7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ingrida Ragelskienė

Šiuolaikinis cirkas užkutens širdį ar protą?

Festivalis „Helium“

Pagaliau tradiciniai klounados požymiai – paradoksas, nonsensas, šmaikštumas, komiškumas – tapo visaverčiais ir net būtinais meninio, kūrybinio mąstymo bruožais. Tokia mintis šmėkštelėjo apžvelgiant rugsėjo 6–11 d. Vilniuje vykusio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ programą. Trys belgų, vienas švedų ir vienas lietuvių pasirodymas – tai mano asmeninis festivalio peržiūrų rezultatas.

Scena iš spektaklio „Bitbybit“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Bitbybit“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Būdai susidoroti su tikrove

„Scilė nori būti žmogumi“ Vilniaus mažajame teatre

Skaitydama Paulinos Pukytės tekstus, kartais stebėdamasi klausiu savęs, kaip visa tai, iš ko konstruoja savo kūrinius, ji prisiverčia perskaityti. Pasirodo, iš tiesų kažkur vis dar egzistuoja straipsniai „Kaip suvilioti vyrą“, žmonės rašo kvailus komentarus, papūstalūpės influencerės renka sekėjus, o komercinės televizijos rodo absurdiškas laidas žiūrimiausiu eterio laiku. Kadangi renkuosi tai ignoruoti, mano tikrovėje egzistuoja moterys kūrėjos, knygos, kuriose homoseksualumas funkcionuoja kaip nieko nestebinanti norma, o žmonės stengiasi kurti santykius, nevaidindami ir nežaisdami žaidimų.

Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Ignas Zalieckas

Mūsų santykis su technologijomis

Pokalbis su Tammara Leites

Tammara Leites, gimusi ir augusi Urugvajuje, dabar gyvena Ženevoje. Turėdama programavimo, grafinio dizaino ir vizualinės komunikacijos išsilavinimą, įgijo žiniasklaidos dizaino magistro laipsnį Ženevos aukštojoje meno ir dizaino mokykloje HEAD. Domėdamasi technologijų ir visuomenės santykiu ji siekia kurti projektus, suartinančius pomėgius ir kūrybingumą, bei apmąstyti, ką reiškia būti su technologijomis susietu žmogumi. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje bus rodomas jos kartu su Simonu Sennu sukurtas spektaklis-paskaita „dSimon“ (2021).

Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nuo pokalbių iki pojūčių

„ConTempo“ festivalio įspūdžiai

Nuo 2019 m. rugpjūtį Kaune vykstantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovams siūlo intensyvią ir įvairiapusę programą. Nuosekli festivalio komunikacija apie būsimus pasirodymus prasideda dar pavasarį: tada sužinai ir jau žinomų užsienio kūrėjų, ir intriguojančias dar nepažintų menininkų pavardes bei imi žymėtis, ką būtinai norėsi pamatyti. O ištikus vasarai supranti, kad pirminio plano laikytis nepavyks.

Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (VII)

Kaip ir jaunųjų „Žuvėdrą“ Oskaro Koršunovo teatre, Lauros Kutkaitės spektaklį „Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre taip pat galima laikyti manifestu. Režisierė surinko moterų kūrėjų komandą ir pasirinko #metoo judėjimo iškeltas temas. Šį spektaklį norisi lyginti su Annos Smolar „Sulėtintai“ – Kutkaitės kūrinys teatrališkesnis, suteikiantis aktorėms progą kurti tarsi iš nieko, užsiimti gryna teatro magija, patirti metamorfozes.

Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viktorija Aliukonė-Mirošnikova pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Jelena Orlova ir Viktorija Aliukonė-Mirošnikova pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Inga Maškarina, Viktorija Aliukonė-Mirošnikova ir Liuda Gnatenko pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Inga Maškarina, Viktorija Aliukonė-Mirošnikova ir Liuda Gnatenko pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio  „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Rankas į viršų

Teatriniai vasaros įspūdžiai

Mano vangi, bekraujė, užguita teatrinė vasara galiausiai patyliukais mirė Rygoje. Rugsėjo 3 d. nuolankiai susigėrė į senojo pirklių ir poetų miesto grindinį. Įkyriu purvu ir dulkėmis prikibo prie elegantiškų praeivių batų padų. Tądien 27-uosius gyvavimo metus švenčiantis šiuolaikinio teatro festivalis „Homo Novus“ atsargiai žadėjo meninę pauzę didžiosios tamsos metu. Po sočių pietų festivalio kuratoriai ir tikriausiai jų artimųjų būrys linksminosi namudiniame „GuČi Fabrika“ projekto vyksme – pasitelkę žirkles ir adatą visai Rytų Europai puikiai pažįstamą turgaus „tašę“ transformuodami į praktinės reikšmės nebeturinčius, bet labai mielus, asmeninių istorijų kupinus naujus objektus: kepures, žaisliukus, „stringus“.

Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Ignas Zalieckas

Atsidurti kito žmogaus kūne

Pokalbis su Simonu Sennu

Simonas Sennas (g. 1986) gyvena ir kuria Ženevoje. Čia jis baigė bakalauro studijas aukštojoje meno ir dizaino mokykloje HEAD, o magistro – Londono Goldsmito universitete. Senno vaizduojamojo meno darbai pristatomi „Nicola von Senger“ galerijoje Ciuriche, o videodarbas „L'hôtel des sapins“ (2008) yra „Kunsthaus Zürich“ kolekcijos dalis. Jo kūriniai buvo eksponuojami Liverpulio bienalėje, Londono šiuolaikinio meno institute (ICA), Berno meno muziejuje. Menininkas įvertintas Šveicarijos scenos meno, Šveicarijos meno bei Kiefer Hablitzel apdovanojimais. Į Lietuvą jis atvyksta pirmą kartą – šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje bus rodomi jo spektakliai-paskaitos „Būti Ariele F“ (2020) ir „dSimon“ (kartu su Tammara Leites, 2021).

Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. E. Larvego nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. E. Larvego nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. M. Olmi nuotr.
Spektaklis-paskaita „Būti Ariele F“. Simono Senno kūrybos archyvo nuotr.
Spektaklis-paskaita „Būti Ariele F“. Simono Senno kūrybos archyvo nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Greta Vilnelė

O kas, jeigu?

Spektaklis jaunimui Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Daugelis esame girdėję biblinę istoriją apie mitinį, dangų siekiantį Babelio bokštą. Deja, tokie pasakojimai dažnai lieka tik pasakojimais be didesnių apmąstymų ar išvadų, tačiau tarptautiniame projekte „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“, kurio premjera įvyko rugpjūčio 19, 20, 26 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Parketinėje salėje, legenda apie Babelį įgavo pavidalą.

Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ignas Zalieckas

Abejoju, ar vienas spektaklis gali pažadinti Vakarus

Pokalbis su Mariumi Ivaškevičiumi

Pokalbis apie Mariaus Ivaškevičiaus dramaturgiją spektakliui „Dievų aušra“ (rež. Vladimiras Gurfinkelis, Lietuvos rusų dramos teatras), kurio premjera įvyko Avinjono teatro festivalio „Off“ programoje.

Marius Ivaškevičius. D. Matvejevo nuotr.
Marius Ivaškevičius. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Ignas Zalieckas

Tarp sacrum ir profanum

76-asis Avinjono teatro festivalis

76-asis Avinjono teatro festivalis, vykęs liepos 7–26 d., pasitiko nuvildamas, bet išlydėjo su tam tikru lengvumu. Savaitę Provanso miražuose klajojo mano mintys, ieškančios, kaip apibrėžti šį neaprėpiamo dydžio vyksmą, kuriame tiek daug butaforijos, pigių triukų ir sandėlį primenančio teatro. Įvykius galima tik nupasakoti, o įsprausti šį vyksmą į sąvokas – neįmanoma užduotis.

Scena iš spektaklio „Aukojimas“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Aukojimas“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nin veidrodyje“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nin veidrodyje“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nin veidrodyje“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nin veidrodyje“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 143  >>> Archyvas