7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aleksandra Aleksandravičiūtė

Aleksandra Aleksandravičiūtė

Lyg kopimas kalnų takeliu

Tatjanos Diščenko paroda „Murakami manija“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“

Visi besidomintys grafika atpažįsta Tatjanos Diščenko darbus iš jos savito braižo, kuriam turėjo įtakos ne tik studijos Lvovo poligrafijos institute ir ilgametis darbas animacijos srityje, bet ir (Lietuvos aplinkoje) ne visai standartinis kūrybinio brendimo kelias. Jos individualių parodų recenzijose nuolat kalbama apie subtilų ir meditatyvų estampų pobūdį, poetinius ir muzikinius būties apmąstymus, minimalistinėmis formomis išreikštus daugiaprasmius vaizdus. Bet pirmiausia Tatjana vertinama kaip nepriekaištingai profesionali oforto technikos meistrė, paverčianti technikos subtilybes meninio vaizdo dalimi.
 

Norėtųsi išskirti Diščenko parodą „Murakami manija“ atkreipiant dėmesį į proceso ir laiko sampratą jos grafikoje. Tatjana pirmą kartą eksponuoja knygas. Tai šešios dailininko knygos, dedikuotos Haruki Murakami. Dar 2008 m. viename interviu ji pasakė:

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Aleksandra Aleksandravičiūtė

Grafinio paveikslo šviesa

„Šviesos gelmė“ – Birutės Stančikaitės paroda „Lietuvos aido“ galerijoje 

XX a. unikalią vietą tarp Lietuvos grafikų užėmė Petras Repšys, Vytautas Kalinauskas ir Rimantas Dichavičius. Jie, nepaisydami tuo laiku įsigalėjusio griežto dailininkų pasiskirstymo „kūrybinėmis sekcijomis“, šalia grafikos sėkmingai kūrė ir freskos, scenografijos, fotografijos, tapybos darbus. Šiandien daugelio grafikų visai nebevaržo žanrų ribos (Kęstutis Grigaliūnas, Giedrius Jonaitis, Laisvydė Šalčiūtė, Kęstutis Vasiliūnas). Dalis patyrusių spausdintinės grafikos autorių, nusprendę išbandyti naujas galimybes, renkasi tapybą (Dalia Mažeikytė, Ramunė Vėliuvienė).   

Apie juos būtų galima parašyti atskirą studiją, pradedant tuo, kaip jaučiasi gavę galimybę iškart pamatyti savo darbo rezultatą, kuris, kitaip nei estampuose, yra vienetinis ir nepriklausomas nuo ilgo, atsitiktinumų kupino spausdinimo proceso. Tapant įmanoma improvizuoti, atsipalaiduoti, o paveikslo dydžio nevaržo spausdinimo galimybės. Pagaliau neribotas spalvų pasirinkimas. Vis dėlto net ir brandūs meistrai, atsidūrę naujoje srityje, tampa pirmokais ir bandymų rezultatai gali nuvilti.

Birutė Stančikaitė. Iš ciklo „Šviesos gelmė“, IV. 2012 m. K. Stoškaus nuotrauka
Birutė Stančikaitė. Iš ciklo „Šviesos gelmė“, IV. 2012 m. K. Stoškaus nuotrauka
Birutė Stančikaitė. Iš ciklo „Šviesos gelmė“, I. 2012 m. K. Stoškaus nuotrauka
Birutė Stančikaitė. Iš ciklo „Šviesos gelmė“, I. 2012 m. K. Stoškaus nuotrauka
Birutė Stančikaitė. „Kai aš pievoje smilgele lingavau“. 2012 m. K. Stoškaus nuotrauka
Birutė Stančikaitė. „Kai aš pievoje smilgele lingavau“. 2012 m. K. Stoškaus nuotrauka