7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Meno parko inf.

Neringos Poškutės-Jukumienės personalinė paroda „WTF“

Nuo liepos 1 d. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas), pradės veikti Neringos Poškutės-Jukumienės personalinė paroda „WTF“. Parodą galima bus aplankyti iki liepos 25 d.

Liepos 1 d. nuo 18 iki 20 val., laikantis visų saugumo reikalavimų, kviečiame į susitikimą su parodos autore Kaune galerijoje „Meno parkas“.

Rengėjų inf.

Kviečia 1–oji tarptautinė meno trienalė Unpredictable futures/Nenuspėjamos ateitys

1-oji tarptautinė meno trienalė Unpredictable futures/Nenuspėjamos ateitys – vizijų ir tyrimų projektas, atsiliepiantis į kosmoso ir antropoceno epochos aktualijas, prognozuojantis gyvenimą už Žemės ribų. Projektas įgyvendinamas Molėtų mieste ir apylinkėse, kurios jau prieš keletą dešimtmečių Lietuvos mokslininkų ir menininkų dėka tapo vizualinių, pragmatinių, prognostinių, ontologinių ir kitų ryšių su kosmosu vieta. Į klausimą, koks bus ateities pasaulis, atsakymo ieškos 1–oji tarptautinė meno trienalė Unpredictable futures/Nenuspėjamos ateitys (UFNA).

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Džiaugsmas akims yra amžinas

Monikos Radžiūnaitės paroda „Apstybės / Superfluitates“

Šiais metais Vilniaus dailės akademiją baigė stiprus tapytojų kursas, visų darbai verti plataus meno publikos dėmesio, tačiau ne visų baigiamieji darbai tapo parodomis, dargi kuruotomis. Monikos Radžiūnaitės baigiamasis kūrybinis darbas – paroda „Apstybės / Superfluitates“ (vadovas Konstantinas Bogdanas, kuratorius Linas Bliškevičius) įsikūrė Pamėnkalnio galerijoje, kuri ta proga tapo viduramžiška šventykla su vitražais, slibinais, burgundiškosios juodos sienų plokštėmis, kolonų bazėse knibždančiomis bestiarijų būtybėmis, velniais ir šermuonėliais.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viltė Visockaitė

Ieškant priešnuodžio

14-oji Baltijos trienalė: nesibaigiančios kovos Šiuolaikinio meno centre

Atėjo toks metas, kai visos krizės – ekonominė, ekologinė, migracinė, informacinė ir politinė – persipynė, ir niekas negali dorai paaiškinti, iš kur jos kilo ir kaip jas spręsti, tačiau daugelis skelbiasi radę „sprendimą“ (Mäger, 2016; Herszenhorn, 2018; Applebaum, 2019; Harding, 2018).

Agnieszka Polska, „Paklausk sirenos“. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Agnieszka Polska, „Paklausk sirenos“. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Petro Išoros ir Onos Lozuraitytės architektūros sprendimai. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Petro Išoros ir Onos Lozuraitytės architektūros sprendimai. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Danutė Kvietkevičiūtė, „Žolė (skirta M.K. Čiurlioniui)“. 1975 m. V. Nomado nuotr.
Danutė Kvietkevičiūtė, „Žolė (skirta M.K. Čiurlioniui)“. 1975 m. V. Nomado nuotr.
VDA inf.

Planas yra viskas – Planas yra niekas

Birželio 30 – liepos 31
Atidarymas: birželio 30 d. 17 val. 30 min.

Paroda pristato atrinktus šių metų VDA magistro studijas baigusių studentų diplominius kūrinius. Pandemija ne vieną jų vertė keisti, griauti, kurti naujus planus ar paliko visai be planavimo galimybės, todėl šiandien atrodo įdomu ir vertinga užklausti šią būseną kaip konceptą. Parodoje renkamės tyrinėti planą ne tik kaip mums žinomą konkretybę, bet ir kaip visa apimti galinčią abstrakciją, planą kaip tikrovės, eksperimento, gyvenimo, asmenybės, tapimo menininku ir meno metonimiją. Menas akistatoje su mumis turi galią plėsti žmogaus vaizduotę kaip mąstymo dalį, vadinasi, ribotą plano formą paversti neribojančiu kontekstu.

Monika Krikštopaitytė

Juodoji masė

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Grumstai, dumblas, lipalas ir molis“ galerijoje „Trivium“

Tai žinoma, kad ši paroda yra tik mažytė ir nelabai reikšminga bendrame miesto parodų kontekste, kur ką tik nugriaudėjo 14-osios Baltijos trienalės atidarymai, kaip ir pačios autorės kūrybos parodų peizaže, tačiau ji velniškai gerai atskleidžia 10-ojo dešimtmečio jaunosios tapybos siaubą, šoką ir sutrikimą, kai pagaliau moterims prasibrovus į šią dangišką katedrą pasirodė, jog tapyba mirė, menas pasikeitė negrįžtamai prabilęs visai kita kalba.

Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Dovilė Barcytė

Kitokia Vilniaus topografija

Paroda „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia parodų ciklą, suteikiantį galimybę geriau pažinti ar iš naujo atrasti Vilnių. Meno kūriniais sukonstruojamas miesto, o kartu ir valstybės, istorijos konspektas, priartinantis praeitį prie dabarties ir leidžiantis į puikiai pažįstamą kasdieninę sostinės aplinką pažvelgti kitu kampu, suprasti vietą, kurioje gyvename.

Juozapas Balzukevičius (1866–1915) ir nežinomas XX a. I pusės dailininkas, IV stoties paveikslas „Jėzus sugavimo vietoje“; fragmentas: „Judo pabučiavimas“, Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčia
Juozapas Balzukevičius (1866–1915) ir nežinomas XX a. I pusės dailininkas, IV stoties paveikslas „Jėzus sugavimo vietoje“; fragmentas: „Judo pabučiavimas“, Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčia
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Aleksandra Aleksandravičiūtė

Grafikas su fotokamera

Vytauto Jurkūno grafikos ir fotografijų paroda

Galerijoje „Kairė–dešinė“ – vėl netikėtumas. Vytauto Jurkūno, lietuvių grafikos klasiko (1910–1993), darbai daugeliui pažįstami nuo mokyklos laikų ir todėl, kaip neretai su klasikais atsitinka, kelia tik mandagiai užmaskuojamą nuobodulį. Tačiau parodos „Vytautas Jurkūnas (1910–1993).

Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytauto Jurkūno parodos fragmentas
Vytautas Jurkūnas, Autoportretas prie pietos. 1937–1939 m.
Vytautas Jurkūnas, Autoportretas prie pietos. 1937–1939 m.
Meno organizacijų grupė

Viešas laiškas dėl menininkui Dainiui Liškevičiui pareikštų kaltinimų valstybinių simbolių išniekinimu

Lietuvos Respublikos Prezidentui,

Vyriausybei, LR Seimui,

Prokuratūrai ir Policijos departamentui

2021 06 17

 

Pareiškiame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo meno kūrinyje kelia grėsmę Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam raiškos laisvės principui ir kultūros institucijų veikimui Lietuvoje.

Dainius Liškevičius, kadras iš videoperformanso „Kliaksas / Restartas“
Dainius Liškevičius, kadras iš videoperformanso „Kliaksas / Restartas“
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas