Teatras
Ingrida Ragelskienė
Šiuolaikinis cirkas užkutens širdį ar protą?
Festivalis „Helium“
Pagaliau tradiciniai klounados požymiai – paradoksas, nonsensas, šmaikštumas, komiškumas – tapo visaverčiais ir net būtinais meninio, kūrybinio mąstymo bruožais. Tokia mintis šmėkštelėjo apžvelgiant rugsėjo 6–11 d. Vilniuje vykusio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ programą. Trys belgų, vienas švedų ir vienas lietuvių pasirodymas – tai mano asmeninis festivalio peržiūrų rezultatas.
Ieva Tumanovičiūtė
Būdai susidoroti su tikrove
„Scilė nori būti žmogumi“ Vilniaus mažajame teatre
Skaitydama Paulinos Pukytės tekstus, kartais stebėdamasi klausiu savęs, kaip visa tai, iš ko konstruoja savo kūrinius, ji prisiverčia perskaityti. Pasirodo, iš tiesų kažkur vis dar egzistuoja straipsniai „Kaip suvilioti vyrą“, žmonės rašo kvailus komentarus, papūstalūpės influencerės renka sekėjus, o komercinės televizijos rodo absurdiškas laidas žiūrimiausiu eterio laiku. Kadangi renkuosi tai ignoruoti, mano tikrovėje egzistuoja moterys kūrėjos, knygos, kuriose homoseksualumas funkcionuoja kaip nieko nestebinanti norma, o žmonės stengiasi kurti santykius, nevaidindami ir nežaisdami žaidimų.
Ignas Zalieckas
Mūsų santykis su technologijomis
Pokalbis su Tammara Leites
Tammara Leites, gimusi ir augusi Urugvajuje, dabar gyvena Ženevoje. Turėdama programavimo, grafinio dizaino ir vizualinės komunikacijos išsilavinimą, įgijo žiniasklaidos dizaino magistro laipsnį Ženevos aukštojoje meno ir dizaino mokykloje HEAD. Domėdamasi technologijų ir visuomenės santykiu ji siekia kurti projektus, suartinančius pomėgius ir kūrybingumą, bei apmąstyti, ką reiškia būti su technologijomis susietu žmogumi. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje bus rodomas jos kartu su Simonu Sennu sukurtas spektaklis-paskaita „dSimon“ (2021).
Miglė Munderzbakaitė
Nuo pokalbių iki pojūčių
„ConTempo“ festivalio įspūdžiai
Nuo 2019 m. rugpjūtį Kaune vykstantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovams siūlo intensyvią ir įvairiapusę programą. Nuosekli festivalio komunikacija apie būsimus pasirodymus prasideda dar pavasarį: tada sužinai ir jau žinomų užsienio kūrėjų, ir intriguojančias dar nepažintų menininkų pavardes bei imi žymėtis, ką būtinai norėsi pamatyti. O ištikus vasarai supranti, kad pirminio plano laikytis nepavyks.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (VII)
Kaip ir jaunųjų „Žuvėdrą“ Oskaro Koršunovo teatre, Lauros Kutkaitės spektaklį „Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre taip pat galima laikyti manifestu. Režisierė surinko moterų kūrėjų komandą ir pasirinko #metoo judėjimo iškeltas temas. Šį spektaklį norisi lyginti su Annos Smolar „Sulėtintai“ – Kutkaitės kūrinys teatrališkesnis, suteikiantis aktorėms progą kurti tarsi iš nieko, užsiimti gryna teatro magija, patirti metamorfozes.
Ingrida Ragelskienė
Rankas į viršų
Teatriniai vasaros įspūdžiai
Mano vangi, bekraujė, užguita teatrinė vasara galiausiai patyliukais mirė Rygoje. Rugsėjo 3 d. nuolankiai susigėrė į senojo pirklių ir poetų miesto grindinį. Įkyriu purvu ir dulkėmis prikibo prie elegantiškų praeivių batų padų. Tądien 27-uosius gyvavimo metus švenčiantis šiuolaikinio teatro festivalis „Homo Novus“ atsargiai žadėjo meninę pauzę didžiosios tamsos metu. Po sočių pietų festivalio kuratoriai ir tikriausiai jų artimųjų būrys linksminosi namudiniame „GuČi Fabrika“ projekto vyksme – pasitelkę žirkles ir adatą visai Rytų Europai puikiai pažįstamą turgaus „tašę“ transformuodami į praktinės reikšmės nebeturinčius, bet labai mielus, asmeninių istorijų kupinus naujus objektus: kepures, žaisliukus, „stringus“.
Ignas Zalieckas
Atsidurti kito žmogaus kūne
Pokalbis su Simonu Sennu
Simonas Sennas (g. 1986) gyvena ir kuria Ženevoje. Čia jis baigė bakalauro studijas aukštojoje meno ir dizaino mokykloje HEAD, o magistro – Londono Goldsmito universitete. Senno vaizduojamojo meno darbai pristatomi „Nicola von Senger“ galerijoje Ciuriche, o videodarbas „L'hôtel des sapins“ (2008) yra „Kunsthaus Zürich“ kolekcijos dalis. Jo kūriniai buvo eksponuojami Liverpulio bienalėje, Londono šiuolaikinio meno institute (ICA), Berno meno muziejuje. Menininkas įvertintas Šveicarijos scenos meno, Šveicarijos meno bei Kiefer Hablitzel apdovanojimais. Į Lietuvą jis atvyksta pirmą kartą – šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje bus rodomi jo spektakliai-paskaitos „Būti Ariele F“ (2020) ir „dSimon“ (kartu su Tammara Leites, 2021).
Greta Vilnelė
O kas, jeigu?
Spektaklis jaunimui Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Daugelis esame girdėję biblinę istoriją apie mitinį, dangų siekiantį Babelio bokštą. Deja, tokie pasakojimai dažnai lieka tik pasakojimais be didesnių apmąstymų ar išvadų, tačiau tarptautiniame projekte „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“, kurio premjera įvyko rugpjūčio 19, 20, 26 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Parketinėje salėje, legenda apie Babelį įgavo pavidalą.
Ignas Zalieckas
Abejoju, ar vienas spektaklis gali pažadinti Vakarus
Pokalbis su Mariumi Ivaškevičiumi
Pokalbis apie Mariaus Ivaškevičiaus dramaturgiją spektakliui „Dievų aušra“ (rež. Vladimiras Gurfinkelis, Lietuvos rusų dramos teatras), kurio premjera įvyko Avinjono teatro festivalio „Off“ programoje.
Ignas Zalieckas
Tarp sacrum ir profanum
76-asis Avinjono teatro festivalis
76-asis Avinjono teatro festivalis, vykęs liepos 7–26 d., pasitiko nuvildamas, bet išlydėjo su tam tikru lengvumu. Savaitę Provanso miražuose klajojo mano mintys, ieškančios, kaip apibrėžti šį neaprėpiamo dydžio vyksmą, kuriame tiek daug butaforijos, pigių triukų ir sandėlį primenančio teatro. Įvykius galima tik nupasakoti, o įsprausti šį vyksmą į sąvokas – neįmanoma užduotis.
