Galerijoje ,,MOrka“ liepos 14-30 dienomis veiks Aros Radvilės Juozapaitytės personalinė darbų paroda ,,VOLVER“.
VOLVER ispanų kalboje reiškia sugrįžimą. O parodos Moterys – Pranašės, Skalbėjos, Mama, Maja ir Ateivė kalba apie pabėgimą. Raudona saulė (geresnio gyvenimo siekis) priklauso visiems. Tačiau, kitas kultūras dažniausiai apgaubiame menamu aukso spindesiu, o ne savąja šviesa. Jos – ryškios, spalvingos, charizmatiškos, užburiančios ir egzotiškos. Bet pavargusios ir piktos.
2022 07 18–07 30
Parodos kuratorė Julija Mockutė
Parodoje taip pat eksponuojama Rodion Petroff instaliacija
VDA galerija Artifex Gaono g. 1, Vilnius
Atidarymas liepos 19 d. 18 val.
Paroda „anapilio matymai“ Palangos kurorto muziejuje
Kažkurią vasarą atostogaudama Liepojoje ne juokais širdau ant mūsų šalies kurortų. Ir ne dėl kūnų prikimšto pajūrio, nes ne kurortai, ne mūsų valstybė sukūrė dabarties geografiją su tokia trumpute mums priklausančio pajūrio juosta. Burnojau ne dėl milžiniškų nakvynės kainų, nes tas pajūrio ruoželio menkumas rinkodarai turi nemažą įtaką, o pykau pamačiusi Liepojos miesto (ar miestelio) muziejuje veikiančią Edgaro Dega litografijų parodą. Kitais metais čia poilsiautojai galėjo pasigrožėti Aleksandro Vasiljevo drabužių kolekcija.





Liepos 15 d. (penktadienį) 18 val., galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a 27, Kaunas) vyks naujosios kartos tapytojų parodos KONTR-ARGUMENTAS V atidarymas. Kviečiame!
Parodos dalyviai: Jonas Meškauskas, Agata Orlovska, Mantas Valentukonis, Šarūnas Baltrukonis, Rasa Deveikytė, Emilis Šeputis, Adelė Urbanavičiūtė, P1ge3on, Ieva Jaruckytė, Liudas Matijošius, Aurelija Bulaukaitė.
Paroda „Lutum magnum“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Lietuvos keramika pastaruoju metu nestokoja dėmesio. Kauno meno mokyklos Keramikos katedros 90-mečiui skirtas parodų maratonas, prasidėjęs 2021 m. ir aktualizavęs tradicijos ir novatoriškumo aspektus, tęsiasi. Nuo liepos 8 d. Marko Rothko meno centre Daugpilyje (Latvija) veikia mūsų keramikos paroda „Sakmių kambariai. XXI a. Lietuvos keramika“ (kuratorės Rita Mikučionytė, Agnė Šemberaitė), kaskart iš įvairių pasaulio kampelių pasiekia žinios apie lietuvių keramikų pelnytus tarptautinius laurus.








Paroda „Kita energija“ Energetikos ir technikos muziejuje
Šiuo metu Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje veikianti Andriaus Zakarausko kuruota paroda „Kita energija“ kelia dvejopus jausmus: iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip visiška beprotybė: kas galėtų sumąstyti daryti parodą tokioje vizualiai aktyvioje, intensyvioje ir sudėtingoje erdvėje? Tačiau žinant Zakarausko sau keliamus kūrybinius uždavinius, meninius tyrinėjimus ir apmąstymus, pasirinkimas atrodo nuoseklus ir natūralus, pratęsiantis menininko tyrimus apie tapybos ir erdvės, garso, meno, kultūros ir žmogaus istorijos santykį. Paroda intriguoja ir yra įdomi kaip kuratoriaus žvilgsnis į sudėtingą muziejaus erdvę, skambančią spalvomis ir vaizdiniais, kurie kuria aktyvų vizualinį triukšmą. Garsas dažnai tampa vaizdo, šio tapytojo potėpio, tęsiniu arba net atskira instaliacija ar performansu, papildančiu, pratęsiančiu kūrinį. Šiuo atveju tęsiniu ar papildiniu tapo visa muziejaus erdvė. Parodoje dalyvauja beveik dvidešimt skirtingų kartų menininkų – tai ir neseniai mokslus baigę Zakarausko studentai, ir jo kolegos profesoriai, ir aukščiausius nacionalinius apdovanojimus pelnę menininkai.








Liepos 15 d., penktadienį, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje (NMK) atidaroma tarptautinė grupinė „Sweet Dreams Foundation” paroda. Joje eksponuojami netgi 14-os menininkų (-ių) tarpdisciplininiai, videomeno, skulptūros ir tapybos darbai. Parodos atidarymo proga Nidos meno kolonija taip pat rengia ir naujos skulptūros pristatymą, performansų bei muzikines programas Nidoje.
Liepos 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijos „Meno parkas“ pirmame aukšte pradės veikti performanso meno dueto iš Suomijos Kainulainen & Latva paroda „Anhedonija“. Parodos kuratorė Vaida Tamoševičiūtė.
Jimo Goldbergo paroda „Rich and Poor“ Kauno fotografijos galerijoje
Niekada nebuvau San Fransiske. O ir tikrai nebuvau ten 8-ajame ar 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Tikrai ir nebepabuvosiu. Bandžiau ten nusikelti būdama Kaune. Nors nežinau, ar fotografijos galerijoje veikianti Jimo Goldbergo paroda „Rich and poor“ (iš angl. „Turtingieji ir vargšai“) mane ten sugebėjo nukelti. Fotografijos, pirmiausia išleistos kaip knyga, čia įgauna parodos formatą ir ne tik nukelia į tuometinį Amerikos didmiestį, bet intymiai atskleidžia keliasdešimties žmonių asmenybes. Atėjusi pažindinausi ne su miestu, o per kelias akimirkas, sukoncentravusi žvilgsnį, vis iš naujo patyriau ne vieno sudėtingo gyvenimo istoriją mieste, kuriame, kaip ir visur, daug atskirties, įvairovės, skirtingų patirčių, individualumo.
Paroda „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“ Maironio lietuvių literatūros muziejuje
Dalios Grinkevičiūtės „Atsiminimai“, rašyti tada, kai tremties pasakojimų modelis iš esmės dar neegzistavo, yra atidaus žvilgsnio dokumentas. Žvilgsnio, kurį kreipia nuosavas pastabumas ir jautrumas ir mažai veikia kultūriškai išmokti būdai reguliuoti jo stambumą, trukmę, objektus. Šis žvilgsnis nuolat keičia mastelį: tai itin priartėja prie aprašomų daiktų, paviršių, kūnų ir pačių nemaloniausių substancijų, tai atsitraukia nuo jų taip, kad žmogus dingsta, o lieka tik didingas Arkties ledynų peizažas. Arkties didingumą, romantizmo žodyno, būdingo pasakojimams apie šalčio ir ledynų užkariavimą, nuotrupą, visuomet lydi žmogaus menkumas – ne todėl, kad jis menkas apskritai, veikiau priešingai, o todėl, kad priverstinai tapęs „ne šio pasaulio padaru“: