7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Mo inf.

Mo inf.

Į pajūrį pirmą kartą atvežta MO muziejaus paroda

Vienas ilgiausiai kuriamų ciklų Lietuvos fotografijos istorijoje – Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklas „Prie jūros“ – visą šią vasarą bus eksponuojamas „Švyturys Bhouse“ Klaipėdoje. MO muziejaus kolekcijos kūriniai, kuriuose fotomenininkas užfiksavo kasdienę ir iškalbingą pajūrio vaizdų estetiką, trečiadienio vakarą pristatyti Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams.

 

MO muziejaus ir „Švyturio“ iniciatyva pajūryje pirmą kartą eksponuojama paroda Klaipėdos gastrobare „Švyturys Bhouse“ bus prieinama lankytojams visą vasarą – iki rugpjūčio 31 d.

 

Menas arčiau žmonių

„Mums garbė svečiuose priimti vieną ryškiausių Lietuvos fotografų, kurio darbus čia atlydėjo ypatingiausias šalies meno muziejus MO. Labai smagu, kad „Švyturio“ ir MO draugystė sujungia sostinę su uostamiesčiu, o tokia sąjunga gali džiaugtis tiek talentingi menininkai, tiek parodos svečiai“, – parodos autorių A. Kunčių, MO muziejaus įkūrėjus Danguolę ir Viktorą Butkus bei pristatyme susirinkusius svečius sveikino „Švyturys-Utenos Alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

 

„Visada siekiame, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir patirtų meną. Todėl dar spalio mėnesį atidarydami MO muziejų jau turėjome planuose keliaujančią parodą į Klaipėdą. Tai, kad dabar čia eksponuojama paroda yra vienas ilgiausiai kuriamų ciklų Lietuvos fotografijos istorijoje, įrodo poilsiavimo kasdienybės tematikos universalumą ir nepavaldumą laikui“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

 

„Parodos eksponavimas „Švyturys Bhouse“ patalpose, kurios yra pilnos žmonių, MO muziejui yra labai svarbus. Iki MO atidarymo veikėme kaip muziejus be sienų, todėl su džiaugsmu tęsiame parodų eksponavimą už muziejaus salių ribų. Ši fotografijų paroda Klaipėdoje leidžia tiek menui priartėti prie žmonių, tiek ir patiems žmonėms pasijausti arčiau meno“, – parodos atidarymo metu teigė Viktoras Butkus, MO muziejaus steigėjas.

 

Užfiksuoti socialiniai santykiai ir ryšys su aplinka

A. Kunčiaus fotografijų serija yra savotiškos žmonių kasdienybės ir ryšio su aplinka studijos. Fotomenininkas atskleidžia, kad ciklas „Prie jūros“ atsirado iš kito, jo nuo vaikystės stebimo sekmadienių ciklo.

 

„Buvau pamėgęs rugpjūtį pavasaroti Palangoje, kur sekmadieniais po mišių žmonės su šeimomis nuo altoriaus traukdavo prie jūros. Mane domino socialiniai momentai tarp kiekvieno iš jų – į jūrą brendant tiek vaikams, tiek močiutėms, stebėdavau jų džiaugsmą ir betarpiškumą. Pastebėjau, kad su laiku žmonės tik dabinasi kitaip, o daugiau niekas iš esmės nesikeičia. Jūra ir saulė čia tampa visų, žmonės nusimeta savo darbus ir statusus, suvienodėja. Bet man įdomu tai, kad kiekvienas turi savo unikalų gyvenimą ir likimą. Todėl aš slampinėju ir stebiu juos, fiksuoju ir studijuoju žmonių kasdienybę, ieškodamas savo scenografijos“, - sako fotomenininkas.

 

Jūra autoriui – ne tik pramoga

Ypatingą reikšmę fotografijų autoriui turi ir jų aplinka. A. Kunčius pasakoja, kad jūra tai ne tik pramoga, su ja tokie lygumų vaikai kaip jis pats jau nuo vaikystės siejo ilgesį ir egzistencinius klausimus.

 

„Man jūra – tai paslaptis ir begalybė. Rami ar banguota, su visais savo niuansais man ji kelia palaimą ir ramina. Nors dar vaikas būdamas matydavau, kaip jūra eina į krantą ir grįžta atgal. Galvodavau, kodėl ji neišsipila ir neužlieja kranto? Atsimenu, taip pat ir mano sūnui jūra paliko neišdildomą įspūdį pamačius ją pirmąkart. Atsistojo tuomet ant kopos ir suriko: „Oho, kokia didelė bala!“, - šypsosi A. Kunčius.

 

Algimantas Kunčius (g. 1939 m.) – Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas savo darbuose jungia reportažinės ir meninės fotografijos kryptis. Jis subtilios ir preciziškos fotografijos meistras, ypatingą dėmesį skiriantis kompozicijai, apšvietimui ir tinkamai išlauktai akimirkai. Parodoje eksponuojami A. Kunčiaus darbai iš ciklo „Prie jūros“. 1965 m. pradėjęs fiksuoti Palangos pajūrio vaizdus fotografas pildo šią seriją iki šiol.

Mo inf.

Šiemet prakalbinta Vytauto Kernagio skulptūra

Šiemet jau penktąjį sezoną pradedantis MO muziejaus inicijuotas Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas prakalbino išskirtinės asmenybės – maestro Vytauto Kernagio –skulptūrą. Nuo projekto pradžios daugiau nei 50 tūkstančius perklausų sulaukęs projektas, tikimasi, bus aktyviai naudojamas ir šią vasarą.

 

„Pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“, – kažkada sakė maestro Vytautas Kernagis. Dabar „kalbėti“ gali ir gyva yra jo skulptūra. Birželio 19 d. prasidėjo jau penktasis Vilniaus kalbančių skulptūrų sezonas, o jo metu buvo pristatyta prakalbinta maestro skulptūra – paminklinis suoliukas Gedimino prospekte, prie Lukiškių aikštės.

Be prabilusios Vytauto Kernagio skulptūros šiemet bus prakalbinta ir kompozitoriaus, dirigento, vieno ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje – Stanislovo Moniuškos – skulptūra. Jos pristatymas visuomenei įvyks per Kristupo festivalį šių metų birželio 27 d. prie Šv. Kotrynos bažnyčios.

Menas priartėja prie žmonių

„Vilniaus kalbančios skulptūros“ – interaktyvus projektas, siūlantis aktyvaus ir turiningo laisvalaikio alternatyvą miestiečiams ir Vilniaus svečiams. Susidomėję praeiviai gali sulaukti skambučio į savo išmaniuosius telefonus ir taip susipažinti su skulptūrose įamžintomis svarbiomis lietuvių istorinėmis asmenybėmis, kitų tautų atstovais ar fikciniais miesto personažais-simboliais. 2015 metais startavęs Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas, kurį inicijavo MO muziejus, šiemet sėkmingai veikia jau penktąjį sezoną.

„Džiugu, kad šiemet atidarydami Vilniaus kalbančių skulptūrų sezoną, prakalbiname išskirtinę asmenybę – Vytautą Kernagį. MO muziejui šis dar veikiant be sienų įgyvendintas projektas be galo svarbus dėl savo atvirumo – kada menas tiesiogine žodžio prasme priartėja prie žmonių. Smagus ir žaismingas skambutis – lyg nauja dialogo forma su menu ir skulptūromis, kurias dažnai sutinkame tiesiog eidami Vilniaus gatvėmis“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus, inicijavusio Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą, direktorė.

 

Nauja gyva miesto vieta Vilniuje

„Dar kartą išgirsti maestro Vytautą Kernagį – stebuklinga. Ir nors atsiminimai apie jį yra vis dar ryškūs ir gyvi, esu tikras, kad žinią apie jo talentą ir darbus reikia skleisti kuo plačiau. Smagu, kad be Vytauto dainų, knygų ir plokštelių, turime ir vietą, kurioje galima ateiti ir tiesiog su juo pabūti. Dabar ji – gyva, kalbanti jo balsu. Labai norėčiau, kad čia apsilankytų kuo daugiau vilniečių”, – sako Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

 

„Ilgai galvojome, kas galėtų papasakoti vilniečiams ir Vilniaus svečiams apie tėtį, ir nusprendėme, kad niekas geriau už jį patį to padaryti negalės. Todėl paminklinis suoliukas bus prakalbintas paties Vytauto Kernagio balsu. Tai leis dar kartą sugrįsti į brodo laikus ir pajausti to laiko dvasią. Sulaukę skambučio žmonės ne tik išgirs Vytauto balsą, bet ir dainą „Išeinu”, kuri buvo pradėta kurti būtent sėdint dabartinio paminklinio suoliuko vietoje”, – atidarymo renginyje kalbėjo maestro duktė Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

 

Aktorių, dainininkų, visuomenės veikėjų balsais skulptūros pasakoja apie save, apie tuos laikus, kai gyveno jose įkūnytos asmenybės, apie tai, ką jos mato aplink, kaip jaučiasi savo skulptūriniame kūne ir tame Vilniaus kampelyje, kuriame joms lemta būti. Tiesioginio skambučio metu klausytojai gali ne tik pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, bet ir sužinoti daugiau apie kultūrinį, istorinį ir architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.

 

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmąjį muziejaus veiklos pusmetį jame apsilankė maždaug 150 000 lankytojų.

 

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
N. Žilinskaitės nuotr.
Mo inf.

Muziejuje vaikai kalba apie emocijas ir mokosi biologijos

Kūrybingumo ugdymas, socialinių ir emocinių gebėjimų lavinimas, integruotos dailės, literatūros, istorijos, anglų kalbos ir netgi biologijos pamokos – tai tik dalis edukacinių programų, kurias moksleiviams ir mokyklos siūlo MO muziejus. Kuo ypatingi šie užsiėmimai ir kodėl jų reikia?

„Muziejus yra puiki vieta stiprinti emocinius vaiko gebėjimus. Emocijos ir menas labai glaudžiai susiję. Vaikai suvokdami meno kūrinių keliamus jausmus gali geriau suprasti savo ir kitų emocinio pasaulio įvairovę“, – teigia Ieva Dulinskaitė, „Paramos vaikams centro” psichologė ir MO muziejaus edukatorė.

Emocinio intelekto lavinimas – kuo anksčiau
MO muziejuje vykstantys emocinio intelekto lavinimo užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus moksleiviams – tiek pradinukams, tiek paaugliams.

„Šiuo metu mūsų švietimo sistemoje vaikų ugdymas vis dar daugiausia orientuotas į intelektinių gebėjimų lavinimą. Mažai dėmesio yra skiriama jausmų ir emocijų sričiai. O juk būtent gebėjimas įsisąmoninti savo jausmus, atsispirti impulsyviam elgesiui, empatiškai suprasti kito poreikius ir sėkmingai spręsti konfliktus leidžia vaikams kurti geresnius tarpusavio santykius bei geriau adaptuotis visuomenėje“, – teigia psichologė I. Dulinskaitė.

Ji taip pat priduria, kad užsiėmimų metu vaikai mokomi tiek atpažinti savo jausmus ir mintis, tiek suvokti, kaip tai veikia jų elgesį. „Ugdoma jų empatija ir gebėjimas į situaciją pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos, mokomasi klausyti, bendradarbiauti ir veikti kartu“, – edukacijų metų metu lavinamus įgūdžius vardija psichologė.

Biologijos pamokos muziejuje
Tai, kad muziejuose galima lavinti kūrybiškumą ir emocinį intelektą – šiais laikais jau nekelia klausimų. Papildomai, muziejuje gali vykti ir integruotos pamokos. MO muziejaus edukatoriai ir skirtingų sričių specialistai paruošė ir veda integruotas dailės, literatūros, istorijos, anglų ir netgi – biologijos pamokas. Kuo šios pamokos yra kitokios nei įprastos ir ko biologijos pamokoje vaikai gali išmokti muziejuje?

„Atsiremiant nuo žinių bagažo, kurį jau moksleiviai yra sukaupę mokykloje, pamokos pradžioje pristatoma bendra teorinė biologijos pamokos dalis – evoliucijos procesas, rūšių tarpusavio santykiai, žmogaus, kaip rūšies, vaidmuo gamtos pasaulyje. Tada vaikai eina analizuoti meno kūrinius ir susieja teorines žinias su vaizdais bei situacijomis, kurias mato kūriniuose“, – integruotos biologijos pamokos eigą pasakoja edukatorė Justina Kaminskaitė.

Integruotos biologijos pamokos MO muziejuje pradėtos vesti tada, kai muziejus atidarė parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“. „Edukacijas pritaikome kiekvienai naujai didžiajai parodai. Tad dabartinės didžiosios parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ tema natūraliai paskatino sukurti integruotas biologijos pamokas“, – pasakoja Rima Povilionytė, MO muziejaus edukacijų koordinatorė.

MO muziejuje vyksta net kelios skirtingos integruotos biologijos pamokos, jos visos pritaikytos skirtingo amžiaus moksleiviams: tiek pradinukams, tiek 5–12 klasių moksleiviams. Muziejuje vaikai biologijos mokosi šiomis temomis: „Gyvūnai mieste“, „Mitybos grandinės“, „Prisitaikymas išgyventi“ ir „Svečiuose pas Raudonąją karalienę, arba koevoliucija“.

Mokytojai lieka nustebę
Kaip pastebi MO muziejaus edukatorės, vaikams kitokios pamokos ir veiklos muziejuje yra įdomios. Jie atvirai kalba tiek apie emocijas, tiek kartais netikėtai net pačioms mokytojoms susieja mokykloje įgytas žinias su kitais kontekstais.

„Vaikai dalyvauja labai noriai, ateina smalsūs ir aktyvūs. Kvietimą kalbėtis apie jausmus priima natūraliai, tuo net nustebindami suaugusiuosius ar mokytojus. Jie pasakoja ir atskleidžia netgi sunkius, skaudžius patyrimus. Manau, kad vaikams tereikia sudaryti truputį erdvės dalinimuisi savo išgyvenimais ir jie ja drąsiai pasinaudoja“, – pasakoja I. Dulinskaitė.

Mokytojų pastebėjimais dalijasi ir MO muziejaus biologijos edukatorė: „Mokytojai stebi savo ugdytinius ir džiaugiasi ne tik tuo, kad mokiniai įžvalgiai pritaiko biologijos žinias. Vaikai lavina savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, kai kurie nustebina savo mokytojus drąsiai ir sklandžiai pristatydami draugams meno kūrinius.“

Daugiau apie MO muziejaus edukacijas galite sužinoti: MO edukacijos.


Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmąjį muziejaus veiklos pusmetį jame apsilankė maždaug 150 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

 

Mo inf.

Poezijos knygos „Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu" pristatymas

MO terasoje mėgaukitės vasara ir turiningais vakarais. Kviečiame jus į poezijos knygos Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu pristatymą ir susitikimą su knygos sudarytojais bei autoriais birželio 12 d. 18:00.

Kodėl pasirinktas toks pavadinimas? Kokie eilėraščiai surinkti į šią knygą ir kaip ji susijusi su dabartine MO muziejaus paroda Gyvūnas – žmogus – robotas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys pati poezijos knygos idėjos autorė MO muziejaus steigėja Danguolė Butkienė.

Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu tarsi savyje koduoja intrigą ir klausimą. O gal netgi staigmeną? Tikrai taip! Poezijos knygos puslapiuose jūsų laukia ne tik eilėraščiai, bet ir kūrinių reprodukcijos. O knygos kūrybiniame procese „sudalyvavo“ ir gyvūnas – jos viršelis paženklintas žvėries nagais.

Knygos pristatymas įvyks birželio 12 d. 18:00 MO terasoje.

Pristatyme dalyvaus: knygos sudarytojai Danguolė Butkienė, Palmira Mikėnaitė, Antanas A. Jonynas, autorė Agnė Žagrakalytė ir knygos dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė.

Renginys atviras visiems.

Mo inf.

Vasarą MO kviečia leisti laiką savo atvirose erdvėse

MO muziejus vilniečiams ir miesto svečiams pristato vasaros programą – kvies įsitraukti į renginius atvirose muziejaus lauko erdvėse. Dauguma renginių vyks MO skulptūrų sode ir terasoje, tad bus laisvai prieinami visuomenei. Čia vyks poezijos vakarai, piknikai, mankštos, sodininkų bendruomenės atviri susitikimai.

 

Vasaros programos atidarymas

MO muziejaus vasaros renginių programa bus pristatyta šį mėnesį vyksiančio „MO penktadienio“ metu – gegužės 31 d. nuo 18 val. Tą vakarą MO muziejus kviečia į pokalbį su vienu iš MO skulptūrų sode esančių kūrinių autoriumi – Petru Mazūru. Po susitikimo su menininku lankytojai galės mėgautis Čiurlionio kvarteto koncertu, o vakaro programą užbaigs naujos Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės skulptūros „Vandens lelijos“ pristatymas visuomenei. 

 

„Muziejų kuriame nuolatos – tai nesibaigiantis procesas. Norime, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę įsitraukti į šią kūrybą ir kartu leistųsi į meno, drauge ir savęs, pažinimo kelionę. O ji gali vykti tiek MO muziejaus ekspozicijų salėse, tiek po atviru dangumi – MO sode. Todėl vasarą kviečiame lankytojus užsukti į MO ir dalyvauti pokalbiuose bei įvairiose veiklose MO terasoje ar skulptūrų sode. Tikime, kad jau pamėgta ši nauja miesto erdvė taps ir nauju traukos centru bei laisvalaikio vieta“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

 

Tą vakarą lankytojams bus pristatytas ir e-gidas po MO muziejaus ekspoziciją po atviru dangumi – MO skulptūrų sodą. O joje ryškiausi Lietuvos skulptorių kūriniai: Ksenijos Jaroševaitės kūrinys „23 psalmė“, Vlado Urbanavičiaus „Kuoka“, Mindaugo Navako „Keturios didžiosios nesavarankiškos“ ir Petro Mazūro skulptūra „NR“, sukurta specialiai MO muziejui.

 

Naujos veiklos lauke

MO muziejuje vasarą renginių ir veiklų sau ras kiekvienas lankytojas. Čia bus galima ir žvaliai pradėti rytą, ir turiningai praleisti vakarą.

 

„Organizuosime rytines mankštas MO terasoje, vyks poezijos skaitymo vakarai, taip pat lankytojus kviečiame į naują iniciatyvą – pikniką MO skulptūrų sode“, – vasaros veiklas atvirose MO muziejaus erdvėse vardina M. Ivanauskienė.

 

Norinčius sužinoti, kaip buvo kuriamas MO skulptūrų sodas, kur įkvėpimo sėmėsi ir kaip buvo atrinkti augalai MO sode, muziejus kviečia į pokalbius ir diskusijas su „Geltonojo karučio“ atstovais. Šiuose susitikimuose taip pat bus diskutuojama apie tai, kaip prižiūrėti augalus ar kaip sau mielą sodą susikurti patiems.

 

Muziejus vasarą taip pat tęs pokalbių ciklą „Tarp kultūrų“, kuriame dėmesys skiriamas naujiems reiškiniams, atradimams, pažinimui ir neoficialiems Lietuvos kultūros draugams bei ambasadoriams. Birželio mėnesį bus atidarytas atsinaujinęs, jau penktasis Vilniaus kalbančių skulptūrų sezonas.

 

Vaikams – vasaros stovyklos

Vasarą MO muziejus kviečia vaikus į meno bei mokslo pažinimo stovyklas. Jau nuo liepos 8 d. prasidės MO muziejaus kartu su teatru „Pradžia“ organizuojamos meno pažinimo stovyklos 5-9 metų vaikams. O nuo liepos 22 d. muziejuje laukiami 10-13 metų vaikai, kurie kviečiami į meno ir mokslo stovyklą „MeMo“, organizuojamą su „Istorijų centru“.

 

„Į meno pažinimą ir kūrybinius atradimus muziejuje norime įtraukti ir jaunuosius meno žinovus. Tikime, kad nuo mažų dienų susipažinę su menu, įvairiomis jo formomis ir į savo kasdienes veiklas įtraukę muziejų, vaikai užaugs atviri ir gebės geriau suprasti bei pažinti tiek save, tiek savo aplinką“, – priduria MO muziejaus direktorė.

 

MO muziejaus vasaros veiklos bus pristatytos „MO penktadienio“ metu – gegužės 31 d. Renginys atviras visiems.

Daugiau informacijos: MO penktadienis. 

 

 

 

Mo inf.

Slenkanti zona su kintančiu turiniu. Goodbye, Eastern Europe!

Rytų Europa – tokia, kokia kadaise buvo (ne)pažįstama pasauliui – tampa slenkančia zona su kintančiu turiniu. Nuo nepriklausomybės atgavimo 90-aisiais Baltijos šalys, laikytos Rytų Europa, palaipsniui siekia priartėti prie Šiaurės. Nors geografiškai regionas nesikeičia, kinta jo reikšmių sistema bei kultūrinis ir politinis turinys.

Kaip slenkantys ledynai iš paskos paliekantys pasikeitusį kraštovaizdį ir nespėjusius riedulius, Rytų Europos giluminės slinktys kelia klausimus apie besikeičiančią regiono tapatybę. Apie ką kalbame, kai kalbame apie Rytų Europą? Kokia ji ir ar vis dar esame jos dalis? Ar ir kodėl Lietuvos ir Baltijos šalims taip svarbu iš jos ištrūkti? Kokiomis vizijomis grįsta ir kiek pažengusi mūsų tapatybės kelionė Šiaurėn? Kaip keičiasi Rytų Europos kultūrinė tapatybė ir kaip save reflektuoti, nekartojant dažnai įsisenėjusių savadarbės kultūros ir nefunkcionuojančios sistemos įvaizdžių (bei jų nepardavinėjant)?

Slenkanti zona su kintančiu turiniu. Goodbye, Eastern Europe! -– trumpų pranešimų, klausimų ir istorijų vakaras, kurio tema – kintanti Rytų Europos tapatybė ir jos kelionė Šiaurėn.

Dalyvauja dr. Eglė Rindzevičiūtė, Jacob Mikanowski, Ignas Krunglevičius, dr. Viktorija Rusinaitė ir Miglė Bareikytė.

Renginį kuruoja Monika Lipšic ir Ieva Sriebaliūtė. Grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė.

Renginys organizuojamas kaip projekto The Good www.thegoodneighbour.lt (buvęs The Deep Splash) dalis.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Nordisk kulturkontakt.
Renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis
Renginys atviras visiems.

PROGRAMA:

Dr. Eglė Rindzevičiūtė.

Viso gero, Rytų Europa? Ateities geologijos ir geografijos

Kas nutinka, kai geopolitika padiktuoja naujas reikšmių sistemas vietoje senų? Ką Lietuvos visuomenei reiškia priklausyti Šiaurės erdvei? Kokias ateities geologijas ir geografijas suponuoja Rytų Europos pabaiga Baltijos pakrantėse? Šiame pranešime dr. Eglė Rindzevičiūtė apžvelgs geopolitinių pokyčių istoriją, kuri lėmė Lietuvos tapimą didelių transnacionalinių regionų dalimi. Šiaurė yra tiek pat talpi sąvoka kaip ir Rytai, teigia pranešėja. Šiame pristatyme bus tiriamas Šiaurės kaip geologinės erdvės, kuri formuota tam tikros gamtinės sienų politikos, konstravimas.

Dr. Egle Rindzevičiūtė yra Kingstono universiteto Londone kriminologijos ir sociologijos docentė bei vizituojanti mokslininkė mokslo filosofijos ir istorijos fakultete Kembridžo universitete. Ji yra knygos „Sistemų galia: kaip politikos mokslai atvėrė Šaltojo karo pasaulį“ (The Power of Systems: How Policy Sciences Opened Up the Cold War World, 2016) autorė bei „Kova dėl ilgalaikio transnacionalinio mokslo ir politikos: ateities kūrimas“ (The Struggle for the Long-Term in Transnational Science and Politics: Forging the Future, 2015) sudarytoja kartu su prof. Jenny Andersson. Dr. Eglė Rindzevičiūtė yra pagrindinė mokslinių tyrimų tinklo „Atominis kultūrinis paveldas: nuo žinių iki praktikos“ (2018-2020) tyrėja ir direktorė bei mokslinio tyrimo „Atominis paveldas kritiškai“ (Atomic Heritage Goes Critical, 2018-2020) dalyvė.


Jacob Mikanowski

Labas, Rytų Europa!

Jacob Mikanowski tekstas Goodbye, Eastern Europe!, publikuotas Los Angeles Review of Books 2017 m. tapo vienu iš šio renginio pavadinimų. Jame autorius nagrinėjo Rytų Europos tapatybės nykimą literatūroje, akademiniame pasaulyje ir kultūrinėje sąmonėje. Šiuo nauju pristatymu bus svarstomas Rytų Europos kaip kategorijos, vietos ir kultūrinės erdvės išliekantis prasmingumas. Nepaisant Šaltojo karo bagažo ir to, kad dažniausiai tai pastebima tik iš šalies – pranešime bus teigiama, jog Rytų Europa tebėra prasmingas terminas ne tik dėl pernelyg dažnai aktyvuojamų socializmo bei post-socializmo klišių. Tai – zona, besitęsianti nuo Estijos šiaurėje iki Albanijos pietuose, kurią nusako intensyvūs ryšiai tarp besigrumiančių likimų ir atstumas nuo kapitalo imperijos centrų. Tai – bendra periferijos erdvė, kalbėtojo stebima per literatūrą, bet taip pat ir kitas sritis, įskaitant meną.

Jacob Mikanowski yra rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis Berklyje, Kalifornijoje. Jis studijavo Europos istoriją Prinstono universitete, o vėliau baigė ir Europos istorijos su ypatingu dėmesiu Lenkijai bei Lenkijos kaimyninėms valstybėms studijas Kalifornijos universitete. Nuo tada, didžioji dalis jo darbų susijusi su meno žurnalistika. Jo tekstai yra pasirodę „The New York Times“, „The Guardian“, „Harper’s Magazine“, „Cabinet“, „The Atlantic“ and „The Los Angeles Review of Books“, o šiuo metu daugiausiai dėmesio Jacob Mikanowski skiria knygos rašymui.


Dr. Viktorija Rusinaitė ir Miglė Bareikytė

Tapti tarp valstybėje – daugybės politika šiandien

Prieš Antrąjį pasaulinį karą geografas Kazys Pakštas (1893-1960) pasiūlė, kad Lietuvos ir kitų kaimyninių mažųjų valstybių sienos būtų nustatytos tarptautinių tribunolų susitarimu. Tuomet jos galėtų lengviau atsikvėpti, kilus ideologiniam konfliktui tarp germanų ir slavų. Kiti gi teigia, kad buferinės valstybės reikalingos didžiosioms jėgoms tam, jog atitolintų priešo įsiveržimą į jų teritorijas. Treti sako, kad buferinių valstybių klausimą išsprendė branduolinis ginklas – jo panaudojimo valstybių buferis reikšmingai neatitolins.

Šiame pranešime klausiama, kaip regiono tapatybes įtakoja buferinių zonų politika. Koks tapatybių meniu šiandien pateiktas valstybėms, tariamai patekusioms tarp dviejų jėgų? Kokie subjektyvumai iš to kyla? Lietuvos teritorijoje nuolat gyveno įvairių tautų bei kultūrų atstovai, dėl to galima teigti, jog Lietuva visada buvo ir yra multikultūrinė valstybė. Emigruojantys Lietuvos piliečiai nuolat modifikuoja iš Lietuvos atsineštus bei į Lietuvą sugrįžtančius kintančius kultūrinius identitetus. Pranešėjos siūlo praplėsti Lietuvos kaip buferinės, periferinės, etniniu vientisumu paremtos valstybės identitetus, remiantis įvairovės politika.

Dr. Viktorija Rusinaitė yra tyrėja, aktyvistė ir konsultantė besidominti režimų transformacijomis Rytų ir Centrinėje Europoje. Šiuo metu ji yra Europos Saugumo Programos vadovė Vilniaus Politikos Analizės Institute. Viktorija yra įkūrusi tyrimų grupę Balticada. Šios grupės projektuose jungiami akademiniai, žurnalistiniai ir meniniai metodai siekiant analizuoti socio-politinį vystymąsi po-sovietinėse šalyse. Viktorija buvo viena iš Viešųjų erdvių kongreso organizatorių. Kartu su kolegomis yra sukūrusi įvietintus demilitarizacijos žaidimus gyvenamosioms zonoms Šančiuose, Kaune ir Karoliniškėse, Vilniuje. Ji yra apgynusi daktaro disertaciją apie Baltarusišką politinį nomadiškumą, kur tyrė tarpines situacijas, kurias išgyventa keliaujantys aktyvistai ir organizacijos.

Miglė Bareikytė yra Vokietijos mokslinių tyrimų draugijos remiamos programos Kritikos Kultūros doktorantė Leuphana universitete Liuneburge. Ji yra baigusi studijas politinės teorijos bei komunikacijos srityse Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete bei Laisvajame Universitete Berlyne. Ji yra Hertie fondo bei Vokietijos akademinio stipendijų fondo (Studienstiftung) alumna. Šiuo metu Miglė tyrinėja interneto kaip infrastruktūros plėtrą po-socialistinėje Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdama telekomunikacijų geopolitikai ir istorijai bei etnografiniams medijų tyrinėjimo metodams. Taip pat Miglė domisi transformacijos, skaitmenizacijos bei galios paskirstymo Europoje temomis. Šiuo metu gyvena Berlyne.

Ignas Krunglevičius

Neapibrėžtumas (performansas)

Ignas Krunglevičius yra šiuolaikinis menininkas kuriantis apie politines ir egzistencines realybes, vystantis globalioms technologijoms. Ignas dalinsis istorijomis apie Norvegijos struktūrinę ekonomiką, naftos industriją ir menininko gyvenimą iš asmeninės perspektyvos. Šis performansas – pranešimas remiasi amerikiečių kompozitoriaus ir menininko John’o Cage’o (1912-1992) darbu „Neapibrėžtumas“ (ang. indeterminacy) (1958), kuomet, pranešimo metu, jis skaitė savo parašytas trumpas istorijas – po vieną per minutę. Jei istorija būdavo trumpa, jis ją ištempdavo, o jei ilga – tekdavo skaityti kuo greičiau. Performanso metu menininkas taip pat skaitys trumpas istorijas, kurias parašė panašiu būdu: po vieną per minutę.

Ignas Krunglevičius yra šiuolaikinis menininkas, gyvenantis ir dirbantis Osle, Norvegijoje. Jo instaliacijos, video ir skulptūros dažnai apima garsą ir tekstą, kuriais jis išryškina galios santykių, ekonomikos, gamtos ir egzistencinės realybės samplaikas. Nuo 2001-ųjų Krunglevičius surengė ne vieną solo parodą bei dalyvavo grupinėse parodose. 2010-aisiais jis buvo nominuotas Nam June Paik apdovanojimui. Pastaruoju metu jis buvo pakviestas į kelias prestižines tarptautines meno institucijas, tokias kaip Sidnėjaus bienalė Australijoje (2011), Aičio trienalę Nagojoje, Japonijoje (2016), ICA Filadelfija JAV (2017), 6-oji Maskvos jaunųjų menininkų tarptautinė bienalė Rusijoje (2018), Nam June Paik meno centrą Pietų Korėjoje (2018).

Kuratorės:

Ieva Sriebaliūtė yra tyrėja politikos ir meno lauke, neseniai apsigynusi Europos politikos magistro laipsnį Švedijos Lundo universitete bei baigusi politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Jos tyrimų laukas apima atminties ir tapatybių studijas, ypatingą dėmesį skiriant politinėms jų implikacijoms. Ieva su menininkų kolektyvu Pinigų Uostas pelnė specialaus paminėjimo prizą JCDecaux 2018 jaunojo menininko konkurse bei dalyvavo grupinėje parodoje Orumas Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje. Šiuo metu ji dalyvauja Rupert alternatyvios edukacijos programoje.

Monika Lipšic yra kuratorė, dirbanti kultūros ir meno lauke, kurianti parodas, performatyvius renginius, kurie dažnai kvestionuoja kultūrinio identiteto temas, absurdo reprezentaciją ir tiria istoriją ir jos rašymo būdus. 2012-2015 m. Monika dirbo Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje, taip pat Nomas Foundation Romoje, vėliau stažavosi CCA Wattis šiuolaikinio meno institute San Franciske (pagal CEC Artslink programa). Rengė parodas, performansus ir renginius tokiose institucijose kaip Blaffer Museum University of Houston (grupinė paroda The Future Is Certain; It’s the Past Which Is Unpredictable), Teksase, Calvert22 Foundation Londone, Lietuvos Kompozitorių namuose Vilniuje (performansų renginys The Deep Splash), ŠMC (paroda Slavs and Tatars: Iš lūpų į lūpas), CCA Estonia Taline (video peržiūra Timelines, they’re multiplyin’) bei kitur. Taip pat Monika kuruoja internetinę platformą www.thegoodneighbour.lt.

The Good Neighbour – www.thegoodneighbour.lt (anksčiau The Deep Splash) yra auganti platforma, pristatanti naujus video formato įrašus (kūrinius, pokalbius, pasakojimus), emigracijos, migracijos, tautinės ir nacionalinės tapatybės, nomadiškumo ir nuolatinio judėjimo temomis. Prasidėjęs kaip serija interviu su lietuvių kūrėjais gyvenančiais užsienyje (kuruojant Justei Kostikovaitei), palaipsniui video archyvas auga ir apima įvairias temas, susijusias su globalizmo istorija, kultūrine kaimynyste kaip gyvenimo forma, o taip pat pristato menininkų video kūrinius.

 

Mo inf.

Žmonės, gyvūnai ir technologijos – kaip šiuolaikiniame pasaulyje visiems sugyventi?

Savaitgalį MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ kviečia lankytojus pasinerti į kitų gyvų organizmų pasaulius. Parodos kūrėjai stengiasi nutolti nuo supriešinimo žmogiška vs. nežmogiška ir analizuoja, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus bei kokią reikšmę tam turi menas. Parodoje pristatomi kūriniai, kurių kūrėjai yra ne tik menininkai, bet ir kartu su jais gyvenantys organizmai. Kodėl menininkai pasirinko tokią kūrybą ir kokius kūrinius siūlo?

 

Gyvi organizmai lygūs žmogui?

„Mus supa gyvi organizmai, su kuriais mums sunku susitapatinti. Mane stulbina tai, kiek mažai galime suprasti mus supančią aplinką ir kiek mažai sąryšio taškų su aplinkiniu pasauliu mes turime. O tai reiškia, kad mes nesuvokiame pasaulio tokio, koks jis yra. Mes pastebime tik tai, ką esame išmokę pastebėti ir ką gebame suprasti“, – teigė parodos konferencijoje kalbėjęs, kibernetikos mokslų ekspertas Andrew Pickeringas.

Savo pranešime A. Pickeringas taip pat pridūrė, jog požiūris, kad žmogus viską valdo yra ne tik klaidingas, bet netgi  žalingas. „Pasaulyje mes esame kartu ir žmogus juo dalinasi su kitais organizmais ar mašinomis. Jame nei vienas nėra aukščiau kito“, – svarstė jis.

Šį požiūrį atliepia ir parodoje „Bendrabūvis“ pristatomi Veimaro Bauhaus universiteto menininkų kūriniai. Juos kurdami menininkai kvestionuoja tradicinį žmogaus viršenybės požiūrį ir gyvus organizmus traktuoja kaip sau lygiaverčius kūrėjais.

 

Menininku tampa ir grybas

Veimaro Bauhaus universiteto menininkai sujungia tradicinius menininko studijos įrankius su biotechnologijos laboratorijos praktika. Menininkai kelia klausimus, kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės, kaip tai patiria žmonės bei kaip tai perteikti mene. Todėl eksperimentavimo metu gimę meno kūriniai lankytoją gali nustebinti.

Čia kūrėjais tampa gyvi organizmai. „Theresos Schubert kūrinyje „Auganti geometrija – grybų tatuiravimas“ augdamas ištatuiruotas grybas pats tampa kūrėju ir keičia piešinį. Ursula Damm ir Birgit Brügemeier instaliacijoje  „Karaokė baras: dainuojame musių kalba“ lankytojas gali dainuoti karaokė ar kalbėti vaisinėms muselėms bei sulaukti jų atsako ir reakcijos į šią dainą“, – pasakoja Ugnė Paberžytė, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė.

Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami MO muziejuje, taip pat praplėtė laboratorinę sferą – jų darbuose ji apima ir menininkų gyvenamą aplinką. Nesistengdami konkuruoti su biotechnologijomis, jie siekia sukurti struktūrą, jungiančią žmones su kitais gyvais organizmais ar materijomis.

 

Parodoje lankytojai taps aktyviais dalyviais

Parodos organizatorių teigimu, aktyvus lankytojos įsitraukimas yra labai sveikintinas.

„Tik įsitraukęs, bandydamas ir patirdamas žiūrovas pamatys parodą tokią, kokia ji yra ir, tikimės, iš muziejaus išeis pilnas įspūdžių ir naujų minčių. Lankytojai galės padainuoti karaokė vaisinėms muselėms, žaisti virtualios realybės žaidimą, kuriame įsikūnys į kiaulę ir bandys išvengti skerdyklos. Taip pat bus galima eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje“, – teigia U. Paberžytė.

Ji taip pat priduria, kad parodos veikimo laikotarpiu lankytojas galės stebėti besikeičiančius meno kūrinius. „Bioreaktoriuje auginamas grybas kas dieną vis keisis ir didės. Tatuiruoto grybo piešinys taip pat keis formą, o muselės skirtingomis dienomis gali skirtingai reaguoti į joms dainuojamas dainas. Taigi paroda yra gyva ir kaskart gali būti vis kitokia“, – sako U. Paberžytė.

 

Eksperimentai muziejuje

Parodos metu muziejuje įkurta nedidelė laboratorija, kurioje vyks keturios kūrybinės dirbtuvės. Jų metų dirbtuvių dalyviai kels skirtingus klausimus ir atliks mokslinius eksperimentus, o dirbtuvių pabaigoje pristatys savo rezultatus.

„Dirbtuvėse menininkai kartu su dalyviais tris dienas atlieka eksperimentus ir vėliau šiuos eksperimentus pristato kultūriniame kontekste. Pavyzdžiui, viena iš būsimų dirbtuvių temų yra laktozės netoleravimas. Jos dalyviai analizuos bei kels ir bendrinį klausimą – kaip keičiasi kasdienybė dėl to, kad žmogus netoleruoja laktozės“, – pasakoja parodos kuratorė Ugnė.

Pirmosios dirbtuvės įvyko jau parodos atidarymo savaitgalį ir jose buvo nagrinėjama simbiozė – arba vienų organizmų sugyvenimas su kitais. Kitos dirbtuvės numatomos gegužės 25-27 d., birželio 15-17 d. ir liepos 20-22 d.

Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.

 

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

 

MO muziejus
Pylimo g. 17, LT-01144, Vilnius
mo.lt

 

R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
Mo inf.

MO muziejuje: nuo mokslinės laboratorijos iki karaokė muselėms

MO muziejus, bendradarbiaudamas su Veimaro Bauhaus universitetu, atidaro naują parodą – „Bendrabūvis“. Parodoje siekiama parodyti, kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą ir atvirkščiai – kokį poveikį kultūriniai pokyčiai turi mokslui.  

Parodoje eksponuojami meno kūriniai, kuriems sukurti buvo būtina atlikti mokslinius eksperimentus. Lankytojams siūloma eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje, dainuoti karaokė muselėms, stebėti, kaip auga ir keičiasi ant grybo ištatuiruotas piešinys ar žaidžiant virtualios realybės (VR) žaidimą bandyti išvengti skerdyklos.

Kviečia pasinerti į mokslinius eksperimentus
„Klausimus apie mūsų santykį su kitomis gyvybės formomis ir mus supančia aplinka keliame nuo balandžio pradžios, kai atidarėme didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Tačiau ši tema tokia įvairialypė, kad giliname ją ir naujoje parodoje. Kviečiame lankytojus patirti, atrasti ir patiems įvertinti, kaip mes sugyvename kartu su kitais gyvais padarais ir kokią įtaką šiam mūsų santykiui turi technologijos“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Parodoje visi lankytojai kviečiami pasinerti į mokslinius eksperimentus. Žiūrovai, analizuodami eksponuojamus kūrinius, galės ir patys aktyviai juose dalyvauti, pavyzdžiui, žaisti VR žaidimą siekdami pabėgti nuo kiaulių skerdyklos, dainuoti karaokė muselėms ir stebėti, kaip jos reaguoja į šį garsą. Negana to, MO muziejuje įsikurs savadarbė laboratorija, kurioje visi norintys galės savarankiškai atlikti mokslinius eksperimentus. Aktyviai įsitraukdami į eksperimentus arba tyrinėdami eksperimentų metu sukurtus meno kūrinius, žiūrovai patys analizuoti, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus ir kokią reikšmę tam turi menas.

Kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą?
Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami parodoje, pagrindinį dėmesį skiria organizmų santykiui su jų pačių aplinka. Menininkai tyrinėja žmonių, kitų organizmų ir mašinų tarpusavio ryšius.  Kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės? Kaip tai patiria žmonės? Kaip šią patirtį pateikti mene – šiuos ir kitus klausimus kelia parodoje dalyvaujantys menininkai, jie gali kilti ir parodos lankytojams.

„Bioįvairovės ir kompiuterinių technologijų sąveika šioje parodoje itin svarbi. Mokslinės žinios perkeliamos į kultūrinį kontekstą, o pasitelkus meno praktiką siekiama išplėtoti tai, kaip suvokiamos gyvybės ribos. To rezultatas – įdomūs, eksperimentų metu gimę meno kūriniai, kurių dalimi ir aktyviu dalyviu gali tapti ir parodos lankytojas“, – parodą pristato Ugnė Paberžytė, viena iš parodos kuratorių.

Mokslo ir meno sintezės tema bus tęsiama ir gegužės 5 dieną (sekmadienį) MO muziejuje organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Minds and Milieus“. Jos metu dalyviai analizuos mokslu paremtos kūrybos klausimą. Taip pat bus ieškoma atsakymų, koks menas šiais technologijų ir ekologinių nelaimių laikais yra reikšmingas. Konferencijoje dalyvaus kibernetikos ekspertas Andrew Pickering, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė Ursula Damm, Audronė Žukauskaitė, Yvonne Volkart ir kiti. Konferenciją moderuos filosofas Kristupas Sabolius.
Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet.

Parodos „Bendrabūvis“ atidarymas MO muziejuje gegužės 4 d. 18 val., konferencija „Minds and Milieus“ – gegužės 5 d. 14 val. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.

Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

 

Mo inf.

MO muziejus kviečia į naujos parodos atidarymo festivalį

Balandžio 6 dieną MO muziejuje bus atidaryta nauja didžioji paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Ta proga vyks dviejų dienų festivalis su specialiais teatro ir šokio pasirodymais, koncertais, pokalbiais su menininkais, mokslininkais, susitikimais su robotu bei nauja programa šeimai.

Muzikos pasaulio žvaigždės Junior A, neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, tapytojas Stasys Eidrigevičius, šokio teatras Low Air, kviestinis robotas – visi jie ir dar daug kitų balandžio 6-7 dienomis kalbės ta pačia tema – apie žmogaus ryšį su kitomis gyvomis ar sukurtomis būtybėmis. Daugiau informacijos: mo.lt.

„MO muziejus kviečia kalbėti apie mus, žmones ir mūsų santykį su kitais – gyvūnais ir robotais. Tema neabejotinai aktuali ir įdomi, o mes ją siūlome patirti kuo įvairiau – ne tik parodos kūriniuose, bet ir rimtose diskusijose su menininkais ar mokslininkais, šokio kalboje ar muzikos ritme. Kviečiame tiesiog smagiai ir prasmingai praleisti laiką MO muziejuje“, – pasakoja MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Du specialiai kurti šokio ir teatro pasirodymai, du koncertai ir piešiantis robotas

Specialius pasirodymus MO muziejuje ruošia Low Air Vilniaus miesto šokio teatro kolektyvas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos  (LMTA) studentai. Low Air performansas kels klausimus, koks yra mūsų santykis su gyvūnais, robotais, netgi – su mumis pačiais. Kaip mes sutalpiname ir bandome suvaldyti savo skirtingas tapatybes. LMTA studentai pristatys specialiai naujoms parodos erdvėms pritaikytą spektaklį „Kas aš?“.

Šeštadienį lankytojų laukia du koncertai: Junior A ir aktoriaus Dominyko Vaitiekūno alter ego – Vitalijaus Špokaičio – stand-up‘as.

MO muziejuje viešės „Robotikos akademija“. Balandžio 7 d. jie pristatys specialią robotų zoną, kurioje muziejaus lankytojai galės ne tik pasivaržyti su robotais skirtingose rungtyse, bet ir pamatys robotą dailininką, tą dieną piešiantį savo robotišką meno kūrinį.

Įdomios diskusijos ir filmai

Balandžio 6 dieną neuromokslininkė Urtė Neniškytė kalbės apie smegenų ir kompiuterio sąsajas. Nors tai gali skambėti kaip ateities technologijos, visgi pirmieji sensoriniai prietaisai implantuojami į smegenis jau nuo aštuntojo dešimtmečio. Paskaitoje U. Neniškytė nagrinės, kokias galimybes mums žada šiuolaikinis neuromokslas bei dabartinės mūsų žinios apie smegenis.

Naujos MO parodos atidarymo savaitgalį į diskusiją kviečia ir „Nanook“ komanda – vyks NYLA podkasto pokalbis. Kartu su mokslininkais ir filosofais žurnalistai diskutuos apie dirbtinio intelekto kuriamą ateitį bei žmogaus vaidmenį joje. Diskusija pavadinimu „O kam reikalingas žmogus? “ įvyks šeštadienio vakarą.

Apie žmogaus ir gyvūno ryšio psichologiją pasakos socialinių mokslų daktarė Rūta Sargautytė. Kaip ji pati teigia, norėdami suprasti gyvūnų elgesį, mes projektuojame į juos savo mintis ir jausmus, bet ar tai yra vienintelis požiūris? Jos paskaitoje bus analizuojama, kaip mes galime suprasti gyvūnų elgesį ir koks ryšys mus sieja su jais.

Apie liūtus, bokserius ir kitus Vilniaus gyventojus papasakos profesorė Natalija Arlauskaitė. Po jos paskaitos lankytojų laukia režisieriaus Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ filmo peržiūra.

Filmų peržiūros tęsis ir sekmadienį – tądien bus rodomas režisieriaus Edmundo Zubavičiaus filmas „Jautrumo kaip duonos“.

Susitikimai net su 6 menininkais ir kūrinių autoriais

Savaitgalio renginių metu MO muziejaus lankytojai galės susitikti su MO kolekcijos menininkais. Balandžio 6 d. planuojami susitikimai su tapytoju Valentinu Antanavičiumi, jaunaisiais šiuolaikinio meno kūrėjais Neringa Černiauskaite ir Ugniumi Gelguda, žinomais kaip Pakui Hardware. Šeštadienį su muziejaus lankytojais susitiks bei apie savo kūrybą papasakos fotografas Aleksandras Macijauskas bei grafikas, tapytojas, iliustratorius bei instaliacijų kūrėjas Stasys Eidrigevičius.

Balandžio 7 d. lankytojai taip pat galės tęsti pažintis su kūrėjais. Tądien įvyks susitikimas su tapytoja Jolanta Kyzikaite, o tapytojos Nomedos Saukienės kūryba bus pristatyta filmo „Iš kur tas švytėjimas“ peržiūros metu.

Visą savaitgalį taip pat siūlomos specialios ekskursijos po parodą kartu su parodos kuratorėmis Erika Grigoravičiene bei Ugne Paberžyte. Tradiciškai organizuojamos ir MO gido ekskursijos. Registracija į ekskursijas čia: „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Atidarymo savaitgalis.

Nauja sekmadienio programa ir vaikams, ir tėvams

Sekmadieniai MO muziejuje ir toliau skiriami šeimoms. Pirmąjį naujos parodos savaitgalį prasidės nauja šeimų sekmadienio programa, pritaikyta ir sukurta specialiai parodai „Gyvūnas – žmogus – robotas“.

Be jau įprastų užsiėmimų 3-8 metų vaikams kartu su teatru „Pradžia“, muziejuje sekmadienį taip pat vyks grafikos raižinių dirbtuvės. Jų metu bus galima patiems susikurti grafikos atspaudą, panaudojant įvairias gyvūno, žmogaus ar roboto kūno detales ar fragmentus. Dirbtuvės skirtos šeimoms su vaikais. Taip pat nuo balandžio 6 dienos MO muziejus pristato šeimos bilietą, todėl apsilankyti muziejuje bus galima dar palankesnėmis sąlygomis.

Visą naujos MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ atidarymo programą balandžio 6-7 d. galima rasti mo.lt. Įsigijus tos dienos muziejaus bilietą, galima dalyvauti visuose tos dienos renginiuose (registracija vyksta į ekskursijas su parodos kuratorėmis ir su MO gidu).

Bilietus įsigyti galima internetu bilietai.mo.lt ir MO muziejaus kasoje. MO muziejaus bendruomenės nariai – MOdernistai – turės galimybę aplankyti naująją MO muziejaus parodą iš anksto (balandžio 5 d.), o parodos atidarymo savaitgalio renginiai MOdernistams yra nemokami.

Mo inf.

MO muziejuje – šiuolaikinio meno žvaigždės

Šiuolaikinio meno žvaigždės Hito Steyerl kūrinys atvyksta į Vilnių. ArtReview „Power 100“, vienas žinomiausių meno pasaulio reitingų, 2017 m. ją paskelbė didžiausią poveikį šiuolaikiniam menui darančia menininke. H. Steyerl darbas bus naujoje MO muziejaus parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri duris lankytojams atvers jau balandžio 6 d.  

Lygina ekonominę krizę ir šiuolaikinę kultūrą
MO muziejaus parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ lankytojams pristatomas H. Steyerl kūrinys „Takumo korporacija“ (angl. „Liquidity Inc“).  Pasitelkdama vandens analogiją, autorė lygina ekonominę krizę ir šiuolaikinę kultūrą. Kūrinyje apžvelgiamas finansų analitiko Jacob Wood gyvenimas, kai šis, praradęs darbą ekonominės krizės metu, iš naujo pradeda savo karjerą, kaip mišrių kovos menų kovotojas.

H. Steyerl, vadovaudamasi aktoriaus ir kovotojo Bruce Lee moto „būk beformis – kaip vanduo“ (angl. „be shapeless, formless, like water“) ir remdamasi tikro žmogaus istorija, pristato žiūrovui įtraukiančią video projekciją, rodomą priešais įspūdingą rampą, primenančią bangą. Pasakojimas metaforiškai sujungia vandens judėjimą su duomenų sklaida virtualioje erdvėje, globaline migracija, gyvybės ištakomis.

Nagrinėja interneto poveikį
H. Steyerl vadinama mūsų globalaus ir skaitmeninio pasaulio stebėtoja. Naudodama skirtingus audiovizualinius metodus, menininkė savo kūriniais tiria, klausia ir kelia diskusijas aktualiomis temomis – koks yra interneto ir skaitmeninio pasaulio poveikis kasdieniniam gyvenimui. Savo darbuose ji nevengia ir humoro, taip savo kūrybą priartindama prie žmogaus, daro ją suprantamesnę platesnei auditorijai.

„Džiaugiamės, kad būsimoje MO muziejaus parodoje turime ryškią užsienio meno atstovę bei stiprius Baltijos regiono menininkus. Parodos tema yra globali ir aktuali, taigi įdomu ją atskleisti ir interpretuoti tiek lietuvių autorių akimis, tiek pasauliniame kontekste“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

H. Steyerl darbai pristatyti Niujorko MoMA muziejuje, Londono ir Madrido galerijose, ji atstovavo Vokietiją Venecijos bienalėje (2015 m.), yra gavusi Olandijos ir Danijos meno festivalių apdovanojimus. Šiais metas H. Steyerl taip pat nominuota Berlyno meno akademijos premija. Berlyne šiuo metu yra eksponuojama ir menininkės paroda, kuri veiks iki balandžio 14 dienos.

Parodoje – ir kaimyninių valstybių žvaigždės
Parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ taip pat bus pristatomi ir kitų užsienio kūrėjų darbai. Žiūrovai turės galimybę išvysti Katjos Novitskovos, instaliacijų kūrėjos iš Estijos, vienos iš post-internetinio meno pradininkių, daugeliui žinomos kaip knygos „Post Internet Survival Guide“ autorės, darbus. Be K. Novitskovos parodoje išvysime latvių kilmės menininkę Daigą Grantiną, kuri šiemet atstovaus Latviją Venecijos bienalėje. Abi menininkės su savo darbais dalyvavo Paryžiaus, Londono, Berlyno, Niujorko galerijose ir muziejuose.

MO muziejuje bus pristatytas ir Mikelis Fišers, latvių menininkas su gana niūria mūsų ateities planetos vizijos versija. Savo kūriniuose menininkas taip pat pasitelkia ironiją bei humorą, kritikuoja fanatizmą bei tikėjimą „universaliomis tiesomis“. M. Fišers už savo darbus yra apdovanotas prestižiniu Latvijos vizualiųjų menų prizu – The Purvitis Prize. Jis taip pat atstovavo Latviją 2017 m. Venecijos bienalėje.

Parodoje žiūrovai išvys ukrainiečių kilmės menininko Olego Kuliko, garsėjančio radikaliais performansais, kuriuose jis persikūnydavo į pasiutusį šunį, darbus. Būtent O. Kulikas buvo vienas iš įkvėpimo šaltinių režisieriui Ruben Ostlund kuriant garsiąją filmo „Kvadratas“ vakarienės sceną. Menininkas savo performansų metu kuria šokiruojantį sužvėrėjusio vyro įvaizdį ir tarsi klausia, ką reiškia būti žmogumi ir kas nutiktų, jei grįžtume į pirmykštį gyvūnišką būvį. MO muziejuje bus eksponuojamos O. Kuliko nuotraukos, kuriose jis siūlo persvarstyti žmonių ir gyvūnų lygių teisių klausimus.

Lietuvos autorių ir užsienio menininkų kūrinius MO muziejuje bus galima pamatyti parodoje „Gyvūnas – žmogus – robotas“ nuo balandžio 6 dienos iki rugpjūčio 25 dienos.

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

 

 

 

 

Hito Steyerl, Takumo korporacija. 2014 m.
Hito Steyerl, Takumo korporacija. 2014 m.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas