„Ūbas caras“ Jaunimo teatre
Dramaturgo Sigito Parulskio ir režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Ūbas caras“, kurio premjera įvyko paskutinę 2023-iųjų dieną Jaunimo teatre, – dabartinio gyvenimo tęsinys ir mūsų kasdienybė. Jaunimo teatras tęsia seną tradiciją, susiformavusią, kai jame dar dirbo Dalia Tamulevičiūtė ir Eimuntas Nekrošius: prieš Naujuosius pateikti premjerą, ir nebūtinai patogia, linksma tema. Prisimenu ne vieną liūdną spektaklį, kurį teko žiūrėti būtent Naujųjų išvakarėse, ir tai turėjo didelės prasmės. Nors dabartinė hedonistinė visuomenė gyvena visai kitomis nuotaikomis, didžioji dalis publikos naująjį egzaminą išlaikė.
Baigiantis metams Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2023 m. apdovanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureatus. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių šios srities kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ – kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai. Gruodžio 27 d. „Menų spaustuvėje“ apdovanojimai įteikti šių metų „Meno rakto“ laureatei teatrologei ir teatro kritikei Rimgailei Renevytei ir ilgamečiam teatro „Meno fortas“ vadovui Audriui Jankauskui. Atminimo ženklus laureatams sukūrė juvelyrė Marytė Dominaitė.
„Mama“ Oskaro Koršunovo teatre
2023-iųjų rudenį atsisveikinome su režisieriaus Kirilo Glušajevo spektakliu „Motina (Vasa Železnova)“. Stebėtina, kad daugiau nei dešimt metų Vilniaus mažajame teatre rodytą spektaklį režisierius sukūrė būdamas daugmaž tokio paties amžiaus kaip naujausio jo spektaklio „Mama“ herojus – sūnus Nikolia. 2011 m. jis buvo nepakenčiamai jaunas, įžūliai talentingas, demonstratyviai savo keliu einantis ir lyg tyčia kritikos įnirtingai su režisūros grandais Rimu Tuminu ir Oskaru Koršunovu lyginamas menininkas. 2023-iųjų gruodžio 18 d. Oskaro Koršunovo teatre (OKT) žiūrėdama premjerinę Glušajevo „Mamą“ pagal Floriano Zellerio pjesę, tariausi suprantanti, kodėl Maksimo Gorkio „Motina“ taip teatrališkai numarinta būtent šiemet: nes vis dar jauno, talentingo, unikaliu kūrybiniu keliu einančio bei pagaliau plieninį kūrėjo stuburą užsiauginusio menininko naujausiam spektakliui reikėjo oro, deguonies.
„Neištikimoji“ Vilniaus mažajame teatre
Ankstesniame Vilniaus mažojo teatro (VMT) spektaklyje pagal Ingmarą Bergmaną „Dvasiniai reikalai“ (rež. Kirilas Glušajevas, 2017) sekama autoriumi. Į jo tekstą įsijaučianti aktorė Gintarė Latvėnaitė teatrališkai perteikia vidinį beprotybės apimtos veikėjos pasaulį. Autoriumi taip pat besąlygiškai pasitikima ir į psichologinę vaidybą susitelkiama Vytauto Rumšo režisuotuose spektakliuose „Intymūs pokalbiai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2016), „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ (LNDT, 2019) ir „Rudens sonata“ („Meno fortas“, 2021). Naujame VMT spektaklyje pagal Bergmaną „Neištikimoji“ (premjera įvyko gruodžio 8 d., koprodiuseris VšĮ „Darbininkai“) režisierius Naubertas Jasinskas autoriumi suabejoja. Pokalbiai prieš premjerą žadino lūkesčius, kad su Bergmanu ir jo kūriniu bus diskutuojama. Užmojis įdomus, bet ar pavyko?
Pagrindinį vaidmenį atlieka ieškančiųjų atsakymo į klausimą apie įsimintiniausius įvykius statusas. Vienaip svarbą mato Baleto skyriaus mokiniai, kitaip jų dėstytojai, baleto artistai arba choreografai, baleto spektaklių žiūrovai arba specialistai – kritikai, recenzentai, istorikai ir t.t. Kiekvienas turi savo nuomonę, su kuria ne visi sutinka. Tad mano nuomonė ne visus patenkins, bet šiandien prisimenu tuos įvykius, kurie bent jau man per metus paliko didžiausią įspūdį.
Pokalbis su aktore Marija Žemaityte
Aktorė Marija Žemaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Meilė“ (rež. Agata Duda-Gracz, Klaipėdos dramos teatras, 2022), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Delčia“ (KJT, 2020), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „Dvi Korėjos“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, KJT, 2018), „Mūsų miestelis“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2018) ir kt.
Pokalbis su aktoriumi Martynu Beruliu
Aktorius Martynas Berulis sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Dulkės“ (rež. Justinas Vinciūnas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“ (rež. Saulė Degutytė-Šiekštelienė, JT, 2023), „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, JT, 2023), „Nepalaidoti mirusieji“ (rež. Vinciūnas, Kauno miesto kamerinis teatras bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2023), „Erinijos“ (rež. Sergejus Loznica, JT, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2022), „Belaukiant Godo“ (rež. Gintaras Varnas, JT, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Varnas, JT, 2021), „Getas“ (rež. Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2018) ir kt.
„Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Stebint per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sukurtus ir festivaliuose pristatomus dokumentinio teatro spektaklius neretai kyla meno, suvokiamo kaip ilgai ir nuosekliai tobulinamų įgūdžių bei idėjų dermė, ilgesys. Kai kurie silpnesni dokumentinio teatro pavyzdžiai labiau primena socialiai atsakingus projektus nei meno kūrinius. Tarkim, kartais dėl juose dalyvaujančių neprofesionalių aktorių susidaro estetinio ribotumo ar mėgėjiškumo įspūdis. Ne veltui vienas iš šios krypties Europos teatro kūrėjų Milo Rau savo darbuose kartu su politiškai aktualiomis problemomis apmąsto ir paties teatro raiškos galimybes, įtraukdamas meno ir jo istorijos žinias bei kontekstą.
Pokalbis su aktore Rugile Latvėnaite
Aktorė Rugilė Latvėnaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Žemaitėjė“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2023), „Mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Jūrinės šviesos“ (rež. Jonas Tertelis, KJT, 2020), „Motina“ (rež. Rabašauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga“ (KJT, 2018), „Autonomija“ (Schillingas, Jaunimo teatras, 2018) ir kt.
„Kai mes būsim jauni“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Naujojo Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklio „Kai mes būsim jauni“ gali pavydėti visi teatrai. Pirmiausia dėl to, kad dramaturgė Daiva Čepauskaitė sukūrė pjesę septyniems vyriausios kartos aktoriams – penkioms moterims ir dviem vyrams. Autorė atsižvelgė į realią teatro situaciją, į dabartines trupės aplinkybes. Komiškos dramos „Kai mes būsim jauni“ herojai buvo kuriami ne vien pagal „statistiką“, o galvojant apie konkrečių aktorių vaidybos manierą ir pajėgumus. Spektaklyje vaidina Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė, Algirdas Pintukas, Liucija Rukšnaitytė ir Lili Stepankaitė. Ypatinga aktorių puokštė, į teatrą viliojanti ištikimus žiūrovus. (Bilietai į visus paskelbtus vienuolika spektaklių jau parduoti.)