7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laura Šimkutė

Laura Šimkutė

Naujasis jaunųjų realizmas: antra dalis

XXI a. 2-asis dešimtmetis: „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“, „Trans Trans Trance“ ir „Vieno buto istorija“

Pirmoje straipsnio dalyje aptariau į Lietuvos teatrą iš Vakarų Europos atėjusią naujosios realybės dramaturgiją ir jos sprogdinantį poveikį iki tol nusistovėjusiai estetikai. Tuo metu, kai pasirodė pirmieji spektakliai pagal in-yer-face ar poetinio realizmo dramaturgiją, tai buvo kažkas nauja, nepatirta, neregėta, brutalu, todėl nepernelyg trokštama, tačiau reikalinga.

Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Dovilė Kundrotaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Dovilė Kundrotaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Laura Šimkutė

Paralyžiuotos sielos skerspjūvis

Artūro Areimos spektaklis „Hamletmachine“

Spektakliai, atsiduriantys už teatro durų, jau nieko nebestebina – išėjimas iš juodos dėžutės yra tapęs įprastu būdu pritraukti kažko naujo vis ieškantį žiūrovą. Režisieriui Artūrui Areimai spektaklių apgyvendinimas erdvėse, kūriniams suteikiančiose papildomą performatyvumo sluoksnį, yra nesvetimas, netgi būdingas. Prieš trejetą metų pastatęs nonkonformistinį aktą „(Ne)vykėlis“ Kauno POST galerijoje, iš „Menų spaustuvės“ į „Kablį“ perkėlęs „Antikristą“ (dar prieš tai jį per „Kultūros naktį“ parodęs Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje), šį kartą režisierius Vilniaus galerijoje „Tsekh“ pristato savąją Heinerio Müllerio pjesės „Hamletas-mašina“ („Hamletmachine“) versiją.

 

Įžengus į spektaklio erdvę kyla klausimas: ar tai, ką matysime, tikrai bus spektaklis? Ir taip, ir ne. Ryškią, sterilią, baltą šviesą skleidžiančios salės grindys, nuklotos tamsios žemės sluoksniu ir baltomis chrizantemomis, kuria meninės instaliacijos įspūdį. Joje stovintys aktoriai Monika Poderytė ir Petras Šimonis leidžia suprasti, kad prie vizualinės išraiškos nebus apsistojama – erdvė bus įveiksminta. Savo forma kūrinys balansuoja tarp spektaklio ir performanso – dramos tekstas sieja su teatru, tačiau atlikimas artimesnis meno centruose ir galerijose vykstantiems pasirodymams. Kita vertus, tokia koncepcija leidžia kūriniui neprisirišti prie institucijos ir tapti mobiliam.

Petras Šimonis spektaklyje „Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
„Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
„Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Laura Šimkutė

Naujasis jaunųjų realizmas: pirma dalis

10-ojo dešimtmečio revoliucija: Oskaro Koršunovo „Roberto Zucco“ ir „Shopping and Fucking“

Su kiekviena kūrėjų karta teatre atsiranda tam tikros tendencijos, savita kalba, kuria bandoma užmegzti kontaktą su publika. Iki atgaunant nepriklausomybę kūrėjai su žiūrovais buvo sudarę ezopinį sąmokslą, kuris ilgai gludintas derinant metaforines režisūrines strategijas bei dramaturginę mintį.

Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shopping and Fucking“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shopping and Fucking“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shopping and Fucking“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shopping and Fucking“. OKT archyvo nuotr.
Laura Šimkutė

Juodasis laisvės kabaretas

„Dakh Daughters“ Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“

Mėgstu kabaretą. Taip pat mėgstu ir „Sirenas“ bei jų tarptautinę programą. Kai šie du dalykai susijungia, būna šventė. Spalio 1 d. Lietuvos rusų dramos teatre tikrai vyko maža teatrinė šventė – šių metų „Sirenų“ užsienio spektaklių programą pasirodymu „Rožės“ atidarė grupė „Dakh Daughters“ iš Ukrainos. Svarbu neapsigauti. „Rožės“ – ne spektaklis, o teatralizuotas, juodojo kabareto elementų prisodrintas koncertas.

 

Ištikimiems „Sirenų“ gerbėjams „Dakh Daughters“ pasirodymo estetika neturėtų būti svetima: 2013 m. festivalį uždarė viena žinomiausių šio žanro atstovių pasaulyje – grupė „The Tiger Lillies“. Mėgstantiems „tigrines lelijas“ (vien praėjusių metų vasarą Lietuvoje jos pasirodė du kartus: teatro festivalyje „TheATRIUM“ Klaipėdoje bei festivalyje „Midsummer Vilnius“), turėtų patikti ir „Dakho dukterys“ – septynios (spalio 1 d. pasirodė penkios) multiinstrumentalistės iš „Dakh“ teatro Kijeve.

„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Aklų narcizų kultas

Spektaklis „Aklieji“ Juozo Miltinio dramos teatre

Pasikalbėkime apie socialinius tinklus. Likus porai savaičių iki Artūro Areimos režisuotų „Aklųjų“ premjeros feisbukas ėmė mirgėti nuo informacijos apie būsimą spektaklį: nuotraukų, vaizdo įrašų, pranešimų spaudai ir raginimų atvykti bei praregėti.

Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Laura Šimkutė

Teatrinės amplitudės

LMTA IV vaidybos ir teatro režisūros kursų baigiamieji darbai

Baigiantis teatro sezonui, kai premjerų nedaug, o ką nors nauja pamatyti norisi, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kaip ir kasmet, išleidžia naują teatro kūrėjų kursą. Šiemet akademiją baigė Jono Vaitkaus vadovaujami vaidybos ir teatro režisūros kursų studentai. Absolventų diplominių darbų buvo daug, o žanrai ir stiliai varijavo nuo absurdo iki dokumentikos.

Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Skirtingų kartų reivas

Apie festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ spektaklius „Z+“ bei „Somaholidays“

Tikriausiai nesuklysiu teigdama, kad „Naujasis Baltijos šokis“ – tai keletą dienų trunkantis vakarėlis, kuriame šokis tampa priemone ne tik atsipalaiduoti ir nusimesti dienos rūpesčius, bet ir kalbėti(s). Antroje festivalio pusėje netikėtas pokalbis įvyko tarp dviejų spektaklių: Z kartą nagrinėjančio „Airos“ šokio teatro „Z+“ ir trupės „Wie cie“ atostogų ypatumus ironiškai perteikiančio „Somaholidays“.

Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Somaholidays“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Somaholidays“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Nematomos pusės tyrimai per judesį

Ketvirtoji festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ diena

Gegužės 4–13 d. vienas didžiausių, įdomiausių ir kokybiškiausių festivalių Lietuvoje „Naujasis Baltijos šokis“ sukvietė šiuolaikinio šokio gerbėjus į „Menų spaustuvės“ bei Lietuvos nacionalinio dramos teatro sales. Gegužės 7 d. buvo galima išvysti du spektaklius: tvinpyksiškąjį „monoLOG (Malkologą)“ ir socialiai aštrią „Vilties medžioklę“.

Samuelis Lefeuvre’as spektaklyje „monoLOG (Malkologas)“. D. Matvejevo nuotr.
Samuelis Lefeuvre’as spektaklyje „monoLOG (Malkologas)“. D. Matvejevo nuotr.
Oona Doherty spektaklyje „Vilties medžioklė“. D. Matvejevo nuotr.
Oona Doherty spektaklyje „Vilties medžioklė“. D. Matvejevo nuotr.
Samuelis Lefeuvre’as spektaklyje „monoLOG (Malkologas)“. D. Matvejevo nuotr.
Samuelis Lefeuvre’as spektaklyje „monoLOG (Malkologas)“. D. Matvejevo nuotr.
Samuelis Lefeuvre’as spektaklyje „monoLOG (Malkologas)“. D. Matvejevo nuotr.
Samuelis Lefeuvre’as spektaklyje „monoLOG (Malkologas)“. D. Matvejevo nuotr.
Samuelis Lefeuvre’as spektaklyje „monoLOG (Malkologas)“. D. Matvejevo nuotr.
Samuelis Lefeuvre’as spektaklyje „monoLOG (Malkologas)“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Vilties medžioklė“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Vilties medžioklė“. D. Matvejevo nuotr.
Oona Doherty spektaklyje „Vilties medžioklė“. D. Matvejevo nuotr.
Oona Doherty spektaklyje „Vilties medžioklė“. D. Matvejevo nuotr.
Oona Doherty spektaklyje „Vilties medžioklė“. D. Matvejevo nuotr.
Oona Doherty spektaklyje „Vilties medžioklė“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Aš būsiu tavo meilė, Roberto

„Roberto Zucco“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Žiaurumas neteko savo statuso. Jis tapo tik dar viena priemone, padedančia patenkinti nenumaldomą geismą, užpildyti tuštumą, liekančią po eilinio vienkartinio malonumo. Herojaus statusą įgauna antiherojai, prostitučių, sutenerių ir nusikaltėlių kvartalas tampa ramiausia miesto vieta, broliai parduoda mylimas seseris, meilės nebėra – iš jos likęs tik kūniškas geismas. Ultravioletinės Mažosios Čikagos ir jos paribių sąstingį išjudina ultražiaurumas.

Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Laura Šimkutė

Gražiai atrodančios iliuzijos

Nacionalinio Kauno dramos teatro gastrolės Vilniuje

Gastrolės leidžia praplėsti akiratį, susipažinti su tuo, ką kuria kolegos kituose miestuose. Jos leidžia nesirūpinti pašaliniais dalykais – kelione ir laiko sąnaudomis, nes teatras atvyksta pas tave. Belieka tik iki jo nueiti. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre balandžio 3 ir 4 d. parodyti du Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliai: Inesos Paliulytės režisuota komedija „Aš – Moljeras“ pagal Molière’o „Tariamą ligonį“ ir dramaturgo biografijos motyvus bei Vaidoto Martinaičio režisuotas spektaklis vaikams „Žydroji paukštė“ pagal belgų dramaturgo Maurice’o Maeterlincko pjesę.

Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Moljeras“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Žydroji paukštė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žydroji paukštė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žydroji paukštė“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Žydroji paukštė“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Žydroji paukštė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žydroji paukštė“. D. Stankevičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas