Pokalbis su režisiere Magda Szpecht
Magda Szpecht (g. 1990) – lenkų režisierė, sukūrusi tokius spektaklius kaip „Salos galimybė“ (pagal Michelį Houellebecqą, 2015, „TR Warszawa“), „Schubertas. Romantinė kompozicija dvylikai aktorių ir styginių kvartetui“ (2016, Valbžycho teatras), performatyvią instaliaciją „Kodėl aš tau nerašau“ (pagal Johanno Wolfgango Goethe’s „Jaunojo Verterio kančias“, 2016, Juliuszo Osterwos teatras Liubline), „In Dreams Begin Responsibilities [svajonėse prasideda pareigos]“ (pagal Delmore’ą Schwartzą, 2017, Juliuszo Słowackio teatras Krokuvoje), „


![Scena iš spektaklio „In Dreams Begin Responsibilities [svajonėse prasideda pareigos]“. Juliuszo Słowackio teatro Krokuvoje nuotr.](https://www.7md.lt/images/ar_sq/3._Scena_is_spektaklio_In_Dreams_Begin_Responsibilities__svajonese_prasideda_pareigos_._Juliuszo_Sowackio_teatro_Krokuvoje_nuotr..jpg)
![Scena iš spektaklio „In Dreams Begin Responsibilities [svajonėse prasideda pareigos]“. Juliuszo Słowackio teatro Krokuvoje nuotr.](https://www.7md.lt/images/ar_sq/4._Scena_is_spektaklio_In_Dreams_Begin_Responsibilities__svajonese_prasideda_pareigos_._Juliuszo_Sowackio_teatro_Krokuvoje_nuotr..jpg)



Pokalbis su Stefanu Kaegi
2000 m. Stefanas Kaegi kartu su Helgarda Haug ir Danieliu Wetzeliu įkūrė kolektyvą „Rimini Protokoll“. 2005 m. festivalyje „Sirenos“ buvo pristatytas trupės spektaklis „Sabenation“, 2015 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įgyvendintas projektas „Remote Vilnius“, o 2017 m. „Sirenose“ parodyta interaktyvi instaliacija-spektaklis „NACHLASS, kambariai be žmonių“. 2020 m. Kaegi dalyvavo „Sirenų“ edukacinėje programoje: vedė kūrybines dirbtuves teatro žiūrovams ir profesionalams. Šių metų festivalio tarptautinėje programoje rodomas spektaklis „Nejaukos slėnis“ (2018).








Apie meninį projektą „Vilkta svetainė“
Ekscentriško meno gurmanams jau girdėto ir pažįstamo kabareto „Vilkta karalienė“ organizatorius Povilas Bastys naktį iš liepos 16 į 17 d. tarptautiniame muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalyje „Yaga Gathering“ pristatė novatorišką eksperimentinį-meninį projektą „Vilkta svetainė“. Šio projekto tikslas – suburti skirtingų sričių menininkus ir iš jau turimų pavienių eskizų sukurti kolektyvinį aukštos meninės vertės pasirodymą. „Vilktos svetainės“ bendra koncepcija glaudžiai susijusi su šių metų festivalio tema „Sanatorium Immortalitas“. Prie projekto prisijungė šokėjai, fakyrai, dainininkai, cirko artistai ir drag karalienė.
Apie tarptautinį gatvės teatro festivalį SPOT
Pirma į galvą ateinanti mintis, galvojant apie festivalio sąvoką, yra bendruomenė. Ne vienus metus trunkantys renginiai visuomenėje įgauna savitą veidą. Jeigu pasiseka, su festivaliu susiję žmonės suformuoja giliai alsuojantį organizmą, kuris atveria akiratį, įkvepia žiūrovus domėtis ir augti. Be bendruomenės festivalis ir apskritai kultūra pamažu vysta. Ne veltui šių metų festivalio „Kino pavasaris“ šūkiu tapo frazė „Kad būtum, reikia kito“.
Pokalbis su Phia Ménard
Žongliravimo, vaidybos ir šiuolaikinio šokio studijas baigusi režisierė ir atlikėja Phia Ménard (g. 1971) dirbo su Prancūzijos naujojo cirko garsenybe – žonglieriumi Jérôme’u Thomas, kuris 2006 m. Vilniuje atidarė pirmąjį „Naujojo cirko savaitgalį“. 1998 m. ji įkūrė kūrybinį kolektyvą „Non Nova“. Kūryboje nuo 2008 m. ieškojo to, ką pati vadina „papildomu elementų nesuderinamumu“, – tai paskatino tyrinėti ledą, vandenį, orą ir jų įtaką žmogaus elgesiui. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje rodomas spektaklis „Sausasis sezonas“ (2018) yra šio organinio ciklo tęsinys, sekantis tokius spektaklius kaip „P.P.P.“ (2008), „Sūkurys“ (2011), „Vakarykštis grožis“ (2015), „Juodi kaulai“ (2017) ir kt.







Pokalbis su Yvainu Juillardu
Yvainas Juillardas – aukštojo nacionalinio scenos meno instituto INSAS Briuselyje dramos skyriaus absolventas, taip pat biofizikas, besispecializuojantis smegenų plastiškumo srityje, meno ir mokslo doktorantas. Jis sukūrė Liudviko XVI vaidmenį Joëlio Pommerat spektaklyje „Ça ira (1) Fin de Louis“ ir vaidino to paties pavadinimo „Canal+“ seriale. 2013 ir 2016 m. tapo C.N.E.S rašymo stipendijos laureatu (rezidencija Chartreuse de Villeneuve lez Avignon), o nuo 2018 m. dėsto INSAS kino skyriuje. Jo spektaklis „Cerebrum“ bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.
Pokalbis su Dominyku Digimu
Kompozitorius Dominykas Digimas sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Belaukiant Godo“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Varnas, JT, 2021), „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Ledynai“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Estijos teatras „Vaba Lava“, 2020), „Vapsvos“ (rež. Artiomas Rybakovas, OKT, 2020), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Gudmonaitė, JT, 2019), „Laimės respublikoje“ (rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2018), „This Order Goes Wrong“ („Menų spaustuvės“ jaunųjų menininkų programa „Atvira erdvė ’18“, 2018) ir kt.








Pokalbis su Nataša Živković
Nataša Živković (g. 1981) – choreografė, šokėja, aktorė ir pedagogė iš Slovėnijos, kurianti skirtingose scenos meno srityse. Baigusi baleto mokyklą, pasirinko šiuolaikinį šokį ir bendradarbiavo su įvairiais choreografais. Jos debiutinis spektaklis „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“ (prodiuseris „City of Women“), nagrinėjantis motinos ir dukters ryšį, bei kiti jos šokio ir teatro pasiekimai 2009 m. pelnė jai „Zlata ptica“ apdovanojimą. Jos spektaklis „Tėvo labui“ (2014) tiria tėvo ir dukters santykius, o naujausias darbas „Kvadratas“ (2020) užbaigia šeimos trilogiją. 2016 m. ji vaidino ir bendradarbiavo kuriant spektaklius „Jei esi laimingas“ („Bunker“), „Atgal laiku“ (Liublianos lėlių teatras) ir „Tiesiog kartais atrodyti kaip visi kiti“ („Emanat“). Jos monospektaklis „Sūnelis“ (2018, „City of Women“) laimėjo pagrindinį Tarptautinio kylančių atlikėjų festivalio ACT Bilbao mieste Ispanijoje prizą. Šis spektaklis bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.







Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante gastrolės
Karas Ukrainoje prasidėjo ne šių metų vasario 24-ąją, anaiptol, – jis prasidėjo prieš aštuonerius metus ir visi mes jame dalyvaujame, norėdami to ar ne, net jei kol kas bombos nesprogsta virš mūsų galvų. Būtent tokį bendrystės su ukrainiečiais jausmą išgyvenome birželio 9 d. Vilniaus mažajame teatre, žiūrėdami Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante spektaklį „Blogi keliai“.








„Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
2018 m. Lietuvoje prasiveržęs #metoo judėjimas dabar jau senokai nutilęs. Aukas išklausėme, agresorius nuteisėme, sistemą sutvarkėme? Vargu. Įvyko tai, kas įvyksta su dauguma judėjimų: minia išnaudojo savo pyktį, nuoskaudas, nepasitenkinimą, pakeliui, jei pasisekė, ką nors pakeitė ir, nebegalėdama gyventi nuolatinio protesto sąlygomis, nurimo. Lyg uždarius sujauktų drabužių pilnos spintos duris, susikūrė miražas, kad aplink atsirado šiek tiek daugiau tvarkos.







