Teatras

Nuo Aristotelio mimezės teorijos, kuri apibendrintai teigia, kad teatras yra gyvenimo procesų veidrodis, iki epinio teatro ir vėliau – postmodernizmo, pavertusio žiūrovą bendraautoriumi, teatras ir gyvenimas vienu ar kitu būdu susipina scenoje. Įdomus pavyzdys – XVIII a. išsiplėtojusi miesčioniškoji drama, atliepianti vidurinės klasės poreikius.

Skaityti toliau >>

Nr. 9 (1374), 2021-03-10 | Teatras

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. D. Putino nuotr.

Laurynas Jurgelis spektaklyje „Nežinoma žemė. Šalčia“. D. Matvejevo nuotr.

Scena iš spektaklio „Pirmapradis“. D. Matvejevo nuotr.

Scena iš spektaklio „Žalia pievelė“. D. Matvejevo nuotr.

Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.

Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.

Greta Vilnelė

Gyvas santykis ir teatro laikinumas

Pokalbis su aktore Adele Šuminskaite

Su aktore Adele Šuminskaite kalbėjomės apie jos veikėjas bei teatro reikšmę gyvenime. Ji sukūrė vaidmenis spektakliuose „Trans Trans Trance“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, OKT, 2017), „Laimės respublikoje“ (rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2018), „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, OKT, 2018) ir jo tęsinyje „Sapiens“ (Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Balkonas“ (rež. Éric Lacascade, Jaunimo teatras, 2019) bei „Sprendžiant Hedą“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Vilniaus mažasis teatras, 2020).

Skaityti toliau >>

Nr. 9 (1374), 2021-03-09 | Teatras

Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.

Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.

Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.

Adelė Šuminskaitė ir Danutė Kuodytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.

Kamilė Petruškevičiūtė, Tomas Kliukas ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.

Kamilė Petruškevičiūtė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.

Ignas Zalieckas

Dirbti savo sode

Pokalbis su aktoriumi Matu Dirginčiumi

Aktorius Matas Dirginčius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Austerlicas“ (rež. Krystianas Lupa, Jaunimo teatras, 2020), „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2020), „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, Jaunimo teatras, 2019), „Orfeo. Miesto šviesos“ (rež. Naubertas Jasinskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2019), „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2019), „Otelas“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2018) ir kt.

Skaityti toliau >>

Nr. 9 (1374), 2021-03-06 | Teatras

Matas Dirginčius spektaklio „Austerlicas“ repeticijoje. L. Vansevičienės nuotr.

Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.

Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.

Matas Dirginčius ir Kristina Andrejauskaitė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.

Matas Dirginčius spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.

Aušra Pukelytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.

Dovilė Šilkaitytė, Vidas Petkevičius ir Matas Dirginčius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.

Matas Dirginčius ir Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.

Aistė Verpečinskaitė

Žmogaus santykis su erdve

Pokalbis su scenografe Barbora Šulniūte

Labiausiai vertinu tuos susitikimus su režisieriais, kurie mane paliečia. O renkuos kurti su tais, su kuriais jaučiu ryšį, panašų požiūrį į temą, ir žiūriu, kiek tam tikra medžiaga, idėja, filosofija tuo momentu man rezonuoja. Gyvenime ir teatre labai branginu ryšį tarp žmonių, todėl džiaugiuosi, jei tas santykis tik stiprėja, besivystydamas į ilgalaikę kūrybą, bendradarbiavimą.

Skaityti toliau >>

Nr. 8 (1373), 2021-03-02 | Teatras

Scena iš spektaklio „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.

Gytis Laskovas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.

Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.

Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.

Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.

Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.

Mantas Zemleckas, Gytis Laskovas ir Vaidas Maršalka spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.

Kristina Steiblytė

Nuotolinis teatras nutolusioms bendruomenėms

Scenos menų posūkis į virtualybę

Spektaklio įrašų peržiūros iki praėjusiais metais paskelbto karantino Lietuvoje buvo gana retai išnaudojama priemonė per festivalius supažindinti su svarbiais užsienio kūrėjų teatro darbais. Jos buvo ir darbo įrankis teatrologams bei profesionalaus teatro vertintojams. Nuotolinis teatras buvo dar egzotiškesnis, matomas daugiausia kino teatruose, tiesiogiai transliuojančiuose operas.

Skaityti toliau >>

Nr. 8 (1373), 2021-03-01 | Teatras

Edvinas Kopcevas ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame videoperformanse „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.

Muzikinis videoperformansas „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.

Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „#Protestas“. T. Tereko nuotr.

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.

Ignas Zalieckas

Antiherojaus reikia tam, kad spektaklio mechanizmas suktųsi

Pokalbis su Gediminu Rimeika

Aktorius Gediminas Rimeika sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Apvalytieji“ (2016, rež. Oskaras Koršunovas, OKT), „Reikalai“ (2017, rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija), „#beskambučio“, (2017, rež. Paulius Tamolė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), „Su(si)tikimas“, (2018, rež. Lauryna Liepaitė, Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“), „Sulėtintai“ (2019, rež. Anna Smolar, LNDT), „Respublika“ (2020, rež. Łukasz Twarkowski, LNDT) ir kt. Režisavo spektaklį „Žuvėdra (remix)“ (2019, „Menų spaustuvė“ ), kuriame vaidino vaikai.

Skaityti toliau >>

Nr. 8 (1373), 2021-02-27 | Teatras

Gediminas Rimeika spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.

Ula Liagaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.

Gediminas Rimeika ir Jan Dravnel spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.

Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.

Gediminas Rimeika spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.

Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.

Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.

Ramunė Marcinkevičiūtė

Meistro pėdsakais

Eimunto Nekrošiaus ir Lietuvos teatro ateities santykių teritorija

Kai Šiluvos teatro bienalės sumanytojos pasiūlė pasvarstyti tema „Meistro pėdsakais einantis teatras?“, iš karto sutikau. Ne dėl temos formuluotės, kurioje įžvelgiau daug iššūkių, bet dėl pačios vietos (genius loci) reikšmės Eimunto Nekrošiaus biografijoje.

Skaityti toliau >>

Nr. 7 (1372), 2021-02-22 | Teatras

Eimuntas Nekrošius. L. Vansevičienės nuotr.

Scena iš spektaklio „Inferno / Paradiso“ Šiluvoje. „Meno forto“ nuotr.

Viktorija Kuodytė spektaklyje „Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.

Vaidas Vilius, Aldona Bendoriūtė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.

Aušra Pukelytė ir Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.

Remigijus Vilkaitis ir Salvijus Trepulis spektaklyje „Jobo knyga“. „Meno forto“ nuotr.

Vladas Bagdonas ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Faustas“. „Meno forto“ nuotr.

Jerzy Radziwiłowicz ir Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.

Viktorija Sinicyna

Šlapi monologai

Teatrinis filmas „Už geresnį pasaulį“

Nebesinori postringauti apie tai, kaip dabar sudėtinga ieškoti veiksmingų alternatyvų gyvam teatro tarpusavio ryšiui. Šituo nepaliaujamai vis iš naujo įsitikiname jau metus. Viena iš Artūro Areimos teatro alternatyvų – pagal vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelpfennigo pjesę sukurtas spektaklis / filmas „Už geresnį pasaulį“ (sausio 21–24 d. rodytas „Tiketa“ platformoje), kuriame kamera užfiksuotos teatrinės monoscenos.

Skaityti toliau >>

Nr. 7 (1372), 2021-02-21 | Teatras

Rokas Petrauskas teatriniame filme „Už geresnį pasaulį“

Kadras iš teatrinio filmo „Už geresnį pasaulį“

Karolis Legenis teatriniame filme „Už geresnį pasaulį“

Ingrida Ragelskienė

Kai teatre užsiveisia troliai

Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Dantukų troliai“

Jau metus kasdien grumiamės su kelių rūšių baimėmis: banaliąja mirties baime, vienatvės baime, socialinės ir online distancijos baime, skurdo baime, bankroto ir darbo praradimo baime...

Skaityti toliau >>

Nr. 7 (1372), 2021-02-19 | Teatras

Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.

Miglė Munderzbakaitė

Atrasti jungtis, kol ieškoma pavadinimo

Šiaulių dramos teatro spektaklis „Protect me“

2021 m. pradžioje, sausio 23-iąją, vis dar pandemijos kontekste Valstybinis Šiaulių dramos teatras parodė naują spektaklį „Protect me“ pagal šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Falko Richterio pjesę. Ekrane transliuojamas kūrinys mums siūlo persikelti į nekonkretizuotą salą – sveikatingumo centrą, kuriame sprendžiamos Autoriaus-menininko sumišusios sąmonės problemos, apimančios kūrybinius procesus, pjesės rašymą, santykį su aplinka bei kitais ne mažiau sudėtingais personažais.

Skaityti toliau >>

Nr. 6 (1371), 2021-02-16 | Teatras