7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Daiva Šabasevičienė

Putinizmo anatomija

„Ūbas caras“ Jaunimo teatre

Dramaturgo Sigito Parulskio ir režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Ūbas caras“, kurio premjera įvyko paskutinę 2023-iųjų dieną Jaunimo teatre, – dabartinio gyvenimo tęsinys ir mūsų kasdienybė. Jaunimo teatras tęsia seną tradiciją, susiformavusią, kai jame dar dirbo Dalia Tamulevičiūtė ir Eimuntas Nekrošius: prieš Naujuosius pateikti premjerą, ir nebūtinai patogia, linksma tema. Prisimenu ne vieną liūdną spektaklį, kurį teko žiūrėti būtent Naujųjų išvakarėse, ir tai turėjo didelės prasmės. Nors dabartinė hedonistinė visuomenė gyvena visai kitomis nuotaikomis, didžioji dalis publikos naująjį egzaminą išlaikė.

Vytautas Anužis spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė, Vytautas Anužis ir Donatas Želvys spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė, Vytautas Anužis ir Donatas Želvys spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Irmantas Jankaitis, Vytautas Anužis, Sergejus Ivanovas ir Simonas Storpirštis spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Irmantas Jankaitis, Vytautas Anužis, Sergejus Ivanovas ir Simonas Storpirštis spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis ir Dalius Skamarakas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis ir Dalius Skamarakas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.

„Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ laureatų pašlovinimas

Baigiantis metams Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2023 m. apdovanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureatus. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių šios srities kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ – kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai. Gruodžio 27 d. „Menų spaustuvėje“ apdovanojimai įteikti šių metų „Meno rakto“ laureatei teatrologei ir teatro kritikei Rimgailei Renevytei ir ilgamečiam teatro „Meno fortas“ vadovui Audriui Jankauskui. Atminimo ženklus laureatams sukūrė juvelyrė Marytė Dominaitė.

Audrius Jankauskas ir Rimgailė Renevytė. V. Budrio nuotr.
Audrius Jankauskas ir Rimgailė Renevytė. V. Budrio nuotr.
„Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ apdovanojimai. Autorė Marytė Dominaitė. V. Budrio nuotr.
„Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ apdovanojimai. Autorė Marytė Dominaitė. V. Budrio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė ir Rimgailė Renevytė. V. Budrio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė ir Rimgailė Renevytė. V. Budrio nuotr.
Daiva Šabasevičienė ir Audrius Jankauskas. V. Budrio nuotr.
Daiva Šabasevičienė ir Audrius Jankauskas. V. Budrio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

„Pabučiuok mane, mano meile“

„Mama“ Oskaro Koršunovo teatre

2023-iųjų rudenį atsisveikinome su režisieriaus Kirilo Glušajevo spektakliu „Motina (Vasa Železnova)“. Stebėtina, kad daugiau nei dešimt metų Vilniaus mažajame teatre rodytą spektaklį režisierius sukūrė būdamas daugmaž tokio paties amžiaus kaip naujausio jo spektaklio „Mama“ herojus – sūnus Nikolia. 2011 m. jis buvo nepakenčiamai jaunas, įžūliai talentingas, demonstratyviai savo keliu einantis ir lyg tyčia kritikos įnirtingai su režisūros grandais Rimu Tuminu ir Oskaru Koršunovu lyginamas menininkas. 2023-iųjų gruodžio 18 d. Oskaro Koršunovo teatre (OKT) žiūrėdama premjerinę Glušajevo „Mamą“ pagal Floriano Zellerio pjesę, tariausi suprantanti, kodėl Maksimo Gorkio „Motina“ taip teatrališkai numarinta būtent šiemet: nes vis dar jauno, talentingo, unikaliu kūrybiniu keliu einančio bei pagaliau plieninį kūrėjo stuburą užsiauginusio menininko naujausiam spektakliui reikėjo oro, deguonies.

Rasa Samuolytė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius, Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius, Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė, Augustė Ona Šimulynaitė ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė, Augustė Ona Šimulynaitė ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Mama“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Dideli siekiai

„Neištikimoji“ Vilniaus mažajame teatre

Ankstesniame Vilniaus mažojo teatro (VMT) spektaklyje pagal Ingmarą Bergmaną „Dvasiniai reikalai“ (rež. Kirilas Glušajevas, 2017) sekama autoriumi. Į jo tekstą įsijaučianti aktorė Gintarė Latvėnaitė teatrališkai perteikia vidinį beprotybės apimtos veikėjos pasaulį. Autoriumi taip pat besąlygiškai pasitikima ir į psichologinę vaidybą susitelkiama Vytauto Rumšo režisuotuose spektakliuose „Intymūs pokalbiai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2016), „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ (LNDT, 2019) ir „Rudens sonata“ („Meno fortas“, 2021). Naujame VMT spektaklyje pagal Bergmaną „Neištikimoji“ (premjera įvyko gruodžio 8 d., koprodiuseris VšĮ „Darbininkai“) režisierius Naubertas Jasinskas autoriumi suabejoja. Pokalbiai prieš premjerą žadino lūkesčius, kad su Bergmanu ir jo kūriniu bus diskutuojama. Užmojis įdomus, bet ar pavyko?

Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas, Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas, Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.

Įsimintiniausi 2023 m. teatro ir šokio įvykiai

Pagrindinį vaidmenį atlieka ieškančiųjų atsakymo į klausimą apie įsimintiniausius įvykius statusas. Vienaip svarbą mato Baleto skyriaus mokiniai, kitaip jų dėstytojai, baleto artistai arba choreografai, baleto spektaklių žiūrovai arba specialistai – kritikai, recenzentai, istorikai ir t.t. Kiekvienas turi savo nuomonę, su kuria ne visi sutinka. Tad mano nuomonė ne visus patenkins, bet šiandien prisimenu tuos įvykius, kurie bent jau man per metus paliko didžiausią įspūdį.

Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pakartojimas. Teatro istorija (-os) I“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pakartojimas. Teatro istorija (-os) I“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“. M. Aleksos nuotr.
Šokio spektaklių programa „Roommates“. D. Matvejevo nuotr.
Šokio spektaklių programa „Roommates“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Viktorija Zobielaitė, Emilija Karosaitė ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Zobielaitė, Emilija Karosaitė ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūrybinė upė

Pokalbis su aktore Marija Žemaityte

Aktorė Marija Žemaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Meilė“ (rež. Agata Duda-Gracz, Klaipėdos dramos teatras, 2022), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Delčia“ (KJT, 2020),  „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „Dvi Korėjos“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, KJT, 2018), „Mūsų miestelis“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2018) ir kt.

Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė ir Artūras Lepiochinas spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė ir Artūras Lepiochinas spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Atsakomybė žiūrovui

Pokalbis su aktoriumi Martynu Beruliu

Aktorius Martynas Berulis sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Dulkės“ (rež. Justinas Vinciūnas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“ (rež. Saulė Degutytė-Šiekštelienė, JT,  2023), „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, JT, 2023), „Nepalaidoti mirusieji“ (rež. Vinciūnas, Kauno miesto kamerinis teatras bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2023), „Erinijos“ (rež. Sergejus Loznica, JT, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2022), „Belaukiant Godo“ (rež. Gintaras Varnas, JT, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Varnas, JT, 2021), „Getas“ (rež. Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2018) ir kt.

Martynas Berulis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Berulis ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Simonas Storpirštis, Aleksas Kazanavičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Simonas Storpirštis, Aleksas Kazanavičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Jautrumas grožiui ir skausmui

„Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Stebint per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sukurtus ir festivaliuose pristatomus dokumentinio teatro spektaklius neretai kyla meno, suvokiamo kaip ilgai ir nuosekliai tobulinamų įgūdžių bei idėjų dermė, ilgesys. Kai kurie silpnesni dokumentinio teatro pavyzdžiai labiau primena socialiai atsakingus projektus nei meno kūrinius. Tarkim, kartais dėl juose dalyvaujančių neprofesionalių aktorių susidaro estetinio ribotumo ar mėgėjiškumo įspūdis. Ne veltui vienas iš šios krypties Europos teatro kūrėjų Milo Rau savo darbuose kartu su politiškai aktualiomis problemomis apmąsto ir paties teatro raiškos galimybes, įtraukdamas meno ir jo istorijos žinias bei kontekstą.

Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Teodoras Lipčius spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Teodoras Lipčius spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas ir Teodoras Lipčius spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas ir Teodoras Lipčius spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas ir Teodoras Lipčius spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas ir Teodoras Lipčius spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Teatrinė kalba skatina suvokti praeitį

Pokalbis su aktore Rugile Latvėnaite

Aktorė Rugilė Latvėnaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Žemaitėjė“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2023), „Mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Jūrinės šviesos“ (rež. Jonas Tertelis, KJT, 2020), „Motina“ (rež. Rabašauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga“ (KJT, 2018), „Autonomija“ (Schillingas, Jaunimo teatras, 2018) ir kt.

Rugilė Latvėnaitė  spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė  spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio „Motina“ veikėjai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio „Motina“ veikėjai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius, Rugilė Latvėnaitė ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Autonomija“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Lunevičius, Rugilė Latvėnaitė ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Autonomija“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Neprisijaukinti tamsos

„Kai mes būsim jauni“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Naujojo Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklio „Kai mes būsim jauni“ gali pavydėti visi teatrai. Pirmiausia dėl to, kad dramaturgė Daiva Čepauskaitė sukūrė pjesę septyniems vyriausios kartos aktoriams – penkioms moterims ir dviem vyrams. Autorė atsižvelgė į realią teatro situaciją, į dabartines trupės aplinkybes. Komiškos dramos „Kai mes būsim jauni“ herojai buvo kuriami ne vien pagal „statistiką“, o galvojant apie konkrečių aktorių vaidybos manierą ir pajėgumus. Spektaklyje vaidina Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė, Algirdas Pintukas, Liucija Rukšnaitytė ir Lili Stepankaitė. Ypatinga aktorių puokštė, į teatrą viliojanti ištikimus žiūrovus. (Bilietai į visus paskelbtus vienuolika spektaklių jau parduoti.)

Inesa Paliulytė, Liucija Rukšnaitytė, Vilija Grigaitytė ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Inesa Paliulytė, Liucija Rukšnaitytė, Vilija Grigaitytė ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Inesa Paliulytė, Liucija Rukšnaitytė, Vilija Grigaitytė ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Inesa Paliulytė, Liucija Rukšnaitytė, Vilija Grigaitytė ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Algirdas Pintukas spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Algirdas Pintukas spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liucija Rukšnaitytė ir Vilija Grigaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liucija Rukšnaitytė ir Vilija Grigaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė ir Liucija Rukšnaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė ir Liucija Rukšnaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liucija Rukšnaitytė, Liubomiras Laucevičius ir Vilija Grigaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liucija Rukšnaitytė, Liubomiras Laucevičius ir Vilija Grigaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liucija Rukšnaitytė, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė ir Vilija Grigaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liucija Rukšnaitytė, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė ir Vilija Grigaitytė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Lili Stepankaitė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
Lili Stepankaitė spektaklyje „Kai mes būsim jauni“. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 115  >>> Archyvas