7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Laima Laučkaitė

Iš kito Vilniaus laiko

Paroda „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1869–1927“ Vilniaus paveikslų galerijoje

Ar pastebėjot, kad NDG ekspozicijoje, XX a. pradžios dailės salėje, įspūdingiausias, didžiausias paveikslas yra „Priemiesčio vaikai“ (1917)? Mano mėgstamiausias. Jį nutapė dailininkas neįmanoma ištarti pavarde: Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius (1869–1927). Pagal tapybos meistriškumą lygiavertis Ferdinandui Ruščicui, pagal to meto vilniečių liudijimus jį pranokęs savo inteligentiškumu. Kitaip nei Ruščicas, nesukūrė savo mito, liko pamirštas: iki šiol nebuvo jo parodų nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, neišleista jokia jo kūrybos monografija.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Damos portretas (Lucyna Messal)“. 1911 m. Privati kolekcija
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Damos portretas (Lucyna Messal)“. 1911 m. Privati kolekcija
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Moters portretas kraštovaizdžio fone (Auksinė ponia)“. Poznanės nacionalinis muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Moters portretas kraštovaizdžio fone (Auksinė ponia)“. Poznanės nacionalinis muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Priemiesčio vaikai (Badas Vilniuje)“. 1917 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Priemiesčio vaikai (Badas Vilniuje)“. 1917 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Užvažiuojamojo namo kiemas“. 1926 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Užvažiuojamojo namo kiemas“. 1926 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Kelyje“. 1902 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Kelyje“. 1902 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Arklio bandymas“. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Arklio bandymas“. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Vilniaus gatvelė. Prasilenkiantys vežimai“. 1897 m. Nacionalinis muziejus, Varšuva
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Vilniaus gatvelė. Prasilenkiantys vežimai“. 1897 m. Nacionalinis muziejus, Varšuva
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Laikraščių pardavėjas“. 1916 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Laikraščių pardavėjas“. 1916 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
The Rooster gallery

Alinos Melnikovos paroda „Green night, sleep tight“

The Rooster Gallery kviečia į magišką tapytojos Alinos Melnikovos parodą Green night, sleep tight.

Lauksime atidaryme lapkričio 25 d. 18 val. Šv. Brunono Bonifaco g. 12.

Naujausioje kūryboje A. Melnikova tyrinėja gamtiškumo/natūralumo ir dirbtinumo santykį ir jo sociokultūrines refleksijas. Paskutiniųjų metų tapybos darbai, piešiniai ir keramikos objektai žymi autorės kūrybos poslinkį nuo lyties tapatybės prie post-humanizmo ir post-tapatybės kategorijų, peržengiančių antropocentrinės perspektyvos ribas, liudijančių taksonominio požiūrio slinktį ir dekonstruojančių hierarchinę gyvybės formų klasifikaciją. Nors atsispirianti nuo mokslinių tyrimų (Donnos Haraway, Lynn Margulis) įžvalgų, menininkės kūrybinė prieiga intuityvi, paliekanti erdvės neapibrėžtumui, abejonėms, sąmyšiui ir paradoksams.

VDA inf.

Vladislovas Daujotas (1921–2009): tekstilininko dosjė

Atidarymas lapkričio 18 d. (ketvirtadienį), 17 val.

Paroda, skirta ilgamečio Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Vladislovo Daujoto gimimo šimtmečiui, inicijuota Tekstilės meno ir dizaino katedros dėstytojų.

VGMC inf.

Kunigundos Dineikaitės tapybos paroda „Peizažo užkalbėjimas“

2021 m. lapkričio 23 – gruodžio 18 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Kunigundos Dineikaitės tapybos paroda Peizažo užkalbėjimas.

Aistė Kisarauskaitė

Ir atėjo medžių kariauna

Mintys po Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“

Apgailėdama, kad nepasirodė jokia išsamesnė menotyrinė Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“ apžvalga (kuratorė Jurgita Ludavičienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejus) ir kad parodą pamačiau beveik paskutinę dieną prieš uždarant, bandysiu nors kiek užpildyti šią spragą.

Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
TSEKH inf.

Izraelio menininko Evgeny Merman paroda „Atlasas paveiklsuose /Bilder Atlas“

Nuo lapkričio 19 d. meno galerijoje TSEKH atidaroma Izraelio menininko Evgeny Merman paroda „Atlasas paveiklsuose /Bilder Atlas“

Evgeny Merman parodoje vyrauja didelės apimties paveikslai, įkvėpti iliustruoto geografinio atlaso, kuris buvo išleistas keliais leidimais XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje Leipcige bei Vokietijoje

Monika Krikštopaitytė

Scenarijus ant stalo

Arba kuratorystės svarba pasakojant Ievos Naginskaitės istoriją

Prieš Vėlines, spalio 28 d., Vilniuje teko apsilankyti keturių parodų atidarymuose. Žiūrovus pakvietė Vilniaus paveikslų galerija su lenkų kuratorės Elizos Ptaszyńskos kuruojama pirmąja išsamesne Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) paroda, jaunosios kartos tapytojos Vitos Opolskytės (g. 1992) personalinė paroda (pristatė „The Rooster Gallery“), galerijoje „Arka“ atidaryta XII tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Vizitinė kortelė“ (ir tekstilės menininkės Indrės Biekšaitės paroda „Ei“) bei dvinarė labai mažai žinomos dailininkės Ievos Naginskaitės (1921–2012) kūrybos retrospektyva „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51).

Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Jolita Liškevičienė parodoje „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje. Autorės nuotr.
Jolita Liškevičienė parodoje „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
S.Bako muziejus

Angelikos Sher personalinė paroda „Eglė žalčių karalienė”

Nuo 2021 m. lapkričio 19 d. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10.2, Vilnius) atidaroma vienos ryškiausių šiuo metu Izraelyje kuriančių menininkių Angelikos Sher personalinė paroda „Eglė žalčių karalienė”, kurioje eksponuojamo fotografijų ciklo ir videokūrinio pagrindine herojė – pripažinta Lietuvos kino ir teatro aktorė Eglė Mikulionytė.

Angelikos Sher nuotr.
Angelikos Sher nuotr.
Angelikos Sher nuotr.
Angelikos Sher nuotr.
Angelikos Sher nuotr.
Angelikos Sher nuotr.
Erika Grigoravičienė

Kirvarpos pavyzdžiu

Birutės Zokaitytės medžio raižinių paroda „Aštrūs objektai“ Vilniaus rotušėje

„(...) tyrinėdama Birutės estampus, neretai patenku į sunkiai nusakomą būseną – savotišką transą, kai jos sukurti vaizdai ir vizijos, mįslingi pasakojimai nukelia mane į kitokią erdvę. Tuomet pasijuntu lyg būčiau grįžusi į praeitį, kai sėdėdama savo senelių namo palėpėje vartydavau šimto metų senumo knygas, anatomijos atlasus, kelionių aprašymus, dar senesnius viso pasaulio herbarijus, sveikatinimo, vaikų auginimo patarimų knygas arba senus žurnalus, kuriuose labai patraukliai atrodydavo senos litografijos bei blankios nuotraukos. Būdavo ten ir senų fotografijų albumų (naujesni stovėdavo kambarių etažerėse), ir aš stebėdavausi tais vaizdais „vietų, kuriose nebuvau ir nebūsiu“.

Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Linas Bliškevičius

Nekąsiu

Vitos Opolskytės parodą „Bite Me“ pristato „The Rooster Gallery“

Šiuo metu galima pastebėti išryškėjusią tendenciją vis daugiau dėmesio teikti parodų architektūrai, erdvės žaismei, meno kūrinio pristatymo scenografijai. Parodoms suteikiamas veidas jas pačias paverčia kone autonomišku meno kūriniu. Pavyzdys – Vitos Opolskytės tapybos paroda „Bite Me“ galerijoje „The Rooster Gallery“. Taip, mes su šia tapytoja kartais einame alaus, tačiau iš karto noriu pabrėžti, kad man ir mano „objektyvumui“ tai įtakos nedaro, nes visuomet sau kartoju seniai mirusio mąstytojo žodžius – „draugai svarbu, bet tiesa svarbesnė“. Šiuo atveju tiesa maloni, nes vos užėjęs į ekspozicinę erdvę nudžiungi ne vien dėl to, kad Šv. Brunono gatvėje šiuo metu įsikūrusioje galerijoje tamsiu paros metu negavai per galvą kaip pats šventasis, bet ir todėl, kad tave kaip kokį šv. Sebastijoną iškart perveria kokybės ir profesionalumo strėlės, nors skaičiusiems menininkės kūrybinę biografiją tai neturėtų kelti nuostabos.

Vita Opolskytė, „Sakyk mano vardą“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Sakyk mano vardą“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Tariamasis narcizas“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Tariamasis narcizas“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas