7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Greta Vilnelė

Originali kopija

LMTA režisūros studentų diplominiai darbai

Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigia keturi režisieriai – Milda Pakamanytė, Karolis Zajauskas, Jonas Kuprevičius ir Justinas Vinciūnas. Gintaro Varno studentų diplominiai darbai gegužės 20–30 d. buvo pristatyti įvairiose Lietuvos scenos menų institucijose: Pakamanytės darbas „Venera kailiuose“ – Oskaro Koršunovo teatre, Kuprevičiaus režisuoto spektaklio „Camino Real“ premjera įvyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre kaip jo repertuaro dalis. Šiame tekste aptariami „Menų spaustuvėje“ pristatytas Zajausko spektaklis „Apvalytieji“ ir Jaunimo teatre parodytas Vinciūno kūrinys „Dulkės“, įtrauktas į šio teatro repertuarą.

Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Robertas Petraitis ir Nojus Žalys spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Robertas Petraitis ir Nojus Žalys spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Samuelis Sauchatas ir Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Samuelis Sauchatas ir Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Samuelis Sauchatas spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Samuelis Sauchatas spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Narvas išėjo ieškoti paukščio

Oliverio Frljićiaus spektaklis „Metamorfozė“ LNDT

Šio teksto pavadinimą inspiravusio aforizmo, kasdien mus persekiojančios nevilties, pasibjaurėjimo bei nerimo ištakų ir net paaiškinimo tam, kas šiuo metu purto pasaulį, patartina ieškoti Franzo Kafkos rinktiniuose raštuose. O Kafkos įkvėptame premjeriniame Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Metamorfozė“ visų pirma reikia ieškoti režisieriaus. Pati būdama fanatiška Oliverio Frljićiaus kūrybos gerbėja, po šio spektaklio jaučiu teisę į lašelį švelnaus nusivylimo – ikoniškasis provokatorius šį kartą lietuvišką publiką paliko be išniekintų religinių ir nacionalinių simbolių, be prievartos, kraujo ir grupinio sekso scenų imitavimo ir net be stambiais planais išstatytų užpakalių ir genitalijų.

Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Vėl patikėti

„Fragmentas“ Klaipėdos dramos teatre

Antono Čechovo pjesėse kuris nors iš veikėjų vis pafilosofuoja, kaip žmogus gyvens po šimto ar dviejų šimtų metų. „Trijose seseryse“ tai daro Veršininas, kai atsisveikindamas sako: „Seniau žmonija buvo užsiėmusi karais, jos visa egzistencija buvo pilna žygių, antpuolių, pergalių, dabar visa tai atgyveno, liko tik milžiniška plynė, kurios kol kas nėra kuo užpildyti; <...> Žinot, jei prie darbštumo pridėsime išsilavinimą, o prie išsilavinimo darbštumą...“

Samanta Pinaitytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Samanta Pinaitytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Regina Šaltenytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Regina Šaltenytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Samanta Pinaitytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Samanta Pinaitytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Samanta Pinaitytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Samanta Pinaitytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Toma Gailiūtė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Toma Gailiūtė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Samanta Pinaitytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Samanta Pinaitytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas, Samanta Pinaitytė ir Sigutė Gaudušytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas, Samanta Pinaitytė ir Sigutė Gaudušytė spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Ignas Zalieckas

Aktorystė nėra menas dėl meno

Pokalbis su aktore Severina Špakovska

Aktorė Severina Špakovska sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Adomas 2.0“ (rež. Žilvinas Beniušis, Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras, 2022), „Niggaz“ (rež. Agnius Jankevičius, Kauno miesto kamerinis teatras, 2019), „Signalai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2018), „Pandemija“ (rež. Jankevičius, „Bad Rabbits“, 2018), „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas, Oskaro Koršunovo teatras, 2017), „Neišmoktos pamokos“ (rež. Aleksandras Špilevojus, „Menų spaustuvės“ programa „Atvira erdvė ’16“. 2016) ir kt.

Aurelijus Pocius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Aleksos nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Aleksos nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Aleksos nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Aleksos nuotr.
Severina Špakovska, Gabrielė Ladygaitė ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska, Gabrielė Ladygaitė ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė, Greta Šepliakovaitė ir Severina Špakovska spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė, Greta Šepliakovaitė ir Severina Špakovska spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Lėlių gyvenimas užgesus šviesoms

Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Slaptas lėlių gyvenimas“

„Sustojusio laiko karalystė“ – vienas taikliausių lėlių teatro apibūdinimų, kokių teko girdėti. Šiuos žodžius naujausiame Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklyje „Slaptas lėlių gyvenimas“ ištaria Meistras (Remigijus Endriukaitis). Ir, žinoma, kalbama ne apie kokią kūrybinę stagnaciją ar kitą neigiamą reikšmę turinčią situaciją, o apie būseną, apimančią patekus į vertingą, įtraukų lėlių teatro spektaklį, kuris priverčia pasinerti į tai, kas vyksta scenoje, nedirsčiojant į laikrodį. Režisierės Mildos Mičiulytės ir dramaturgės Daivos Čepauskaitės kuriamas pasakojimas veda į paslaptingą lėlių pasaulį ir kelia klausimus – kas nutinka, užgesus scenos šviesai, ir kas lieka, nebelikus kūrėjo?

Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Remigijus Endriukaitis spektaklyje „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Remigijus Endriukaitis spektaklyje „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Klasikinis Čechovas. Šiuolaikinis Čechovas. Mūsų Čechovas

Iwano Wyrypajewo spektaklis „Dėdė Vania“ Varšuvoje

Jau penkerius metus į Lenkijos Arnoldo Szyfmano vardo teatre Varšuvoje (Teatr Polski im. Arnolda Szyfmana w Warszawie) vaidinamą spektaklį „Dėdė Vania“ pagal Antono Čechovo pjesę susirenka pilna salė žiūrovų. Mano pagrindinis tikslas buvo pamatyti, kaip į Čechovo herojus įsikūnija tokios megažvaigždės kaip aktoriai Karolina Gruszka (Jelena Andrejevna), Maciejus Stuhras (Astrovas) ir, žinoma, didysis Andrzejus Sewerynas (Serebriakovas). Beje, nuo 2011 m. legendinis aktorius yra ir šio teatro vadovas.

Maciejus Stuhras ir Karolina Gruszka spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Maciejus Stuhras ir Karolina Gruszka spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Karolina Gruszka ir Dariuszas Chojnackis spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Karolina Gruszka ir Dariuszas Chojnackis spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Maciejus Stuhras ir Dariuszas Chojnackis spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Maciejus Stuhras ir Dariuszas Chojnackis spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Maciejus Stuhras spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Maciejus Stuhras spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Andrzejus Sewerynas spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Andrzejus Sewerynas spektaklyje „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. K. Chmuros-Cegiełkowskos nuotr.
Milda Brukštutė

Ir skudurinis žmogus, ir lego žmogeliukai

Pokalbis su scenografe Neringa Keršulyte

Gegužės 27, 28 d. 11 val. Vilniaus teatro „Lėlė“ Didžiojoje salėje pristatoma premjera – Ainio Storpirščio režisuotas spektaklis vaikams „Karlsonas“ pagal švedų rašytojos Astrid Lindgren romaną „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Laukiant birželio 8–18 d. vyksiančios Prahos kvadrienalės (PQ23), kurioje bus pristatyti ir šešių Lietuvos scenografių darbai, apie būsimą spektaklį bei dailininkų darbą lėlių teatre kalbamės su scenografe Neringa Keršulyte.

Neringa Keršulytė. B. Jakubauskaitės nuotr.
Neringa Keršulytė. B. Jakubauskaitės nuotr.
„Apie pasaulį“. D. Labučio nuotr.
„Apie pasaulį“. D. Labučio nuotr.
„Apie pasaulį“. D. Labučio nuotr.
„Apie pasaulį“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie pasaulį“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie pasaulį“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „O Viešpatie, Lietuva!“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „O Viešpatie, Lietuva!“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „O Viešpatie, Lietuva!“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „O Viešpatie, Lietuva!“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „O Viešpatie, Lietuva!“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „O Viešpatie, Lietuva!“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „O Viešpatie, Vilnius!“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „O Viešpatie, Vilnius!“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Patirti šiokią tokią mistiką

Pokalbis su aktoriumi Povilu Jatkevičiumi

Aktorius Povilas Jatkevičius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Veidas/Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Dialogai“ (rež. Motiejus Ivanauskas, LNDT, 2020), „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt.

Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Povilas Jatkevičius  spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Vainius Sodeika, Povilas Jatkevičius ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Vainius Sodeika, Povilas Jatkevičius ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Vienos akimirkos ir vieno gyvenimo nuotaika

Roberto Wilsono spektaklis „Marija pasakė tai, ką pasakė“

Lietingą balandžio vakarą į Paryžiaus teatrą „Théâtre de la Ville“ sugrįžo amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono spektaklis „Marija pasakė tai, ką pasakė“ („Mary Said What She Said“, 2019), kuriame vienintelį vaidmenį atlieka prancūzų kino ir teatro legenda Isabelle Huppert. Tai dviejų teatro pasaulio žvaigždžių ir dviejų skirtingų estetikos metodų susitikimas, scenoje virtęs nepažabota kova vieno su kitu. Tiksliau, Huppert kova su savimi. Jos rezultatas ir džiuginantis, ir nuviliantis, pastūmėjantis vėl permąstyti giliai įsišaknijusį asmens kultą šiuolaikiniame Prancūzijos teatre.

Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Isabelle Huppert spektaklyje „Marija pasakė tai, ką pasakė“. L. Jansch nuotr.
Greta Vilnelė

Užstrigę besisukančio pasaulio gyventojai

„Jona“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Režisieriui Aleksandrui Špilevojui stojus prie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vairo, jo repertuaras sparčiai modernėja – naujasis teatro meno vadovas bando atrasti šiuolaikinį, intelektualų repertuarą, atliepiantį ir pramoginius Panevėžio publikos lūkesčius. Šių metų „Auksinių scenos kryžių“ komisija teatrą nominavo net penkiose kategorijose, iš kurių pelnyti du apdovanojimai: Mantvydas Leonas Pranulis apdovanotas už muzikinę kompoziciją spektakliui „Sala, kurios nėra“ (rež. Špilevojus), o teatro aktorių ansamblis – už spektaklį „Laukys“ (rež. Olga Lapina). Panevėžio teatro salė lūžta nuo vietinių teatro mėgėjų ir iš kitų miestų atvažiuojančių smalsuolių. Špilevojaus kuriamas naujas repertuaras neabejotinai traukia ir rafinuoto meno gerbėjo, ir teatre smagiai praleisti vakarą norinčio žiūrovo akį.

Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Marius Cemnickas ir Donatas Kalkauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Marius Cemnickas ir Donatas Kalkauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Rokas Pijus Misiūnas, Mantas Pauliukonis ir Joris Zaliauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Rokas Pijus Misiūnas, Mantas Pauliukonis ir Joris Zaliauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Mantas Pauliukonis, Joris Zaliauskas ir Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Mantas Pauliukonis, Joris Zaliauskas ir Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 143  >>> Archyvas