7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Viltė Visockaitė

Viltė Visockaitė

Pilvas, upė ir tarpekliai

Elenos Antanavičiūtės tapybos paroda „Kūne“ Pamėnkalnio galerijoje

Vaizduodama kūną, Elena Antanavičiūtė siekia išreikšti savo vidinę tikrovę. Tačiau kokia gi ta tikrovė? Kokios patirtys ir kaip jos pristatomos? Kultūros leidinyje „Šiaurės Atėnai“ kartu su parodos atidarymu pasirodė ir menininkės parašytas tekstas „Nutapyk, gerai atrodo“, kuriame braižomas kūniškų patirčių ir mąstymo žemėlapis. Būtent šis potyrių tinklelis, užmestas ant paveikslų, būtų galėjęs įkontekstinti ir įveiklinti parodą. Ypač prisimenant, kad 2020 m. Jaunojo tapytojo konkursą laimėjusi Antanavičiūtė savo kūrinius pristatė kartu su pasakojimu apie dalyvavimą performanse „Saulė ir jūra“ Venecijos bienalėje. Todėl mano tekstas taps tarsi jungiamuoju tiltu tarp menininkės patirčių pasakojimo ir jos paveikslų.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Elena Antanavičiūtė, Pagurklis. 2021 m.
Elena Antanavičiūtė, Pagurklis. 2021 m.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Elena Antanavičiūtė, Peizažas. 2021 m.
Elena Antanavičiūtė, Peizažas. 2021 m.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Elena Antanavičiūtė, Ant grindų. 2021 m.
Elena Antanavičiūtė, Ant grindų. 2021 m.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viltė Visockaitė

Ieškant priešnuodžio

14-oji Baltijos trienalė: nesibaigiančios kovos Šiuolaikinio meno centre

Atėjo toks metas, kai visos krizės – ekonominė, ekologinė, migracinė, informacinė ir politinė – persipynė, ir niekas negali dorai paaiškinti, iš kur jos kilo ir kaip jas spręsti, tačiau daugelis skelbiasi radę „sprendimą“ (Mäger, 2016; Herszenhorn, 2018; Applebaum, 2019; Harding, 2018).

Agnieszka Polska, „Paklausk sirenos“. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Agnieszka Polska, „Paklausk sirenos“. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Petro Išoros ir Onos Lozuraitytės architektūros sprendimai. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Petro Išoros ir Onos Lozuraitytės architektūros sprendimai. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Danutė Kvietkevičiūtė, „Žolė (skirta M.K. Čiurlioniui)“. 1975 m. V. Nomado nuotr.
Danutė Kvietkevičiūtė, „Žolė (skirta M.K. Čiurlioniui)“. 1975 m. V. Nomado nuotr.
Viltė Visockaitė

Būsimi parodų intensyvumai

Michaelo Rakowitziaus paroda Radvilų rūmų dailės muziejuje

Vos dieną prieš įsigaliojant karantinui Radvilų rūmų dailės muziejuje aplankiusi Michaelo Rakowitziaus parodą „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“, pagalvojau, kad apžvalgos rašyti neverta – juk parodos nebus galima apžiūrėti kelis mėnesius (kaip pasirodė, mažiausiai keturis). Tačiau dabar vis dažniau išgirstame apie galimus karantino švelninimus ir (tikiuosi) būsimą kultūros įstaigų atvėrimą, vadinasi, ir Rakowitziaus parodos apžvalga įgauna daugiau prasmės.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Viltė Visockaitė

Privatus virtualus sodas

Paroda „Augti tyliai“ VDA galerijoje „Akademija“

Dvi menininkės Urtė Bakaitė ir Marija Sučilaitė vertina darbą dviese, jas tai skatina kurti, augti ir įsipareigoti. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ birželio 30 d. dviese atidarė bendrą parodą „Augti tyliai“, kurioje gvildenamas žmogaus ir gamtos santykis per laiko prizmę. Paroda padalinta į dvi dalis: pirmame aukšte eksponuojami grafikos darbai, o antrame – dvi nuraižytos klišės, augalų instaliacija, fotografijos, piešinys ir akvarelės. Nors pirmame aukšte estampai funkcionuoja kaip atskiri ir savarankiški kūriniai, kitiems reikalingas fragmentus sujungiantis ir įprasminantis pasakojimas.

Parodos „Augti tyliai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Augti tyliai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
„Rūšių prisikėlimas. Iš laiško daržui. Iš laiško gėlynui“. 2020 m.  V. Nomado nuotr.
„Rūšių prisikėlimas. Iš laiško daržui. Iš laiško gėlynui“. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Parodos „Augti tyliai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Augti tyliai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Urtė Bakaitė ir Marija Sučilaitė, iš ciklo „Paviršiai“. 2018 m.  V. Nomado nuotr.
Urtė Bakaitė ir Marija Sučilaitė, iš ciklo „Paviršiai“. 2018 m. V. Nomado nuotr.
Urtė Bakaitė ir Marija Sučilaitė, iš ciklo „Paviršiai“. 2018 m. V. Nomado nuotr.
Urtė Bakaitė ir Marija Sučilaitė, iš ciklo „Paviršiai“. 2018 m. V. Nomado nuotr.