Elenos Antanavičiūtės tapybos paroda „Kūne“ Pamėnkalnio galerijoje
Vaizduodama kūną, Elena Antanavičiūtė siekia išreikšti savo vidinę tikrovę. Tačiau kokia gi ta tikrovė? Kokios patirtys ir kaip jos pristatomos? Kultūros leidinyje „Šiaurės Atėnai“ kartu su parodos atidarymu pasirodė ir menininkės parašytas tekstas „Nutapyk, gerai atrodo“, kuriame braižomas kūniškų patirčių ir mąstymo žemėlapis. Būtent šis potyrių tinklelis, užmestas ant paveikslų, būtų galėjęs įkontekstinti ir įveiklinti parodą. Ypač prisimenant, kad 2020 m. Jaunojo tapytojo konkursą laimėjusi Antanavičiūtė savo kūrinius pristatė kartu su pasakojimu apie dalyvavimą performanse „Saulė ir jūra“ Venecijos bienalėje. Todėl mano tekstas taps tarsi jungiamuoju tiltu tarp menininkės patirčių pasakojimo ir jos paveikslų.
14-oji Baltijos trienalė: nesibaigiančios kovos Šiuolaikinio meno centre
Atėjo toks metas, kai visos krizės – ekonominė, ekologinė, migracinė, informacinė ir politinė – persipynė, ir niekas negali dorai paaiškinti, iš kur jos kilo ir kaip jas spręsti, tačiau daugelis skelbiasi radę „sprendimą“ (Mäger, 2016; Herszenhorn, 2018; Applebaum, 2019; Harding, 2018).
Michaelo Rakowitziaus paroda Radvilų rūmų dailės muziejuje
Vos dieną prieš įsigaliojant karantinui Radvilų rūmų dailės muziejuje aplankiusi Michaelo Rakowitziaus parodą „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“, pagalvojau, kad apžvalgos rašyti neverta – juk parodos nebus galima apžiūrėti kelis mėnesius (kaip pasirodė, mažiausiai keturis). Tačiau dabar vis dažniau išgirstame apie galimus karantino švelninimus ir (tikiuosi) būsimą kultūros įstaigų atvėrimą, vadinasi, ir Rakowitziaus parodos apžvalga įgauna daugiau prasmės.
Paroda „Augti tyliai“ VDA galerijoje „Akademija“
Dvi menininkės Urtė Bakaitė ir Marija Sučilaitė vertina darbą dviese, jas tai skatina kurti, augti ir įsipareigoti. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ birželio 30 d. dviese atidarė bendrą parodą „Augti tyliai“, kurioje gvildenamas žmogaus ir gamtos santykis per laiko prizmę. Paroda padalinta į dvi dalis: pirmame aukšte eksponuojami grafikos darbai, o antrame – dvi nuraižytos klišės, augalų instaliacija, fotografijos, piešinys ir akvarelės. Nors pirmame aukšte estampai funkcionuoja kaip atskiri ir savarankiški kūriniai, kitiems reikalingas fragmentus sujungiantis ir įprasminantis pasakojimas.