduria, kad užsiėmimų metu vaikai mokomi tiek atpažinti savo jausmus ir mintis, tiek suvokti, kaip tai veikia jų elgesį. „Ugdoma jų empatija ir gebėjimas į situaciją pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos, mokomasi klausyti, bendradarbiauti ir veikti kartu“, – edukacijų metų metu lavinamus įgūdžius vardija psichologė.

Biologijos pamokos muziejuje
Tai, kad muziejuose galima lavinti kūrybiškumą ir emocinį intelektą – šiais laikais jau nekelia klausimų. Papildomai, muziejuje gali vykti ir integruotos pamokos. MO muziejaus edukatoriai ir skirtingų sričių specialistai paruošė ir veda integruotas dailės, literatūros, istorijos, anglų ir netgi – biologijos pamokas. Kuo šios pamokos yra kitokios nei įprastos ir ko biologijos pamokoje vaikai gali išmokti muziejuje?

„Atsiremiant nuo žinių bagažo, kurį jau moksleiviai yra sukaupę mokykloje, pamokos pradžioje pristatoma bendra teorinė biologijos pamokos dalis – evoliucijos procesas, rūšių tarpusavio santykiai, žmogaus, kaip rūšies, vaidmuo gamtos pasaulyje. Tada vaikai eina analizuoti meno kūrinius ir susieja teorines žinias su vaizdais bei situacijomis, kurias mato kūriniuose“, – integruotos biologijos pamokos eigą pasakoja edukatorė Justina Kaminskaitė.

Integruotos biologijos pamokos MO muziejuje pradėtos vesti tada, kai muziejus atidarė parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“. „Edukacijas pritaikome kiekvienai naujai didžiajai parodai. Tad dabartinės didžiosios parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ tema natūraliai paskatino sukurti integruotas biologijos pamokas“, – pasakoja Rima Povilionytė, MO muziejaus edukacijų koordinatorė.

MO muziejuje vyksta net kelios skirtingos integruotos biologijos pamokos, jos visos pritaikytos skirtingo amžiaus moksleiviams: tiek pradinukams, tiek 5–12 klasių moksleiviams. Muziejuje vaikai biologijos mokosi šiomis temomis: „Gyvūnai mieste“, „Mitybos grandinės“, „Prisitaikymas išgyventi“ ir „Svečiuose pas Raudonąją karalienę, arba koevoliucija“.

Mokytojai lieka nustebę
Kaip pastebi MO muziejaus edukatorės, vaikams kitokios pamokos ir veiklos muziejuje yra įdomios. Jie atvirai kalba tiek apie emocijas, tiek kartais netikėtai net pačioms mokytojoms susieja mokykloje įgytas žinias su kitais kontekstais.

„Vaikai dalyvauja labai noriai, ateina smalsūs ir aktyvūs. Kvietimą kalbėtis apie jausmus priima natūraliai, tuo net nustebindami suaugusiuosius ar mokytojus. Jie pasakoja ir atskleidžia netgi sunkius, skaudžius patyrimus. Manau, kad vaikams tereikia sudaryti truputį erdvės dalinimuisi savo išgyvenimais ir jie ja drąsiai pasinaudoja“, – pasakoja I. Dulinskaitė.

Mokytojų pastebėjimais dalijasi ir MO muziejaus biologijos edukatorė: „Mokytojai stebi savo ugdytinius ir džiaugiasi ne tik tuo, kad mokiniai įžvalgiai pritaiko biologijos žinias. Vaikai lavina savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, kai kurie nustebina savo mokytojus drąsiai ir sklandžiai pristatydami draugams meno kūrinius.“

Daugiau apie MO muziejaus edukacijas galite sužinoti: MO edukacijos.


Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmąjį muziejaus veiklos pusmetį jame apsilankė maždaug 150 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

 

  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas