7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Mo inf.

Mo inf.

MO muziejus pristato naujieną – virtualų turą po parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

MO muziejus, reaguodamas į šiuo metu Lietuvoje paskelbtą karantiną, pristato dar vieną naujieną – virtualų turą po lankomiausią meno parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Puiki proga tiems, kas nespėjo aplankyti parodos tai padaryti virtualiai, o kas spėjo – prisiminti tai, kas patiko. Ši naujiena papildo jau nuo kovo 13 dienos muziejaus plėtojamą rubriką #menasnaMO.

R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
Mo inf.

MO muziejus kviečia mokyklas ir bendruomenes dalyvauti naujame projekte „Vizualinio mąstymo mainai mene“

Kaip sudominti diskutuoti? Pasakyti ne tik savo nuomonę, bet išgirsti ir kito, o galiausiai sutarti, kad skirtingi požiūriai gali būti savaip teisingi? Kartais tai nėra taip paprasta ir lengva. Taigi MO muziejus, bendradarbiaudamas su Britų taryba Lietuvoje, siūlo pradėti tai daryti kartu ir kviečia dalyvauti naujame projekte „Vizualinio mąstymo mainai mene“.

Mo inf.

MO muziejus nuo kovo 13 d. nedirba ir lankytojams siūlo specialią naujieną – #menasnaMO

MO muziejus, reaguodamas į Vilniaus miesto savivaldybės ir Vyriausybės sprendimus, nuo kovo 13 d. nedirba. Atšaukiamos kovo mėn. muziejuje vykstančios parodos ir renginiai.
 
Norintiems gero ir prasmingo turinio pristatoma speciali rubrika – #menasnaMO. Joje 90-ųjų parodos video dokumentacijos, parodos „Mekas mirksi geriau“ kūriniai su pristatymais, įdomiausius MO kolekcijos kūrėjus pristatanti „paMOka".
 

Mo nuotr.
Mo nuotr.
Mo inf.

MO nominuotas turizmo srities Muziejų Oskarams

MO muziejus šiemet nominuotas Geriausių kultūros kelionių krypčių apdovanojimuose (angl. Leading Culture Destinations (LCD)) kategorijoje „Nauja kultūros kelionių kryptis” (angl. New Culture Destination). Apdovanojimai, šiemet organizuojami kartu su VisitBerlin ir The New York Times, įvyks kovo 4 dieną Berlyne, kur taip pat vyks ir didžiausia pasaulio turizmo paroda ITB.

Mo inf.

„Modernus menas kaip revoliucija“ – naujas pokalbių ciklas MO muziejuje

„Modernus menas kaip revoliucija“ – tai naujas pokalbių ciklas vasario 5 dieną prasidedantis MO muziejuje. Kartu su Vilniaus politikos analizės institutu organizuojamuose pokalbiuose, kuriuos moderuos Donatas Puslys, bus kalbama apie kultūros vaidmenį prieš ir po Kovo 11-osios. Pirmojo pokalbio tema – literatūra, jame dalyvaus Aidas Marčėnas, Giedrė Kazlauskaitė ir Jūratė Čerškutė.

Mo inf.

MO muziejus kvies Jono Meko žvilgsniu patirti 6-ojo dešimtmečio Niujorko atmosferą

MO muziejus atidaro naują mažąją parodą. Joje – legendinė avangardinio kino asmenybė – Jonas Mekas. Paroda „Mekas mirksi geriau” bus pristatyta dar šį mėnesį – lapkričio 29 dieną.

Parodoje – sustabdyti filmų kadrai

„Idėja sukurti Jonui Mekui skirtą parodą kilo dar 2018 m., kada beveik 100 sustabdytų Jono Meko filmų kadrų tapo MO kolekcijos dalimi. Visų šių kadrų autorystę jis dar pats asmeniškai spėjo patvirtinti“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Mo inf.

Į MO muziejų atvyksta Marinos Abramovič mokinys

Buvęs Marinos Abramovič mokinys, vieno iš labiausiai fotografuoto MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ parodos „Mūsų asmenukė“ (angl. „Our Selfie“) kūrinio autorius – Nico Vascellari – atvyksta į Lietuvą.

Lapkričio 8 d. menininkas MO muziejuje pristatys savo naujausią video darbą „Arklio galia“ (angl. „Horse Power“), kuris į Lietuvą atvyksta tiesiai iš Liono šiuolaikinio meno bienalės. Po video peržiūros vyks susitikimas su N. Vascellari šalia jo kūrinio „Dream Merda“, kuriuo dar šią vasarą savą kolekciją papildė „Lewben Art Foundation“.

Mo inf.

MO muziejus ir „CityBee“ sugrąžina 90-ųjų žvaigždes – „bulką“ ir „guolį“

Ar dar prisimenate, ką reiškia važiuoti „bulka“? O riedėti antru „golfuku“? Galbūt niekada to neteko patirti? MO muziejus ir automobilių dalijimosi bendrovė „CityBee“ sugrąžina 90-ųjų transporto žvaigždes į gatves.

Daugeliui lietuvių automobiliai „Audi 80“ ir antros kartos „Volkswagen Golf“ yra įstrigę giliai į atmintį, mat 90-aisiais šie modeliai buvo vienos populiariausių transporto priemonių mūsų šalyje. Nuo šiandien specialiai pažymėtus šiuos du automobilius bus galima aptikti Vilniaus gatvėse ir net pasinaudoti. Taip MO muziejus kviečia prisiminti 90-uosiuos ir praplečia parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ patirtį už muziejaus ribų.

Tikimasi, kad keliavimas šiomis transporto priemonėmis taps savotiška patyrimine ekspedicija, leisiančia prisiminti ar pirmą kartą pajusti, kokie buvo 90-ieji. Laikotarpis, kai automobiliai ir transportavimasis tapo viena iš to meto aktualijų, kai Lietuvoje visi masiškai ant vairo dėjo mechaninius užraktus.

Pasak MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės, MO nuolat galvoja, kaip išplėsti ir papildyti parodų patirtį. „Šiuo atveju tai  –  važiavimas 90-aisiais populiariais automobiliais. Taip įtraukiame žmones ir bent šiek tiek atveriame parodą už muziejaus ribų“, – tikino ji.

„CityBee“ vadovas Lukas Yla savo ruožtu teigė, kad išskirtinių vairavimo patirčių kūrimas yra svarbi jų bendrovės veiklos dalis, tad galimybė prisidėti prie MO patirties kūrimo – organiška ir su bendrovės vertybėmis sutampanti galimybė.

„Savo parką esame papildę jau ne vienu išskirtiniu, unikalia istorija ar stipriu emociniu užtaisu išsiskiriančiu automobiliu. Pradedant nuo „baisiojo“ italo „Fiat Multipla“ ir baigiant tarybiniu „Žiguliu“. Manau, kad kuriant transporto istoriją lygiai taip pat svarbu ir prisiminti bei nors trumpam prikelti praeities realybę. Ji gali veikti ne tik kaip nostalgijos ar nuostabos generatorius, bet ir padėti labiau vertinti tai, ką turime dabar, kiek įveikėme ir iš kur atėjome“, – sakė L. Yla.

Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kuris buvo ir pirmas mūsų atkurtos valstybės dešimtmetis – šviežiausia jau nepriklausomos Lietuvos istorija. Ją skirtingais savo gyvenimo amžiaus tarpsniais išgyveno daugelis. Pamatyti ar dar kartą prisiminti, kokie buvome anuomet, nuo spalio 5 d. galima MO muziejuje, kuris pristatė prisiminimų ir įvairių nuotaikų kupiną parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Paroda veiks iki 2020 m. vasario 23 d.

Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomi jau istorija tapę Lietuvos 90-ieji – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis. Tai ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia: radikaliai keitėsi žmonių situacijos, statusai ir vėrėsi naujos galimybės ar rizikos.

R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
Mo inf.

MO muziejus kviečia prisiminti savas istorijas ir atrasti naują parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kuris buvo ir pirmas mūsų atkurtos valstybės dešimtmetis – šviežiausia jau Nepriklausomos Lietuvos istorija. Ją skirtingais savo gyvenimo amžiaus tarpsniais išgyveno daugelis mūsų. Kokie buvome anuomet? MO muziejus jau spalio 5 d. pristatys prisiminimų ir įvairių nuotaikų kupiną parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“.  

Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomas jau istorija tapę Lietuvos 90-ieji – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis. Tai ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia: radikaliai keitėsi žmonių situacijos, statusai ir vėrėsi naujos galimybės ar rizikos.

Prisiminti istorijas
„Savo parodinę veiklą pradėję teiginiu, kad visas menas apie mus, MO parodose ieškome ryšių tarp meno ir gyvenimo. Naujoji MO paroda šį teiginį įgyvendina maksimaliai. Ja norime paskatinti prisiminti save – kokie buvome, esame ar galime būti“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Kaip teigia vienas iš parodos kuratorių, Vaidas Jauniškis, šia paroda galima būtų koreguoti pirmosios MO muziejaus parodos „Visas menas apie mus“ pavadinimą į „Visas menas apie mus, išgyvenusius“. „Arba pridėti paantraštę „nuo Gariūnų iki Akropolio“. Nuo Gariūnų, kaip sporadiškai gimusio reiškinio, kur kiekvienas bandė savaip išgyventi ir rasti vietą po Saule, iki „Akropolio“ kaip tvarką teigiančios struktūros“.

Parodoje vengiama tiesioginio politinio pasakojimo, žvelgiama iš žmonių kasdienio gyvenimo perspektyvos. Kuratoriai bandė aptikti tam laikotarpiui būdingus reiškinius ir juos iliustruoti ne vien kasdienybės daiktais, bet ir pasakojimo temą komentuojančiais meno kūriniais.

„Tarp daugybės to laikotarpio reiškinių, parodos lankytojai galės ir atpažinti, prisiminti save 90-aisiais, ir naujai atrasti tą dešimtmetį“, – pasakoja Miglė Survilaitė, parodos kuratorė. Ji vardija ir keletą pavyzdžių, kuriuos parodoje pamatys lankytojas: 1992-aisiais Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių lietuvių vilkėtą olimpinį kostiumą, kurtą japonų dizainerio Issey‘aus Miyake‘ės, taip pat tuo metu itin populiarius kioskus, kuriuos savo kūrinyje priminė menininkas Liudas Parulskis.

Parodos kūrėjai – ir publika
Kurti parodą buvo pakviesta ir publika – joje rodomi žmonių dovanoti ar skolinti daiktai (iškarpos, sąsiuviniai, drabužiai, įvairi technika ir kt.). Kuratorių komanda kvietė visus prisidėti ir pusę metų kaupė įvairiausius daiktus, kuriuos, pasirodo, nebuvo taip lengva rasti.

Rinktų, skolintų ir dovanotų daiktų gausa savotiškai atspindi laikotarpio daugiasluoksniškumą – parodoje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybė. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, įsisiautėjusios mafijos ir popkultūros atsiras ir MO kolekcijos kūriniai: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.

Įvairi kuratorių komanda
Specialiai parodai suburta labai įvairi komanda. Tai – kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.

Kaip teigia viena iš parodos kuratorių M. Survilaitė, sudarant tokią komandą norėjosi naujo žvilgsnio, kito požiūrio. „Jau komandos sudėtis išduoda, kad tai bus ne grynojo meno paroda, neturėjome tikslo nagrinėti to laikmečio meno raidą, o norėjome kalbėti apie kultūrą plačiąja prasme. Parodą vadiname eksperimentine, nes parodoje maišosi meno kūriniai, žmonių sunešti kasdienybės daiktai ir scenografės Renatos Valčik kūryba. Kurdami parodą, daug diskutavome, dalijomės prisiminimais, kas mums patiems buvo tie 90-ieji. Taigi lankytojams pristatome mūsų visų bendrų diskusijų išvadas, kurias vizualiai į vietas sudėjo parodos scenografė", – pasakoja M. Survilaitė.

R. Valčik kurta parodos architektūra labiau primena scenografiją nei architektūrą. Kiekvienam skyriui ar reiškiniui teko surasti simbolį – instaliaciją. Šios instaliacijos yra papildantis ir visą parodą struktūruojantis meno kūrinys.

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR” veiks nuo š.m. spalio 5 d. Savaitgalį vyks parodos atidarymo MOratonas. Daugiau informacijos apie parodą: Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR

 

Mo inf.

MO muziejaus meno knygos pasieks regionų mokyklas ir bibliotekas

Daugiau nei 8 000 MO muziejaus leistų meno edukacinių knygų pasieks Lietuvos miestus ir regionus. Dešimtmetį kultūros knygas apie meną, dizainą, architektūrą leidžiantis MO muziejus dovanoja jas miestų viešosioms bibliotekoms ir beveik visos Lietuvos mokykloms.

Megzti dialogą su menu
„MO muziejaus veikla prasidėjo nuo knygų apie meną leidybos. Jų tikslas pakviesti ir mažuosius, ir paauglius, ir suaugusius susipažinti su menu. Norime, kad mūsų leidžiamos knygos pasiektų kuo platesnį Lietuvos gyventojų ratą, ir tikimės, kad ši dovana regionų bibliotekoms ir mokykloms taps akstinu atrasti ir pažinti meno pasaulį“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

MO muziejaus knygos pasieks įvairius Lietuvos miestus ir rajonus: Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Telšius, Plungę, Uteną, Alytų, Anykščius, Kalvarijas, Kazlų Rūdą, Šalčininkus, Ukmergę, Šilalę, Pasvalį, Šakius, Radviliškį, Kupiškį, Marijampolę, Prienus, Varėną, Kretingą, Kėdainius, Palangą, Jurbarką, Kelmę, Lazdijus, Skuodą, Elektrėnus, Jonavą, Joniškį, Raseinius, Pagėgius, Prienus, Mažeikius, Trakus, Šeduvą, Biržus, Zarasus, Širvintas, Vilkaviškį, Kaišiadoris, Rietavą.   Be viešųjų ir mokyklų bibliotekų dovanotais leidiniais galės džiaugtis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojai.

Knygos vaikams ir jaunimui
Naujaisiais mokslo metais – mokyklų lentynos pasipildys knygomis moksleiviams. Tarp jų – net keturių knygų serija „13 dalykų, kuriuos dera žinoti“. Tai lyg nedideli meno istorijos katalogai, kuriuose įdomiai formuluojami klausimai, vaizdingai pateikti atsakymai, nepamirštant ir Lietuvos. Knygose įvairaus amžiaus skaitytojas atras skirtingus ir jam įdomius dalykus – 13 išradimų, dailininkų, paveikslų ar menininkių, kuriuos žinoti tikrai verta.

„Manome, kad vizualiai įdomiai pateiktas turinys – puiki galimybė sudominti jaunuosius skaitytojus. Būtent tokios yra į daugybę pasaulio kalbų išverstos knygos „D.I.Z.A.I.N.A.S“, „N.A.M.U.K.A.S“ ir „M.E.N.A.S“. Jose pristatomi garsūs dizaineriai, jų kurtų dizaino darbų istorijos, 35 keisčiausi, tačiau neįtikėtai originalūs garsių architektų kurti pastatai ar pastarųjų 50 metų svarbiausi meno kūriniai. Šios knygos – lyg mažos enciklopedijos apie dizainą, architektūrą, šiuolaikinį meną. Kartu tai ir smagus nuotykis jauniesiems skaitytojams bei jų tėveliams ar seneliams“, – kelias iš dovanojamų knygų pristato MO muziejaus direktorė.

Dailės albumai – mini muziejus lentynose
Kokios knygos turi atsidurti bibliotekų lentynose – atviras klausimas. Tai priklauso nuo skaitytojų pomėgių, išsilavinimo ar gyvenimo būdo. MO muziejus bibliotekoms ir mokykloms dovanoja ir reprezentatyvius Lietuvos dailės ir tapybos albumus, dailininkų memuarus, kurie tarsi jau tapo savotiškais kultūriniais gidais.

„Viešosios bibliotekos didžiausią alkį jaučia naujoms ir įvairiuose skaitomiausių knygų topuose besipuikuojančioms, kritikų gerai vertinamoms knygoms, kurios bibliotekų lentynas pasiekia vėliau nei knygynus. Bibliotekoms taip pat svarbu turėti kuo įvairesnių knygų: atitinkančių moksleivių mokymosi programas, patrauklių kitam skaitytojų ratui. Pastebime, kad pastaraisiais metais bibliotekos organizuoja kultūrines ir menines edukacijas. Todėl didelę paklausą turi meno literatūra“, – teigia Dovilė Ivanovienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktoriaus pavaduotoja.

Ji taip pat priduria, kad dėl lėšų stygiaus meno knygos ir albumai bibliotekoms ne visada įkandami: „Jokia paslaptis, kad meno knygos ir albumai nėra pigūs. Bibliotekų biudžetas ribotas, todėl jos turi paskirstyti savo prioritetus ir pirkti tas knygas, kurių reikia labiau. Tokiu atveju meno, ypač šiuolaikinio, sritis dažnai sulaukia mažiau dėmesio.“

Iniciatyva gali būti abiejose pusėse
Knygų dovanojimo akcijos tampa vis dažnesnės artėjant Kalėdoms. Ši idėja ypatingai išpopuliarėjo prezidentei Daliai Grybauskaitei pradėjus organizuoti  akciją  „Knygų Kalėdos“. Taip pat, kaip pastebi D. Ivanovienė, vis labiau populiarėja iniciatyva įmonėse ar organizacijose rinkti ir dovanoti knygas bibliotekoms. Visgi ji taip pat atkreipia dėmesį, kad proaktyvių veiksmų galėtų imtis ir pačios bibliotekos.

„Manau, kad reiktų didesnės iniciatyvos iš bibliotekų pusės, socialiniai tinklai ir kiti interneto įrankiai – galingas ginklas, kuriame visada galima paskelbti, kad bibliotekai reikia konkrečios knygos. Galima paprašyti, kad ją padovanotų, taip pat galima savarankiškai organizuoti įvairias iniciatyvas“, – teigia D. Ivanovienė.

 

  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas