Teatras
Greta Vilnelė
Originali kopija
LMTA režisūros studentų diplominiai darbai
Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigia keturi režisieriai – Milda Pakamanytė, Karolis Zajauskas, Jonas Kuprevičius ir Justinas Vinciūnas. Gintaro Varno studentų diplominiai darbai gegužės 20–30 d. buvo pristatyti įvairiose Lietuvos scenos menų institucijose: Pakamanytės darbas „Venera kailiuose“ – Oskaro Koršunovo teatre, Kuprevičiaus režisuoto spektaklio „Camino Real“ premjera įvyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre kaip jo repertuaro dalis. Šiame tekste aptariami „Menų spaustuvėje“ pristatytas Zajausko spektaklis „Apvalytieji“ ir Jaunimo teatre parodytas Vinciūno kūrinys „Dulkės“, įtrauktas į šio teatro repertuarą.
Ingrida Ragelskienė
Narvas išėjo ieškoti paukščio
Oliverio Frljićiaus spektaklis „Metamorfozė“ LNDT
Šio teksto pavadinimą inspiravusio aforizmo, kasdien mus persekiojančios nevilties, pasibjaurėjimo bei nerimo ištakų ir net paaiškinimo tam, kas šiuo metu purto pasaulį, patartina ieškoti Franzo Kafkos rinktiniuose raštuose. O Kafkos įkvėptame premjeriniame Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Metamorfozė“ visų pirma reikia ieškoti režisieriaus. Pati būdama fanatiška Oliverio Frljićiaus kūrybos gerbėja, po šio spektaklio jaučiu teisę į lašelį švelnaus nusivylimo – ikoniškasis provokatorius šį kartą lietuvišką publiką paliko be išniekintų religinių ir nacionalinių simbolių, be prievartos, kraujo ir grupinio sekso scenų imitavimo ir net be stambiais planais išstatytų užpakalių ir genitalijų.
Ieva Tumanovičiūtė
Vėl patikėti
„Fragmentas“ Klaipėdos dramos teatre
Antono Čechovo pjesėse kuris nors iš veikėjų vis pafilosofuoja, kaip žmogus gyvens po šimto ar dviejų šimtų metų. „Trijose seseryse“ tai daro Veršininas, kai atsisveikindamas sako: „Seniau žmonija buvo užsiėmusi karais, jos visa egzistencija buvo pilna žygių, antpuolių, pergalių, dabar visa tai atgyveno, liko tik milžiniška plynė, kurios kol kas nėra kuo užpildyti; <...> Žinot, jei prie darbštumo pridėsime išsilavinimą, o prie išsilavinimo darbštumą...“
Ignas Zalieckas
Aktorystė nėra menas dėl meno
Pokalbis su aktore Severina Špakovska
Aktorė Severina Špakovska sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Adomas 2.0“ (rež. Žilvinas Beniušis, Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras, 2022), „Niggaz“ (rež. Agnius Jankevičius, Kauno miesto kamerinis teatras, 2019), „Signalai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2018), „Pandemija“ (rež. Jankevičius, „Bad Rabbits“, 2018), „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas, Oskaro Koršunovo teatras, 2017), „Neišmoktos pamokos“ (rež. Aleksandras Špilevojus, „Menų spaustuvės“ programa „Atvira erdvė ’16“. 2016) ir kt.
Miglė Munderzbakaitė
Lėlių gyvenimas užgesus šviesoms
Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Slaptas lėlių gyvenimas“
„Sustojusio laiko karalystė“ – vienas taikliausių lėlių teatro apibūdinimų, kokių teko girdėti. Šiuos žodžius naujausiame Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklyje „Slaptas lėlių gyvenimas“ ištaria Meistras (Remigijus Endriukaitis). Ir, žinoma, kalbama ne apie kokią kūrybinę stagnaciją ar kitą neigiamą reikšmę turinčią situaciją, o apie būseną, apimančią patekus į vertingą, įtraukų lėlių teatro spektaklį, kuris priverčia pasinerti į tai, kas vyksta scenoje, nedirsčiojant į laikrodį. Režisierės Mildos Mičiulytės ir dramaturgės Daivos Čepauskaitės kuriamas pasakojimas veda į paslaptingą lėlių pasaulį ir kelia klausimus – kas nutinka, užgesus scenos šviesai, ir kas lieka, nebelikus kūrėjo?
Ingrida Ragelskienė
Klasikinis Čechovas. Šiuolaikinis Čechovas. Mūsų Čechovas
Iwano Wyrypajewo spektaklis „Dėdė Vania“ Varšuvoje
Jau penkerius metus į Lenkijos Arnoldo Szyfmano vardo teatre Varšuvoje (Teatr Polski im. Arnolda Szyfmana w Warszawie) vaidinamą spektaklį „Dėdė Vania“ pagal Antono Čechovo pjesę susirenka pilna salė žiūrovų. Mano pagrindinis tikslas buvo pamatyti, kaip į Čechovo herojus įsikūnija tokios megažvaigždės kaip aktoriai Karolina Gruszka (Jelena Andrejevna), Maciejus Stuhras (Astrovas) ir, žinoma, didysis Andrzejus Sewerynas (Serebriakovas). Beje, nuo 2011 m. legendinis aktorius yra ir šio teatro vadovas.
Milda Brukštutė
Ir skudurinis žmogus, ir lego žmogeliukai
Pokalbis su scenografe Neringa Keršulyte
Gegužės 27, 28 d. 11 val. Vilniaus teatro „Lėlė“ Didžiojoje salėje pristatoma premjera – Ainio Storpirščio režisuotas spektaklis vaikams „Karlsonas“ pagal švedų rašytojos Astrid Lindgren romaną „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Laukiant birželio 8–18 d. vyksiančios Prahos kvadrienalės (PQ23), kurioje bus pristatyti ir šešių Lietuvos scenografių darbai, apie būsimą spektaklį bei dailininkų darbą lėlių teatre kalbamės su scenografe Neringa Keršulyte.
Ignas Zalieckas
Patirti šiokią tokią mistiką
Pokalbis su aktoriumi Povilu Jatkevičiumi
Aktorius Povilas Jatkevičius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Veidas/Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Dialogai“ (rež. Motiejus Ivanauskas, LNDT, 2020), „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt.
Ignas Zalieckas
Vienos akimirkos ir vieno gyvenimo nuotaika
Roberto Wilsono spektaklis „Marija pasakė tai, ką pasakė“
Lietingą balandžio vakarą į Paryžiaus teatrą „Théâtre de la Ville“ sugrįžo amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono spektaklis „Marija pasakė tai, ką pasakė“ („Mary Said What She Said“, 2019), kuriame vienintelį vaidmenį atlieka prancūzų kino ir teatro legenda Isabelle Huppert. Tai dviejų teatro pasaulio žvaigždžių ir dviejų skirtingų estetikos metodų susitikimas, scenoje virtęs nepažabota kova vieno su kitu. Tiksliau, Huppert kova su savimi. Jos rezultatas ir džiuginantis, ir nuviliantis, pastūmėjantis vėl permąstyti giliai įsišaknijusį asmens kultą šiuolaikiniame Prancūzijos teatre.
Greta Vilnelė
Užstrigę besisukančio pasaulio gyventojai
„Jona“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre
Režisieriui Aleksandrui Špilevojui stojus prie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vairo, jo repertuaras sparčiai modernėja – naujasis teatro meno vadovas bando atrasti šiuolaikinį, intelektualų repertuarą, atliepiantį ir pramoginius Panevėžio publikos lūkesčius. Šių metų „Auksinių scenos kryžių“ komisija teatrą nominavo net penkiose kategorijose, iš kurių pelnyti du apdovanojimai: Mantvydas Leonas Pranulis apdovanotas už muzikinę kompoziciją spektakliui „Sala, kurios nėra“ (rež. Špilevojus), o teatro aktorių ansamblis – už spektaklį „Laukys“ (rež. Olga Lapina). Panevėžio teatro salė lūžta nuo vietinių teatro mėgėjų ir iš kitų miestų atvažiuojančių smalsuolių. Špilevojaus kuriamas naujas repertuaras neabejotinai traukia ir rafinuoto meno gerbėjo, ir teatre smagiai praleisti vakarą norinčio žiūrovo akį.
